Valstybės parama smulkiajam verslui ar kompresas „nabašninkui“?

Nors viešai Žemės ūkio ministerija ragina smulkius pieno ūkius pasinaudoti europine parama, patys ūkininkai tai vertina skeptiškai. Jiems atrodo, kad paramai gauti numatyti reikalavimai – ne pagal galimybes smulkiesiems, kurių šalyje kasmet lieka vis mažiau.

Dar kartą nori pasijuokti

„Iš mūsų, nedidelių pieno ūkių šeimininkų, valstybė dar kartą nori pasijuokti, – sako Alytaus r. ūkininkė Audronė Miškinienė. – Mes prašėme paramos šeimos pieno ūkiams, laikantiems 15 ir daugiau karvių, o pasiūlė tokio dydžio ūkiams, kokių šiandien rinkoje faktiškai jau nėra. Likę tik nespėjusieji parduoti karvių.“ Tą patį sako ir Prienų r. ūkininkas, smulkiuosius pieno ūkius vienijančios asociacijos vadovas Martynas Krūvelis. Jo manymu, valdžios atstovai šeimos pieno ūkį pozicionuoja ties šimto karvių riba. Mažiau laikyti – tas pats, kas laidoti investicijas. Be to, numatyta paramos suma turi keletą sąlygų, pavyzdžiui, parengti verslo planą, vykdyti pelningą veiklą, priklausyti kooperatyvui ir pan. „Visi uždaviniai – ne pagal kišenę smulkiojo ūkio šeimininkui, – pastebi ūkininkas M. Krūvelis. – Ne paslaptis, jog 3–9 karvių ūkiams už pieno žaliavą mokama pati mažiausia kaina, o rajone kooperatyvų nėra.“

Daugiau pieno – iš stambiųjų ūkių

„Sektoriui rūpestį kelia pieno gamintojų amžius, – sako Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) Gyvūnų ir gyvūnų produktų apskaitos departamento direktorė Daiva Beinorienė. – Oficialiais duomenimis, pastaruoju metu 92 proc. pieno gamintojų yra vyresnio arba garbaus amžiaus ir tik 8 proc. – jauni ūkininkai iki 40 metų“. Pasak D. Beinorienės, 7,9 proc. šalyje superkamo pieno pardavė ūkininkai, laikantys po 1–5 karves, 8,8 proc. – laikantieji po 6–14 karvių. Likusią dalį (83,4 proc.) pardavė ūkininkai, laikantys nuo 15 iki keleto tūkstančių karvių. ŽŪIKVC duomenimis, per pastaruosius ketverius metus 1–2 karvių laikytojų sumažėjo beveik perpus: 2016 m. buvo 30 785 ūkiai, 2020 m. liepos 1 d. liko 17 857. Sumažėjo ir laikančiųjų 3–5 karves: 2016 m. buvo 8 305 ūkiai, 2020 m. liko 5 445. Nuo 6 iki 10 karvių 2016 m. laikė 3 811 ūkių, šiemet liko 2 692.

„Mano turimais duomenimis, tik apie trečdalis pieną parduodančių perdirbti ūkių fermose turi šaldytuvus, – kalba Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis, – tačiau gavęs paramos smulkusis ūkininkas pirmiausiai galvos apie žemės dirbimo ir pašarų ruošimo techniką, o melžimo įranga bus antroje trečioje vietoje.“

„Mano žiniomis, ta smulkiesiems ūkiams skirta parama buvo galima pasinaudoti ir anksčiau, o šiemet pavasarį sulaukėme net pustrečio karto daugiau paraiškų, nei buvo skirta lėšų, – kalba Prienų r. savivaldybės Investicijų skyriaus vyr. specialistas Donatas Šimukonis. – Ja galėjo pasinaudoti daržovių, vaisių, uogų, gėlių, paukščių ūkių savininkai. Birželio mėnesį Žemės ūkio ministerija susiaurino paramos gavėjų ratą, akcentuodama 3–9 karvių laikytojus.“

Statistinis ūkis – aštuonios karvės

Anot D. Šimukonio, Prienų r. savivaldybėje pienininkyste verčiasi 480 ūkininkų, jie laiko 3 780 karvių. Statistinis pieno ūkis – 8 karvės.

Pagrindinis kriterijus paramai gauti – ūkio valdos ekonominis dydis (VED). D. Šimukonio žodžiais, viena karvė „konvertuojama“ į 1 649 Eur pajamų per metus, maksimali smulkiojo ūkio VED riba – 8 tūkst. Eur (arba 4,8 karvės). Toks kriterijus taikytas 2020 m. pirmąjį pusmetį (iki liepos 3 d.). Pagal naująjį šaukimą, smulkieji pieno gamintojai galės gauti iki 15 tūkst. Eur išmoką savo verslo planui įgyvendinti. Paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ bus galima teikti net du mėnesius – nuo š. m. rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 30 d.

Norinčio gauti paramą pareiškėjo valdoje pieninių veislių melžiamų karvių turi būti nuo 3 iki 9. Daugiau kaip 50 proc. bend­ro produkcijos standartine verte išreikšto VED turi sudaryti tik pagal pieninių veislių melžiamas karves apskaičiuotas valdos ekonominis dydis. Parama skiriama žemės ūkio veikla užsiimantiems fiziniams asmenims, kurie yra įregistravę valdą ir ūkininko ūkį savo vardu. Paramos gali kreiptis ūkininkai, kurie bent 2019 m. deklaravo pasėlius ir (arba) registravo ūkinius gyvūnus.

