Šiltasis sezonas trumpas – lekiam iškylauti!

Iškylos arba pietūs parke labai po­puliarūs Rytuose. Turkijoje geru oru į miesto parką susirenka visa šeima ar giminė, gaminamas ar šildomas maistas, atsinešami net arbatiniai, troškintuvai... Kuo geriau piknikas nei šventė už stalo?

Šiltuoju metų laiku piknikas visada turi daugiau pranašumų nei šventė patalpoje. Lietuvoje vasara trumpa ir kiekvieną dieną norisi pusryčiauti, pietauti, vakarieniauti ir naktipiečiauti lauke. Galbūt todėl žmonės įsigyja vasarnamį, sodą ar bent balkoną stengiasi pritaikyti tokiems pasisėdėjimams.

Retas lietuvis neturi stalelio sode, prie kurio galėtų išgerti bent kavos ar arbatos, jei dėl gyvenimo tempo nepavyksta pietauti namuose. Savaitgaliai kupini skaniausių laužo patiekalų kvapų, žmonių juoko, vaikų klegesio.

Populiarėja ne tik paprasti laužo pa­tiekalai, bet ir įmantriausios kepsninės, kuriose virtuoziškai gaminami šedevrai. Vasarą rengiantieji šventes visada paieškos vietos su gražiu kraštovaizdžiu, patogia erdve, natūraliais šešėliais ir pavėsiais.

Dar vienas indikatorių – kavinės. Laimi turinčios staliukų lauke, nes žmonės vasarą nori būti gryname ore. Tai bene pagrin­dinė priežastis ir veiksnys, kodėl piknikai ir šventės lauke yra labiau pageidaujami ir malonesni.

Ko reikia gerai iškylai?

Reikia daug įvairių dalykų, tačiau svar­biausia – lūkesčiai. Organizatoriaus arba to, kam iškyla organizuojama. Pagrindinis dalykas – gamta. Ir jau nuo šventės reikšmės, dydžio, progos priklauso, kaip kas iškylą supranta. Vieniems tai būtinai rūmų sodo stiliaus puota, kitiems gal užtenka Sekminių, kai parugėn nusinešamas krepšelis su sūriu.

Piknikams, kuriuos suprantame kaip draugų susitikimą, šeimos savaitgalius ar poilsį, pasiruošti reikia nedaug: noro, mėgstamų gėrimų ir užkandžių, malonios vietos, kuri visiems patiktų ir atitiktų lais­valaikio leidimo pomėgius.

Iškyla susijusi ir su kita veikla – žai­dimais, hobiais!

Kartais iškyla gali būti tik priedas prie mėgstamos veiklos. Jei šeimos vyriškoji pusė labai mėgsta žvejybą, o moteriškoji labiau linkusi skaityti knygą – piknikas bus prie ežero! Jei šeima yra mišku be­sižavintys vaikštinėtojai – ideali jų iškylų vieta būtų miškas.

Jei šeimyna mėgsta stalo žaidimus su draugais savo kieme – toli išsikelti nė ne­reikės, visa kompanija mielai liks kieme. Tada iškylai reikalingų dalykų sąrašas gali labai išsiplėsti, o kai iškyla toliau nuo namų – apsiribojama daiktais, kurie telpa ant dviračio tvirtinamame krepšyje ar automobilyje.

Kokie pagrindiniai iškylos atributai?

Pirmiausia – tvirtas paklotas: neper­šlampamas paklotas arba storesnis lovos užtiesalas, gal net užtektų staltiesės. Svarbu, kad maistas būtų gerai matomas ir spėtume pamatyti, jei į jį kėsintųsi gamtos gyven­tojai. Patogu turėti storų kėdžių pagalvių su rankenomis – jas gali neštis kiekvienas iškylautojas. Svarbu pasiimti vandens, muilo ir rankšluostį, būtinai šiukšlių maišų, kad nė viena šiukšlelė neliktų gamtoje.

Iškylai reikalingas ir talpus krepšys, kuriame patogu ir saugu neštis indus. Anks­čiau į gamtą imdavome vienkartinių indų, tačiau dabar labiau vertinama ekologija, pakartotinis daiktų naudojimas, taip pat komfortas. Jei iškylauja šeima ar nedidelis draugų būrelis, visada maloniau gerti vyną iš stiklinių taurių nei vienkartinių… Gražūs indai suteiks daugiau džiaugsmo. Pikniko maistas dažniausiai patogus: lengvai patiekiamas, paprastai valgomas, tad indai reikalingi dėl jaukumo ir estetikos. Staltiesė ir medvilninės servetėlės pakylės iškylą iki tobulumo.

