Tarp sveiko proto ir aklos meilės medžiams

Pasipylė žmonių prašymai

„Pats sodinau liepą, ją puoselėjau ir džiaugiausi, bet dabar, kai dažniau užklumpa audros, kyla nerimas, kad užgrius ant namo, žmonių. Norėčiau gauti leidimą nupjauti, bet kaina tokia, kad sveiku protu nesuvokiama – regis, 700 Eur ar dar daugiau, o dar reikėtų mokėti ir už nupjovimą. Man, kaip pensininkui, tai nemaža suma, net ir dirbančiam žmogui tai jau būtų smūgis kišenei. Labai jau keista ta mūsų aplinkosauginė politika, mano požiūriu, sukurianti daug bėdų žmonėms“, – „Ūkininko patarėjui“ skundėsi vienas Panevėžio priemiesčio gyventojas.

Po galingos audros, kai stiprus vėjas ir lietus laužė ir iš šaknų vertė iš pažiūros stiprius medžius, apstu panašių bėdojimų. Gyventojai apgulė savivaldybes, prašydami leidimų šalinti medžius, kurie, jų manymu, gali kelti pavojų. 

Mažeikių r. savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Justina Ungeitė redakcijai patvirtino, kad po pastarosios audros pasipylė žmonių prašymai leisti šalinti medžius. Kartu ji akcentavo, kad savivaldybių specialistai, priimdami atitinkamus sprendimus, vadovaujasi Želdynų įstatymu ir poįstatyminiais aktais.

„Mes norime saugoti želdinius, nes gyventojai į medį žiūri kaip į taršos ar pavojaus šaltinį, jiems lapai kenkia ir t. t. Ypač po šių audrų pasipylė prašymų, kad būtų leista kuo daugiau išpjauti medžių. Tai mes gi neišpjausime jų visame rajone, turime saugoti medžius, nes jie turi vertę“, – teigė Mažeikių r. savivaldybės administracijos atstovė. Ji pastebėjo, kad dabar gyventojai prašo įvertinti ne tik pavienius želdinius, bet ir jų grupes, pavyzdžiui, augančius visoje gatvėje. J. Ungeitė aiškino, kad savivaldybės specialistai atlieka inventorizaciją, kuria ir vadovaujamasi, sprendžiama, kokie medžiai yra pavojingi ir šalintini, o kokie ne.

„Aišku, važiuojame į vietą pasižiūrėti, nes padėtis keičiasi. Jeigu matome, kad yra pavojus, išduodame leidimus, bet situacija dėl leidimų išdavimo yra ganėtinai sudėtinga. Jeigu medis sveikas, bet gyventojas dėl tam tikrų priežasčių jį nori pašalinti, leidimas išduodamas su atkuriamąja verte, tai reiškia, kad reikia susimokėti. Įstatyme numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamiesi galime išduoti leidimą be atkuriamosios vertės. Bet kartais tikrai sudėtinga įvertinti, ar medis kelia pavojų, ar ne. Būna, kad žmogui atrodo vienaip, o specialistams – kitaip. Turėtų būti arboristų įvertinimas, tačiau tokių specialistų nėra daug“, – problemą akcentavo Mažeikių r. savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Bijo dėl pavojaus

Pakruojo r. savivaldybės administracijos ekologė Austina Kuncevičienė ŪP sakė, kad pirmas tris dienas po audros žmonės ėjo dėl leidimų kirsti medžius, o dabar jau apstojo. Vieni gyventojai buvo susirūpinę, kad medžiai gali nuvirsti, kiti siuntė nuotraukas, kaip susitvarkė nuvirtusius medžius. 

„Leidimas reikalingas saugotinam medžiui pašalinti. Jeigu žmogui atrodo, kad medis gali nugriūti, bet jis yra sveikas, tuomet reikia sumokėti atkuriamosios vertės kompensaciją. Bet jeigu medis pažeistas, nudžiūvęs, kamiene yra kokia drevė ar šaknys yra papuvusios, tada leidžiame nupjauti be kompensacijos. Po audros pasitaiko visko – vieniems atrodo, kad reikia gražų ir sveiką medį nupjauti, kiti pagaliau susirūpina dėl tikrai seno ir sutriušusio medžio, kurio jiems vis būdavo gaila atsisakyti“, – pasakojo A. Kuncevičienė.

Įkainius stipriai padidino

Savivaldybių specialistai pripažįsta, kad regionų gyventojus gąsdina kompensacijų dydžiai už pašalintus medžius. „Patys sodinome, prižiūrėjome, o dabar valstybė apmokestina“, – dažnai liejasi tokie pasipiktinimai.

Pernai vasaros pabaigoje aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė įsakymą, kuriuo padidino želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų įkainius. Tuomet ministras argumentavo, kad toks sprendimas priimtas vadovaujantis Valstybės duomenų agentūros apskaičiuotu ir pateiktu vartotojų kainų indeksu. S. Gentvilas aiškino, kad įkainiai nebuvo peržiūrėti nuo 2008 m., ir džiaugėsi, jog pagaliau pavyko ir medžių atkuriamąją vertę priartinti prie realios vertės.

Aplinkos ministerija buvo pateikusi ir pavyzdį, kokio dydžio būtų kompensacijos: „Gavus savivaldybės leidimą ir fiziniam ar juridiniam asmeniui norint nukirsti saugotiną klevą, už kamieno skersmens kiekvieną centimetrą 1,3 m aukštyje tektų mokėti 14 Eur, o iki šiol reikėdavo mokėti 9 Eur. Jeigu klevo kamieno skersmuo būtų 50 cm, standartiniu atveju atkuriamosios vertės kompensacija būtų 700 Eur.“

Apmokestinti ar atsodinti?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelyje Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.