Pareiškėjas turi įsipareigoti tinkamai įgyvendinti verslo planą, t. y. atlikti visas jame numatytas investicijas, produkcijos standartine verte išreikštą VED padidinti ne mažiau kaip 20 proc., t. y. vykdyti pelningą veiklą.

Išmoka mokama dviem dalimis: 80 proc. dalis mokama po to, kai priimamas sprendimas skirti paramą, o 20 proc. – tuo atveju, jeigu verslo planas įgyvendinamas tinkamai. Atrenkant paraiškas, 20 prioritetinių balų bus suteikiama prie aplinkos išsaugojimo ir tvarios plėtros verslo prisidėsiančiam verslo planui, kuriame bus numatytos investicijos į betonines mėšlides ar srutų kauptuvus. Tiek pat balų gaus ir prie pieno kokybės gerinimo prisidėsiantis verslo planas, kuriame bus numatytos investicijos į pieno šaldymo įrangą.

Prie ūkio darbo procesų efektyvumo didinimo prisidėsiantis verslo planas, kuriame bus numatytos investicijos į melžimo įrangą, gaus 15 balų. Jauniesiems ūkininkams, kurie iki paramos paraiškos pateikimo dienos bus iki 40 metų amžiaus, suteikiama 10 balų. Pripažinto žemės ūkio kooperatyvo nariu daugiau negu 2 metus esantis pareiškėjas gaus 15 balų, iki 2 metų – 10 balų. Įgyvendinantieji verslo planą vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, gaus 10 balų. Tiek pat balų bus suteikiama ir niekada negavusiems paramos pagal šios priemonės veiklos sritį. „Pagal šią paramos programos sritį buvo galima įsigyti įvairios, net ir nenaujos technikos bei įrangos“, – pastebi D. Šimukonis.

Siurprizas – smulkieji ūkiai

Penkerius metus šalies pieno sektorius buvo plėšomas prieštaravimų, atsiradusių dėl vadinamojo Pieno įstatymo, suskirsčiusio pieno gamintojus į dešimtį kategorijų pagal parduodamos pieno žaliavos svorį. Vieša paslaptis, jog „europinę“ kainą (30 euro centų už kilogramą) gaudavo tik stambieji pieno ūkiai, o likusieji – mažiau ir visai mažai, pavyzdžiui, 12 euro centų už kilogramą.

„Visai neseniai mūsų politikai pastebėjo, jog šalyje yra smulkių pieno ūkių“, – sako žemės ūkio kooperatyvo „Senoji kryžkelė“ vadovas Arvydas Jurgelaitis. – Surenkame pieną iš beveik keturių šimtų smulkiųjų ūkių Vilkaviškio, Šakių, Jurbarko rajonuose“. Kaip teigia A. Jurgelaitis, senosiose Vakarų Europos valstybėse nėra stambių pieno ūkių, tikrų megapolių, kokių gausu Lietuvoje. Ten kitaip traktuojami ir aplinkosaugos reglamentai.

„Senosios kryžkelės“ kooperatyvas ne tik superka pieno žaliavą, bet ir teikia agrarines paslaugas ūkininkams, pavyzdžiui, su savo technika ruošia pašarus. Tai ūkininkui sumažina pieno gamybos kaštus. Panašiai veikia kaimyninės Lenkijos kooperatyvai.

„Mūsų šalyje susiklosčiusi keista paramos įsisavinimo metodika, – pastebi A. Jurgelaitis. – Jeigu ūkininkas perka pieno šaldytuvą ar melžimo aikštelę iš savo kišenės – vienokia kaina, jeigu su deklaruojama parama – keleriopai didesnė. Pirkimų tvarka įteisinta valstybės teisės aktais“. „Senosios kryžkelės“ kooperatyvo vadovo skaičiavimais, už 15 tūkst. Eur smulkusis ūkininkas galėtų modernizuoti savo pieno ūkį, investicijos sumažintų pieno savikainą, paskatintų verslo plėtrą.

Prienų r. savivaldybės vyr. specialistas D. Šimukonis pastebi, jog smulkiųjų ūkių šeimininkai stokoja informacijos apie galimybes pasinaudoti parama. Pavyzdžiui, pirmąjį šių metų pusmetį pagal Lietuvos kaimo plėt­ros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ šalyje buvo skirta 14,4 mln. Eur, pateikta 961 paraiška, patenkinta 800, gauta suma – 12,5 mln. Eur. Naujajam šaukimui skirta 10 mln. Eur, teoriškai galima patenkinti 660 paraiškų. „Mano žiniomis, šalyje yra 500 seniūnijų, vadinasi, kiekvienai tektų po 1,5 paraiškos“, – sako D. Šimukonis. Anot savivaldybės vyr. specialisto, Prienų rajone į 15 tūkst. Eur paramą smulkiesiems pieno ūkiams galėtų pretenduoti du šimtai ūkininkų, tačiau „laimingųjų“ – dešimteriopai mažiau. Konkurso sąlygos supaprastintos, paraiška nesudėtinga, tik reikia motyvuoti paramos siekimo tikslus, pagrįsti, ką ir kodėl perki. „Prienų rajonas palankus smulkiesiems šeimos ūkiams, – įsitikinęs D. Šimukonis. – Nedideli pieno ūkiai, gavę paramos, galėtų imtis trumposios maisto grandinės verslo, sukurtų terpę konkurencijai, o būtent į tai ir orientuota siūloma programa.“

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas