Šiukšlių kalnai taps Lietuvos įvaizdžio dalimi?

Gėrimų gamintojai ir importuotojai giriasi, kad Lietuvoje jau apie trejus metus puikiai, visai kaip Skandinavijos šalyse, veikia vadinamoji vienkartinių pakuočių užstato sistema (VPUS). Tačiau Lietuvos savivaldybių asociacija skambina pavojaus varpais, kad panaši, 2018 m. įdiegta ir Aplinkos ministerijos valdoma elektroninė gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS) visiškai sužlugo. Panaudotas pakuotes surenkančios įmonės – ties bankroto slenksčiu. Ar Lietuva, kaip prieš kelerius metus Italija, paskęs šiukšlėse?

Pasinaudojo spragomis?

Lietuvos savivaldybių asociacija tvirtina, kad šalyje netrukus gali išdygti senų, dvokiančių pakuočių kalnai, nes tiesiog nebus kam jų išvežti. Panašių vaizdų į Italiją atvykę turistai mato Neapolyje, Romoje. Ten šiukšlių verslą kontroliuoja mafija. Lietuvos sostinės Viršuliškių gatvė buvo praminta Šiukšliniškėmis, kai šalia jos iš aplinkinių namų kiemų buvo perkelti atliekų rūšiavimo konteineriai. Pasinaudoję 2018 m. sausio 1 d. pradėjusios veikti GPAIS spragomis, gamintojai ir importuotojai esą neatsiskaito su pakuočių atliekų tvarkytojais už suteiktas paslaugas. Vien savivaldybių įmonėms prekybininkų, tiekėjų pasamdyti šiukšlių administratoriai už 2018 metais suteiktas paslaugas skolingi per 1,5 mln. eurų.

Privalo atsiskaityti kas ketvirtį

Gyventojas, įsigydamas prekę, automatiškai sumoka, kad popierinė, plastikinė ar stiklinė jos pakuotė būtų sutvarkyta (surūšiuota, išvežta). Tie pinigai yra įskaičiuoti į prekės kainą ir atitenka prekybos centrams, įmonėms. Gamintojai ir importuotojai atliekoms tvarkyti paprastai pasitelkia viešąsias įstaigas „Žaliasis taškas“, „PTO“ („Pakuočių tvarkymo organizacija“), „Gamtos ateitis“. Šios trys įmonės pagal įstatymus privalo kas ketvirtį atsiskaityti su pakuočių atliekas surenkančiomis ir išvežančiomis savivaldybių ar verslo įmonėmis.

Dirba už dyką

Nuo 2013 m. sudaromos trišalės savivaldybių, gamintojams, importuotojams atstovaujančių organizacijų ir pakuočių surinkėjų, vežėjų sutartys. Pasak Savivaldybių asociacijos, chaosas kilo pernai. Iki 2018 m. pradžios gamintojai ir importuotojai buvo pareigingesni. Bendros jų skolos siekia apie 7 mln. eurų. Didžiausia skola savivaldybės valdomai įmonei – daugiau nei 0,5 mln. eurų. Privatūs vežėjai negavo per 6 mln. eurų. Kai kurioms komunalinėms savivaldybių įmonėms nesumokėta nė vieno euro. Dar pernai liepą Savivaldybių asociacija nerimaudama pranešė Vyriausybei, kad komunalininkai dirba už dyką. „Daugelio Lietuvos savivaldybių komunalinės įmonės, neturėdamos apyvartinių lėšų, bet kada gali atsisakyti rūšiuoti ir surinkti pakuočių atliekas“, – perspėja Savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė.

Vaizdinė ydingos sistemos iliustracija „Padėtis apverktina. Visas sektoriaus išlaidas iš savo lėšų apmoka atliekų tvarkytojai. 2018-ųjų, ankstesnių metų skolas jie pradėjo atgauti tik šių metų pradžioje. Ir tai ne viską. Gamintojams, importuotojams atstovaujančios organizacijos teisinasi, kad iš bendrosios gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos nesulaukia dokumentų apie deramai sutvarkytas atliekas“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktorė Asta Kuckaitė. „Atsiradusi skola – tai ydingos sistemos iliustracija. Negalima sakyti, kad GPAIS visai neveikia, bet vėlai pradėta ir turi daug trūkumų. Tvarkant mišrias atliekas kažkodėl rūpesčių nekyla. 2018-aisiais gamintojų ir importuotojų atstovai sąskaitas apmokėdavo epizodiškai. Jeigu niekas nesikeis, komunalininkai bus priversti nutraukti pakuočių tvarkymo sutartis“, – kalbėdamasi su „Ūkininko patarėju“ kolegei pritarė Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos direktorė Aušra Zigmontienė. Anot A. Zigmontienės, komunalinės įmonės, savo lėšomis tvarkydamos atliekas, neturi pinigų kitiems darbams.

Kliūtys kitos

„Dėl nevykdomų įsipareigojimų kaltinama GPAIS, tačiau viena iš trijų nuolat savivaldybių piktuoju minimų organizacijų, „Gamtos ateitis“, su komunalininkais atsiskaičiusi. Vadinasi, sistema nėra kliūtis. Kiekvieną savaitę stebime statistinius duomenis. Pastarosiomis dienomis (iki sausio 29-osios – red. past.) išduota beveik tūkstantis dokumentų, kad atliekos deramai sutvarkytos. Kadangi ne visiems sekasi gauti elektroninius dokumentus per GPAIS, nuo gruodžio spausdinami ir popieriniai“, – pabrėžia Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė.

Techniniai nesklandumai

Užsipultieji gamintojų ir importuotojų atstovai, panašiai kaip kauniečiams ir vilniečiams pensijų laiku nesugebėjusios atnešti bendrovės vadovai, nenoriai bendrauja su žiniasklaida. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ direktorius Nerijus Juškaitis „Ūkininko patarėjui“ pasiteisino, kad turi neatidėliotinų darbų, pakviestas į  daug susitikimų. „Nepaskęs Lietuva šiukšlėse, nebijokite. Skolas, atsiradusias dėl techninių nesklandumų, mūsų įmonė ketina grąžinti per pusantros savaitės. Juk ir mes, ir atliekų tvarkytojai siekiame vieno tikslo, esame toje pačioje barikadų pusėje“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“, sudariusios sutartis su maždaug dviem tūkstančiais gamintojų ir importuotojų, vadovas Kęstutis Pocius.

Užstato sistemos aukso amžius

O štai Lietuvos aludarių gildijos, Prekybos įmonių ir Natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijų įsteigta įmonė „Užstato sistemos administratorius“ (USAD), surenkanti ir perdirbanti pakuotes, pasigyrė, kad pernykščiai metai jai buvo rekordiniai. Pernai pirkėjai grąžino iš viso 581,6 mln. vienetų tuščių pakuočių, 43 mln. daugiau nei 2017 metais. Anot USAD generalinio direktoriaus Gintaro Varno, lietuviai užsidirba daugiau pajamų, todėl šiltą ir ilgą vasarą gurkšnojo daug gaiviųjų ir svaigiųjų gėrimų. Pernai kiekvienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 207 grąžintos gėrimų pakuotės (2017 m. – 189), o kas sekundę taromatams ir tradiciniams surinkimo punktams (kuriuose atliekos rūšiuojamos rankomis) buvo grąžinama apytiksliai po 32 pakuotes.

Nuostata ir įprotis

„Grąžinta perdirbti 92 proc. į rinką patekusių pakuočių. Tai jau tapo tvirta Lietuvos gyventojų nuostata ir įpročiu. Europos Sąjunga (ES) atsisako vienkartinio plastiko. Tai reiškia, kad iš parduotuvių ne tik dings plastikiniai indai ir šiaudeliai – 2029 m. visoje Bendrijoje turėtų būti surenkama bent 90 proc. plastikinių gėrimų pakuočių. Lietuva kitas ES šalis pralenkė 12 metų – jau užpernai mūsų piliečiai grąžino perdirbti devynias dešimtąsias tokių pakuočių. Užstato sistema naudojasi 88 proc. šalies gyventojų“, – tikina G. Varnas.

Nerenka degtinės butelių

Tačiau USAD nerenka stipriųjų alkoholinių gėrimų taros. Esą jų įvairovė milžiniška, prekybos centrų gėrimų skyrių lentynose daugiausia išrikiuotia įvežtinio vyno butelių, importuotojams būtų varginantis darbas gaminti ir klijuoti naujas etiketes su užstato ženklu. Be to, stiprūs alkoholiniai gėrimai neretai būna gana brangūs, todėl daugeliui pirkėjų 10 centų užstatas, kuris dabar sumokamas grąžinus vienkartinę pakuotę, gali būti nepakankama priežastis ir paskata tvarkingai atsikratyti stipriųjų gėrimų taros. Į taromatus galima grąžinti tik daugkartinius stiklinius giros ir alaus butelius. Įsitikinta, kad vienkartinės alaus, sidro, vandens, gaiviųjų gėrimų pakuotės labiausiai teršia gamtą – žmonės jas palieka miškuose, parkuose, paežerėse, paplūdimiuose. Todėl USAD ir ragina jas grąžinti. O tuščius degtinės ir vyno butelius tegul rankioja apyvartinių lėšų pristigę savivaldybių komunalininkai.

Anksčiau buvo dar blogiau

Kęstutis MAŽEIKA

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas

Komitetas stengiasi spręsti šią problemą. Pasinaudojame visomis parlamentinės kontrolės galimybėmis. Dažnai susitikinėjame su Savivaldybių asociacijos vadovybe, gamintojais, importuotojais, Aplinkos ministerijos pareigūnais. Kas savaitę gaunu ataskaitų, kaip tirpsta skolos komunalininkams. Galbūt GPAIS netobula. Tačiau anksčiau, iki jos, buvo dar blogiau. Prisiminkime jau bankrutavusios, atliekas tvarkiusios bendrovės „Metrail“ 15 mln. eurų aferą. Nuo 2013 m. ji dalijo fiktyvias pažymas dėl neva surinktų, utilizuotų daugiau nei 5 845 t metalinių ir kitų pakuočių atliekų. Manoma, kad įmonės, kurioms suklastoti dokumentai padėjo išsisukti nuo mokesčio už aplinkos taršą pakuočių atliekomis, valstybės biudžetui padarė milijonų eurų žalos.

Negalima kaltinti Aplinkos ministerijos. Šią savaitę ministerija pakvietė pakuočių atliekų tvarkytojus ir jų atstovus į darbo grupę. Pačiam verslui turi labiausiai rūpėti, kad pakuočių atliekų apskaita būtų tvarkinga. Savivaldybės, žinoma, – aplinkybių įkaitės. Vis dėlto jų administracijos gali susodinti prie derybų stalo gamintojams ir importuotojams atstovaujančių organizacijų atstovus ir pakuočių surinkėjus, vežėjus, kad jie susitartų.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas