Šiluma ir drėgmė ne tik augina

Natūralu, kad berdami žemėn sėklą ūkininkai tikisi iš jos sulaukti kuo gausesnio derliaus. Tačiau nors ir kokius gerus norus bei ketinimus turėtų, kad ir kaip stengtųsi, žemdirbių siekius valdo gamta. Švelni žiema, šaltas pavasaris, į antrąją pusę persivertusi itin drėgna vasara diktuoja savas sąlygas pasėliams tarpti ir brandinti būsimąjį derlių. Nesnaudžia ir augalų ligos bei kenkėjai, puikiai prisitaikantys prie sunkiai prognozuojamų orų ir kenkiantys augalams – menkinantys pasėlių derlių, iš jo gaminamo maisto produktų kokybę. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Sergejus FEDOTOVAS „Ūkininko patarėjui“ komentuoja, kokios įtakos augalų ligų ir kenkėjų plitimui turi lietingi ir šilti šių dienų orai, kokios ligos labiausiai kėsinasi iš žemdirbių atimti dalį būsimo derliaus.

„Dėl didelės drėgmės ir šiltų orų šiuo metų laiku susidaro ypač palankios sąlygos kenkėjams ir ligoms plisti pasėliuose ir soduose, todėl žemdirbiai turi būti budrūs ir kuo anksčiau imtis augalų apsaugos priemonių. Šiuo metu Lietuvos žieminių javų laukuose ypač išplitusios ligos – septariozė ir kviečių dryžligė, vakariniuose šalies regionuose intensyviai plinta miltligė. Pasėliuose taip pat pastebimas kenkėjų lemų plitimas. Vasariniuose kviečiuose dabar labiausiai išplitusi miltligė ir kviečių dryžligė, taip pat sparčiai plinta geltonosios rūdys. Pasėlius svarbu apsaugoti nuo plintančios varpų fuzariozės. Tačiau šių ligų kontrolė, naudojant augalų apsaugos produktus, dabar jau kiek pavėluota ir neduos didelio efekto. Šiųmečio derliaus javuose gali pasireikšti kūlės. Jas dažniausiai sukelia per sėklą plintantys grybai. Kviečiuose pavojingiausios kietosios kūlės. Miežiuose – dulkančiosios kūlės. Kietųjų kūlių sporomis užteršti grūdai nepageidaujami supirkėjų. Dulkančiosios kūlės, priešingai negu kietosios, neturi įtakos pašarinių ir maistinių grūdų kokybei. Dėl dulkančiųjų kūlių sunaikintų grūdų mažėja tik derlius. Kūlėtų varpų kiekis pasėlyje procentais tokia pat dalimi sumažina ir derlių. Tiek Žemdirbystės instituto mokslininkai, tiek grūdų augintojai ir supirkėjai mano, kad šiais metais problemų gali kelti ir fusarium grybai, šis užkratas pastebėtas varpose. Jei ir toliau tęsis tokie pat šilti ir lietingi orai, gali būti, kad parduodant grūdus žemdirbiams kils problemų dėl fuzarioze užkrėstų grūdų, o taip pat ir kitokio pelėsio pažeisto javų derliaus. Tačiau visi dar tikisi, kad orai pagerės ir javapjūtė praeis sklandžiai. Pats laikas nuo ligų profilaktiškai purkšti šiuo metu intensyviai žydinčius vasarinius rapsus. Būtina nepamiršti, kad augalų apsaugos produktus žydinčiuose pasėliuose galima naudoti tik nuo 21 iki 4 val. bei apie purškimo laiką (kad bitininkai galėtų apsaugoti netoliese laikomas bites) iš anksto pranešti internetinėje Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje. Dabar apie sodus ir daržus. Šiluma ir drėgmė – ypač palankios sąlygos bulvėse plisti fitoftorai (bulvių marui), todėl augintojai turi būti ypač budrūs. Cukrinių runkelių augintojai taip pat turi būti akylūs, nes šių pasėlių ligos įprastai išplinta liepos pabaigoje – rugpjūčio mėnesiais. Dėl šiltų ir lietingų orų išlieka grėsmė plisti vaismedžių bakterinę degligę sukeliančiai bakterijai Erwinia amylovora. Palankios oro sąlygos skatina greitai vystytis jaunus augalo audinius, o jie jautriausi šių bakterijų poveikiui. Ligai plisti taip pat palankus vėjas, lietus ar kruša, ligos sukėlėjus perneša vabzdžiai bei paukščiai. Neretai ir pats žmogus su užkrėsta sodinamąja medžiaga ir skiepūgliais, medžių genėjimo įrankiais platina E. amylovora bakterijas. Tipiški šios ligos požymiai: nuvytę, pajuodę, tačiau nenukrentantys pražydę žiedai; jaunos šakelės, ūgliai ir vaisiai su tamsiai rudomis ar žaliomis vandeningomis dėmėmis; ūgliai, šakelės viršūnės susisukusios kabliu; nekrotinės dėmės ant lapų ir lapkočių. Tačiau panašiai pasireiškia ir kitos bakterinės ar grybinės ligos, todėl degligei nustatyti būtina atlikti laboratorinius tyrimus. Efektyvių augalų apsaugos produktų kovai su bakterine deglige nėra, tačiau ligos visgi galima išvengti. Bakterinės degligės augalų šeimininkų augintojai turėtų akylai stebėti turimus augalus, o ketinantys įsigyti jaunų augalų, atsižvelgti į mugėse ar kitose prekybos vietose parduodamų augalų išvaizdą (ligotumą) bei į reikalavimą iš Europos Sąjungos šalių įvežamiems sodinukams, dekoratyviniams augalams ir kitiems bakterinės degligės augalams šeimininkams turėti tinkamai užpildytą augalo pasą. Visų apsaugos priemonių būtina laikytis ne tik šiltuoju metų laiku, kol oro temperatūra palanki bakterijoms daugintis, bet ištisus metus, nes ligos sukėlėja augaluose gali ir peržiemoti. Taip pat šiuo metu soduose, medelynuose augantiems kaulavaisiams pavojingas slyvų raupligę sukeliantis Plum pox virusas. Noriu dar kartą priminti, kad naudojant augalų apsaugos produktus labai svarbu laikytis etiketėje pateiktų rekomendacijų. Taip bus pasiektas geriausias rezultatas. Labai svarbu prisiminti, kad žydinčių augalų negalima purkšti kitu laiku nei tarp 21–4 val. ir pagal galiojančius reikalavimus apie purškimus pranešti bitininkams. Augalininkystės tarnybos specialistai visuomet pasirengę konsultuoti augintojus jiems rūpimais klausimais.“

Parengė „ŪP“ korespondentė Angelė PILVELIENĖ Redakcijos nuotrauka