Columbus +3,2 °C Lietus
Trečiadienis, 18 Grd 2024
Columbus +3,2 °C Lietus
Trečiadienis, 18 Grd 2024


Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas  

Stumbrai: Lietuvai – puošmena, ūkininkams – siaubas

2024/07/19


Maždaug prieš tris mėnesius Sitkūnų ir Juodonių, netoli UAB „Dojus agro“ prekybos ir aptarnavimo centro, kaimuose (Babtų sen., Kauno r.) atsirado apie 55–60 stumbrų banda. Atkeliavo iš kaimyninio Kėdainių rajono. Iš pradžių jie įsikūrė ūkininko Vytauto Žmuidzinavičiaus 24 ha žieminių kviečių lauke, o vėliau didžiulis būrys susiskirstė po 18, po 20, po 6, po 3 stumbrus ir dalis jų iškeliavo į kitą lauką už pusės kilometro. Ten – 27 ha žieminių kviečių ir 24 bei 30 ha pašarinių pupų laukai.

V. Žmuidzinavičius „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad prieš keletą dienų gimė vienas mažiukas stumbriukas, yra ir 3 ar 4 paaugliukai, apie 5–7 mėnesių amžiaus. Įdomu tai, kad jeigu ūkininkas patraukia arčiau jų, tas jaunimas sueina į būrio centrą, o aplink ratu vaikšto tėvai, taip gindami savo vaikus. Dabar labai smarkiai nuėstos ir išgulėtos pupos, nukentėję ir kviečiai.

„Pastaruoju metu miške pasipylė būriai grybautojų. Kaip ne keista, tose vietose, kur gyvena stumbrai, vaikšto moterys su krepšiais ir renka grybus. Įdomu, ar tie stumbrai nesužeis grybautojų? Ir antras dalykas – šalia, miške, yra aptverta 4–5 ha teritorija, kurioje – jaunas ąžuolynas.

Stumbrai suplėšė visą tvorą ir apsigyveno tame jauname ąžuolyne, o vakare, apie 23.00–23.30 val., patraukia į pupų ir kviečių laukus, o apie 5.30–6.00 val. vėl grįžta į mišką“, – kalbėjo V. Žmuidzinavičius.

stumbrai
Stumbrai „važiuoja“ per javų lauką kaip autobusai.

Pasak ūkininko, apmaudu, kad stambių laukinių gyvūnų išgulėtose, ištrintose vietose jau atželia, iš šaknų išdygsta jaunos sprindžio–dviejų sprindžių aukščio pupos, o kai reikės kombainu nuimti derlių, vienos pupos bus sunokusios, kitos – ne. „Didžiausias neaiškumas, kiek ilgai tie stumbrai mano laukuose gyvens, nes nuėmus pupų derlių pagal sėjomainą reikės sėti žieminius kviečius, po kviečių – žieminius rapsus. O kas iš tų rapsų liks, jeigu visą žiemą stumbrai gyvens šalia jų? Didžiausias klausimas, kaip su jais palengva būtų galima atsisveikinti“, – svarstė V. Žmuidzinavičius.

Ir tai dar ne viskas. Dėl tų stumbrų gali ir žmonės žūti. Ūkininkas pasakojo, kaip vieną rytą pastebėjęs, kad visai netoli „Dojus agro“, prie Sitkūnų autobusų stotelės Klaipėdos kryptimi, vietos, kur pavasarį buvo balos ir plaukiojo gulbės, dabar yra išdžiūvusios, apžėlusios, ir ten apsigyveno 32 stumbrai. Ir visai šalia automagistralės Kaunas–Klaipėda apsauginės tinklinės tvorelės, saugančios transporto priemones nuo laukinių žvėrių. Jeigu jie stipriais savo ragais, galinga jėga plėšo tvoras, tai sudraskyti tą greitkelio tvorelę jiems jokių problemų nebūtų...

Pas V. Žmuidzinavičių jau buvo atvykę Kauno r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistas ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos atstovas, kurie fiksavo pasėliams padarytą žalą.

Vytautas Žmuidzinavičius
Ūkininkas Vytautas Žmuidzinavičius stumbrų nuniokotame javų lauke.

V. Žmuidzinavičius kreipėsi pagalbos į Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką prof. Viktorą Pranckietį, o šis Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms išsiuntė paklausimus, kaip ūkininkas turėtų elgtis tokiu atveju ir iš kur gali tikėtis paramos, žalos atlyginimo, kaip nuo tų stumbrų apsisaugoti. Aplinkos ministerija, pasak ūkininko, vykdo kažkokią stumbrų perkėlimo iš vidurio Lietuvos į Dzūkiją programą, bet iki šiol išvežta tik 10 ar 12 stumbrų – pasibaigė pinigai ir darbai sustojo.

„Tie laukiniai žvėrys į laisvę buvo paleisti iš Pašilės stumbryno Panevėžio rajone. Man, zootechnikui, baigusiam Veterinarijos akademiją, keistai atrodo, kad dabar tie stumbrai – broliai, seserys, motinos, pusseserės – kergiasi, yra kraujomaiša, todėl jų palikuonys išsigimę. Tas stumbras – joks stebuklas, tik labiau apžėlusi laukinė karvė. Leistų medžiotojams po kelis nušauti, gal jie išsiskirstytų į mažesnes grupes. Dabar visi laukia kažkokio dėmesio iš valdžios institucijų, ką su jais daryti. Priveisė taip lengvai ir paleido į laisvę. Kalbėjau su Kėdainių r. Pelėdnagių sen. ūkininku Jonu Talmantu, tai jis sakė aštuonerius metus vargęs su tais stumbrais ir prašė nevaryti jų atgal link Kėdainių, geriau – į Kauno pusę“, – pasakojo V. Žmuidzinavičius.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis ŪP sakė matęs ministerijoje gautą V. Pranckiečio raštą ir į jį bus atsakyta per nustatytą terminą – dvi savaites. Anot viceministro, saugotis nuo stumbrų yra sudėtingas dalykas todėl, kad už tai atsakingos kelios institucijos ir joms tarpusavyje sunkiai sekasi susitarti, kaip spręsti šitą problemą. Stumbrai – ne Žemės ūkio ministerijos reikalas. „Jeigu autobusas pradėtų važinėti kviečių ar pupų lauke, ministerija nelabai galėtų pasakyti, ką daryti... Tai jau būtų policijos veiklos sritis. Stumbrą su autobusu palyginu, nes kai jie prabėga, tai kaip autobusas būtų pravažiavęs. Tai bjauri tema, tačiau aš tik girdžiu, joje nedalyvauju“, – sakė viceministras.

Žieminių kviečių pasėliams padaryta nemaža žala.

Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius irgi pripažino, kad jau skaitęs AM gautą V. Pranckiečio raštą. Į klausimą, kaip AM gali padėti ūkininkams, jis atsakė, kad ministerijai įstatymais suteikta teisė ir pareiga atlyginti saugomų medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams. Pasak A. Klimavičiaus, stumbrai priklauso šiai kategorijai. Nukentėjęs ūkininkas turėtų apie žalą pranešti seniūnui, kuris pakvies savivaldybės nuostolių apskaičiavimo komisiją. Įvertinusi nuostolius komisija dokumentus pateiks AM Aplinkos projektų valdymo agentūrai, kuri ūkininkui išmokės lėšas.

Pasidomėjus, ar imamasi kokių nors apsaugos priemonių, kad stumbrai nepatektų ant greitkelio, A. Klimavičius paaiškino: „Deja, laukinių gyvūnų kaip nors „patraukti“ į tinkamesnę vietą nėra galimybių. AM inicijuoja stumbrų bandos mažinimą pagal sutartus tam tikrus atrankos principus, kasmet išduodama apie 15 leidimų paimti iš gamtos stumbrus. Nors bandos augimas reguliuojamas, prognozuojama, kad žalos visiškai išvengti nepavyks. AM pasirengusi ir toliau atlyginti žalą nukentėjusiems ūkininkams“.

Beje, ŽŪM yra sukurta Medžioklės konsultacinė taryba. Vienas iš jos narių, žemės ūkio ministro patarėjas Aivaras Rybakovas vakar ŪP sakė, kad ši konsultacinė taryba atlieka tik patariamąjį vaidmenį, pvz., apie Medžioklės įstatymo dėl nemedžiojamųjų gyvūnų daromos žalos pasikeitimus. „Ministerija yra parengusi šio įstatymo pakeitimą, kuris šiandien arba rytoj bus suderintas su AM, liepos 23-iąją svarstomas Medžioklės konsultacinėje taryboje, o paskui išsiųstas į Seimą balsavimui. Seime jis gali būti patvirtintas tik rudens sesijoje, dabar, matyt, jau nebesuspės. Jei anksčiau už laukinių gyvūnų padarytą žala būdavo atlyginama tik už grūdines kultūras, tai dabar įstatymo pataisomis siūlome, kad būtų mokama ir už daržoves, sodus, uogynus. Kompensuojama bus Aplinkos rėmimo fondo, kurį valdo AM, lėšomis“, – paaiškino D. Rybakovas.

 

Vytauto ŽMUIDZINAVIČIAUS ir Kauno r. savivaldybės nuotraukos

Viršelyje: Ūkininkas Vytautas Žmuidzinavičius pupų lauke, kuriame „svečiavosi“ stumbrų banda.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis

Verslas