Ūkininkai – rakštis aplinkos ministro subinėj

Žemdirbiai seniai tarpusavyje kalba, kad kai kurie aplinkosauginiai reikalavimai žemės ūkio veiklos sub­jektams yra pertekliniai, stabdo žemės ūkio gamybą. Šią savaitę savo argumentus ir pastabas žemdirbių savivaldos atstovai galėjo išsakyti pačiam aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui. Tam buvo surengtas bendras Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos posėdis. Seime susirinkusiems žemdirbių savivaldos atstovams teko visą valandą stumti laiką laukiant, kol baigsis Vyriausybės posėdis ir atsilaisvins ministrai, tačiau žmonės suspėjo išsakyti viską, ką ketino pasakyti. Į daugumą klausimų išgirdo ir atsakymus.

Žala gamtai negali didėti Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas tądien buvo labiau klausytojai, o ne kalbėtojai. Žemės ūkio ministrui žemdirbių godos gerai žinomos, o aplinkos ministras klausydamasis priekaištus rikiavo į sąrašą, kad vėliau galėtų pakomentuoti, pradėdamas labai tiesmukai: „Suprantu, kad aplinkosauginiai reikalavimai daug kam kaip rakštis subinėj...“ Ar neprisideda griežti aplinkosauginiai reikalavimai prie verslui nepalankios aplinkos? Pagal žemės ūkio produkciją (eurais), tenkančią vienam žemės ūkio paskirties žemės hektarui, Lietuva ES yra tarp autsaiderių. L. e. p. ŽŪR pirmininkas Sigitas Dimaitis priminė šios Vyriausybės ambicingą planą palypėti gamybos intensyvinimo laipteliu, pasiekti šiandieninį Slovakijos lygį. Kaip pavyks pasiekti užsibrėžtą tikslą, daug lems tarpinstitucinis bendradarbiavimas. ŽŪR tarybos narys, Kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas pateikė iškalbingą grafinį vaizdą, kaip ūkinių gyvūnų skaičius Lietuvoje keitėsi per šimtmetį. Po augimo piko, pasiekto apie 1990 m., prasidėjo kritimas, kuris tęsiasi ir pastarąjį dešimtmetį, tendenciją paaštrino tradicinių rinkų praradimas. Pagal hektarui tenkančių gyvulių skaičių šiandien Lietuva yra ES šalių narių sąrašo gale. Savo ruožtu tai bloga žinia ir augalininkytės ūkiams, nes nepakanka organinių trąšų, nualinami dirvožemiai, visa tai atsiliepia ekonominiams rodikliams. „Mažėja apkrova gamtai, žala aplinkai taip pat negali didėti“, – žemdirbių savivaldos atstovas apgailestavo, kad nuolat tenka laužyti ietis tai įrodinėjant aplinkosaugininkams. Jis išvardijo pluoštą aplinkosaugos srities problemų, kurios apsunkina gyvulininkystės veiklą. Žmonės laukia, kaip baigsis ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo teisės akto šlifavimas, jam lygioje vietoje kuriamos neracionalios kliūtys. Ydinga sanitarinių apsaugos zonų nustatymo tvarka, į kurios spąstus yra įkliuvę stambūs gyvulių augintojai – anksčiau jiems nebuvo nustatytos tos zonos, o dabar be savivaldybės leidimo jie negali fermų nei rekonstruoti, nei statyti ir tikėtis finansinės ES paramos, yra baudžiami.

Sąskaitos išaugo trigubai Dar vienas galvos skausmas ir smūgis gyvulių augintojams per kišenę – komunalinių atliekų tvarkymo apmokestinimas, mat dauguma savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo mokestį susiejo su gamybinio objekto plotu, o ne su darbuotojų skaičiumi. Triskart nei iki tol išaugusios komunalininkų pateikiamos sąskaitos šiurpina gyvulių augintojus, jie prašo AM peržiūrėti komunalinių atliekų tvarkymo įkainių apskaičiavimo metodiką. A. Baravykas taip pat išsakė nuomonę, kad gyvulių augintojams numatyta per daug aplinkos stebėsenos programų (požeminio vandens, dabar dar ir dirvožemio), nenutylėjo ir gyvuliams girdyti naudojamo vandens apmokestinimo. Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Jonas Talmantas priminė įsisenėjusią stumbrų problemą: skundžiasi ūkininkė dėl bandos suminto 200 ha kviečių lauko, o ką jai sakyti? Kad stumbrai bus sugaudyti ir išvežti? „Nereikia meluot žmonėms“, – ankstesnio aplinkos ministro Kęstučio Trečioko pažadą ironizuodamas prisiminė J. Talmantas. Kas bus daroma su ištiesintomis upelių vagomis, kur jau greitai ryžius bus galima auginti – į kitą aktualią, metų metus nesprendžiamą problemą pirštu bedė Ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis ir Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas. Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis pasidalijo nerimu dėl to, kad Lietuva, nepasitarusi su socialiniais partneriais, pritarė Paryžiaus susitarimui dėl klimato kaitos, žemės ūkio gamintojams ateityje tai sukels nemažai problemų. O štai Kailinių žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša, reaguodamas į grupelės Seimo narių iniciatyvą uždrausti kailinių žvėrelių auginimą Lietuvoje, koncentruotai vardijo argumentus, kodėl tokiai iniciatyvai nereikėtų pritarti. Šių žvėrelių auginimą yra uždraudusios tik dvi Europos valstybės, ir šiam žingsniui pasiryžusiosios augintojams išmokėjo tokias kompensacijas, apie kokias mūsų šalis net nesapnuoja. Šiame verslo sektoriuje sukurta 1,5 tūkst. nuolatinių darbo vietų, o su visa infrastruktūra – 4 tūkst. Prie žvėrelių augintojų negali prikibti nei dėl gyvulių gerovės, nei dėl taršos lygio ar kvapų – jie ne didesni nei kitose fermose.

Diskutuos, bet dar ne šiandien Atsakydamas į tai, kas išsakyta, ministras K. Navickas priminė, jog aplinkos apsauga yra griežtai reglamentuota, AM savo ruožtu yra spaudžiama. Kai kurios kritikos ministras pareiškė nepriimantis (pvz., dėl aplinkos stebėsenos programų) arba tiesiog nesuprantantis. Kai kurių problemų aktualumą patvirtino pripažįstantis: pareigūnai neturi skubėti skirti baudų, pirmiausia ūkio subjektus privalo informuoti ir konsultuoti; sanitarinės apsaugos zonos – sovietmečio palikimas, kurio numatoma atsisakyti; kailinių žvėrelių auginimo idėjos AM palaikyti neketina; stumbrai laisvėje – taip pat problema, ir dėl jos ministras nebijantis diskusijų su visuomene (tačiau dar ne šiandien). Susitikimas vėlavo, bet nepaliestų temų neliko. Žemės ūkio ministras B. Markauskas pažadėjo, kad panašūs susitikimai su ministrais bus rengiami ir ateityje.

Irma DUBOVIČIENĖ „ŪP“ korespondnetė

Seimo kanceliarijos (Džojos BARYSAITĖS) ir ŽŪR nuotraukos