Kaip manote, geriau suneštinis piknikas, ar kai viskuo pasirūpina vienas žmogus?

Į šį klausimą nėra tinkamo atsakymo. Viskas priklauso nuo kompanijos. Yra žmo­nių, kurie labai mėgsta viską organizuoti, ruošti, rūpintis, stebinti ir taip pradžiuginti draugus. Jei jo svečiai tai priima ir džiau­giasi, vertina pastangas, tikrai nereikia per jėgą siūlytis padėti!

Jei kompanijoje susirinkę žmonės, kuriems smagu dalytis darbais, belieka pasiskirstyti darbus. Tai visada svarbu. Kompanija pasiskirsto, kas bus atsakingas už mėsos patiekalus, daržoves, saldumynus, pietūs gamtoje bus pavykę ir nereikės vaišintis tik pyragėliais!

Suneštinis vakarėlis irgi visada tinka, jei nešamasi tiek, kiek gali suvalgyti! Nes pas mus paprastai žmonės atsineša sau ir kitam, todėl visko būna dvigubai per daug! Tad reikėtų pasitarti ir nusistatyti taisykles. Maisto perteklius yra blogiau nei žaidimų perteklius. Turėti užsiėmimų labai svarbu. Ir jie gali būti kuo įvairesni, kad atitiktų visų nuotaikas ir poreikius.

Ką neštis į gamtą iškylai?

Pagrindinis dalykas – patiesalas, ant kurio bus tiesiama staltiesė ir kompanija galės prisėsti. Jei piknikas vyksta ne visai natūralioje gamtoje arba yra galimybė įsidėti krėslų, kėdžių, gultų, – dar geriau. Tačiau tokį pikniką reikia planuoti, todėl geriau viską patikėti vienam asmeniui, kuris paskirstys atsakomybes.

Jei piknikas nėra iškilminga šventė, pakaks ir sulankstomų kėdučių nemėgstan­tiems sėdėti ant žemės. Jei nepatogu sėdėti ant žemės, galima atsinešti pagalvėlių.

Gražūs indai – ne tik ekologiškas spren­dimas, bet ir džiaugsmo, jaukumo detalė. Estetai rinksis natūralias medžiagas: vasariš­kais raštais margintus užtiesalus, staltieses, medvilnines servetėles ir rankšluostėlius, tvirtas žemas taures, kurios stabiliai stovė­tų ir vėjas jų nenupūstų, sunkias dideles lėkštes, kad būtų patogu įsidėti maisto. Įrankiai reikalingi tik toms iškyloms, kurios rengiamos su stalu ir kėdėmis, o sėdimieji piknikai puikiai gali apsieiti be jų – reikėtų parinkti rankomis valgomą maistą.

Svarbu jaukumas. Kai šventė vyksta sode, didelį stalą būtina papuošti gėlėmis, jei šalia yra medžių, smagu pakabinti žaismingas vėliavėlių girliandas, pastatyti žibintus, vakare jaukumo suteiks lemputės medžiuose ir virš stalo. Žavingai atrodo didžiuliai stikliniai indai su vaisių punšu, dubenys, kuriuose pūpso sezoniniai vai­siai… Tai ne tik maistas, bet ir grožis.

Iškylos trūkumas – ją sunku planuoti. O jeigu pradės lyti?

Taip, prognozuoti orą gali tik sinopti­kai. Ir tai netiksliai! Tinka patarlė: „Nėra blogo oro – yra tik netinkami drabužiai“. Jei pila kaip iš kibiro, teks ieškoti pasto­gės ar glaustis mažoje erdvėje. O grybų lietus vasarą visai nebaisus. Kartais gali išgelbėti paprasčiausias skėtis ir plastiki­nis dangalas, kuris apsaugos maistą nuo staigaus lietaus.

Vasarą dažnai lietus trunka tik keletą minučių, o išlindusi saulė viską greitai išdžiovina, tad gadintis nuotaikos dėl vasariško lietaus tikrai neverta. Atsisakyti iškylos – irgi ne.

Kaip organizuoti iškylą prastu oru?

Idealiausias variantas prastu oru – stoginė. Jei neįmanoma surasti terasos, kurioje būtų jauku net šniokščiant liū­čiai, teks keliauti vidun arba pralaukti liūtį. Galima pakeisti scenarijų, susijuosti neperšlampamus apsiaustus ir basomis bėgioti po balas! Jei per šalta basomis, verta pasirūpinti guminiais batais ir storais megztiniais.

Galų gale, jei oras tikrai prastas ir ne­tenkina daugumos, vadinasi, iškyla tampa švente prie stalo!

Įdomioji dalis – ką gaminti?

Iškylose miške, pievoje, ant jūros, ežero ar upės kranto maistas turėtų būti pa­prastas: lengvai patiekiamas, paprastai valgomas ir, žinoma, teikiantis džiaugsmo. Visada tiks vaisiai, maži kepiniai: sausai­niai, bandelės, traškučiai, kibinai, kepta mėsa, įvairiausios lazdelės, sūriai, daržovių pagaliukai, kuriais smagu kabinti įvairias užtepėles ir humusą.

Jei į iškylą nešatės pyragų, labiausiai tinka tvirti. Patarčiau vengti greitai gen­dančių kreminių pyragaičių, mišrainių ir salotų su padažais. Kažin, ar iškyla bus smagi, jei reikės daug ruoštis ir sukti gal­vą, kur ir kaip ką laikyti, kad nesugestų. Viena moteris yra pasakiusi: „Nė vienam piknikui nepakenks kepta višta.“ Tai gali būti pats lengviausias sprendimas.

Visai kitos galimybės, kai iškyla vyksta namų kieme ar sode. Jei šeimininkai mėgsta gaminti ir jiems džiaugsmas vai­šinti svečius, niekas neuždraus patiekti prašmatniausių putėsių ar ledų su karštu šokoladu! Dabar labai populiaru naudoti kepsnines. Jose žmonės kepa viską: pra­dedant mėsa ir baigiant karštais pyragais. Tokie piknikai gali virsti kulinarinių šedevrų varžytuvėmis – kas skaniau ir įdomiau.

Keksiukai

Paprastas klasikinis patiekalas – galite gaminti ir su vaikais!

Reikės: 

• 150 g šokolado
• 150 g miltų
• 150 g sviesto
• 150 g cukraus
• 4 kiaušinių

Sviestą išlydyti, šokoladą ištirpinti, supilti cukrų, įmušti kiaušinius ir šiek tiek paplakus įsijoti miltus. Tada viską vikriai permaišyti ir pilti į keksiukų formeles. Kepti 14–16 min. 180 °C orkaitėje.

Kepta višta

Reikės:

• vištos
• prieskonių (rozmarinų, laurų lapelių, kvapiųjų pipirų)
• česnako
• druskos

Vištą parai pamerkti į šaltą sūrymą (litras vandens ir nenubrauktas šaukštas druskos) su prieskoniais. Po paros nusau­sinti ir gerai įtrinti sviestu bei česnakais ar kitais mėgstamais prieskoniais. Suvynioti į maistinę plėvelę ir dar palaikyti parą. Kepti 3 val. 150 °C orkaitėje. Per šį laiką įmanoma spėti pasiruošti iškylai.

Sausainiai su levandomis

Kas pasakė, kad patiekalai iškylose turi būti visų ragauti?!

Reikės:

• 200 g sviesto
• 150 g cukraus
• žiupsnelio druskos
• vanilės
• lašelio citrinos sulčių
• 2 šaukštų levandų žiedų
• 300 g miltų

Sviestą išsukti su cukru­mi, sudėti likusius ingre­dientus, suminkyti tešlą. Iš jos suformuoti dešrą, dėti į šaldytuvą, po poros valandų raikyti ir kepti 180 °C orkaitėje, kol pa­ruduos.

Plikyti sausainiai

Reikės:

• 170 g miltų
• 350 g pieno
• 70 g sviesto
• 100 g cukraus
• 3 kiaušinių

Užvirti pieną su sviestu ir cukrumi, staigiai vienu ypu supilti miltus ir nu­kelti puodą nuo ugnies. Maišyti, kol sušoks į vientisą masę. Tada truputį atvėsinti ir, intensyviai sukant, įmaišyti kiaušinius. Konditeriniu švirkštu tešlą spausti ant kepimo popieriaus ir kepti 180 °C orkaitėje kaitinant iš viršaus ir apačios, kol paruduos.

„Rasų“ korespondentė Giedrė RYMEIKĖ

Kristinos Brazienės nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.