VDU ŽŪA laukia šimtmečio ir kaimą mylinčių studentų

Truputis istorijos

Pirmosios aukštojo žemės ūkio mokslo užuomazgos susijusios su Vilniaus universitetu, kuriame 1819–1832 metais Fizikos ir matematikos fakultete veikė Žemės ūkio (Agronomijos) katedra. Taip pat su 1920 m. įsteigtais Aukštaisiais kursais Kaune ir 1922 m. įkurtu Lietuvos universitetu.

ŽŪA įsteigta 1924 m. rugsėjo 3 d. Dotnuvoje, pertvarkius Lietuvos universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto Agronomijos ir miškininkystės skyrių ir Dotnuvos žemės ūkio technikumą. Iškilmingas steigiamasis posėdis įvyko spalio 15 d. Ši diena ir laikoma ŽŪA įkūrimo data. Taigi, ši mūsų šalies mokslo šventovė kitąmet minės garbingą 100 metų jubiliejų.

1945 m. akademija perkelta į Kauną, į buvusią Žemės ūkio ministeriją. Tais pačiais metais ŽŪA pavadinta Lietuvos žemės ūkio akademija (LŽŪA). 1946 m. pradžioje jai perduota Noreikiškių tarybinio ūkio dalis, kuri buvo naudojama studentų gamybiniam mokymui.

Ilgainiui patalpos, esančios Kaune, tapo ankštos, todėl nuspręsta pastatyti atskirą akademijos miestelį Noreikiškėse. Į jį persikelta 1964 m. LŽŪA pavadinimu aukštoji mokykla, kurią studentai šmaikščiai vadino tiesiog „žemke“, veikė daugiau kaip 50 metų – iki 1996 metų, kai ji tapo Lietuvos žemės ūkio universitetu. 2011 m. pavadinimas vėl buvo pakeistas – universitetui suteiktas Aleksandro Stulginskio vardas. 2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas prijungtas prie Vytauto Didžiojo universiteto ir tapo jo padaliniu – VDU ŽŪA.

Modernus švietimo ir mokslo centras

Dabar ŽŪA veikia 4 fakultetai – Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos. Akademija įsikūrusi itin ramioje vietoje, gražios gamtos apsuptyje, net 719 ha plote. Ji turi 4 mokomuosius korpusus, Bandymų stotį, Mokomąjį ūkį, unikalų studentų ir dėstytojų miestelį. Akademijoje yra įkurtas jungtinių tyrimų centras su moderniausia įranga aprūpintomis atviros prieigos mokslinių centrų laboratorijomis. Studentų miestelyje yra trys parodų paviljonai, kuriuose vyksta tarptautinės, vienos didžiausių ir populiariausių tokio pobūdžio parodų Baltijos šalyse, ir nacionalinės parodos, tokios kaip „Ką pasėsi…“, „Gyvulininkystės paroda“ ir kt.

2007 m. Akademijoje vyko 54-osios Pasaulio arimo varžybos, kuriose dalyvavo 58 dalyviai iš 29 valstybių. ŽŪA turi daugiau kaip 80 užsienio šalių partnerių (aukštųjų mokyklų, jų padalinių, mokslo, tyrimų bei verslo įstaigų). Yra pasirašytos 7 dvigubo diplomo studijų programų sutartys.

Prie mokslinių tyrimų plėtojimo ir plataus profilio, aukštos kvalifikacijos žemės, miškų ir vandens ūkio specialistų ruošimo daug prisideda ŽŪA mecenatai: bendrovės „Rovaltra“, „Lytagra“, „Dotnuva Baltic“, UAB „Baltic Agro“, „Deleval“, „Dojus Agro“, „Agrochema“, „Biržų Žemtiekimas“, UAB „Ivabaltė“, „Agrokoncernas“, „Plungės Jonis“, „East West Agro“, „Baltic Agro Machinery“, Ginto Mocevičiaus firma „Ginalas“, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Nuo 1996 m. ŽŪA veikia profesorių klubas „Scientia“. Tai savanoriškumo pagrindais veikiantis aukščiausios mokslinės ir pedagoginės kvalifikacijos personalo diskusijų klubas. Jis taip pat prisideda prie studijų ir mokslinės veiklos tobulinimo akademijoje. Centrinių rūmų pirmajame aukšte veikia įdomus, šiuolaikiškai įrengtas ŽŪA istorijos muziejus, kitąmet minėsiantis 50 metų veiklos sukaktį.

Vardai

Istoriją kuria žmonės. Savarankiškai veikusiai ŽŪA per bemaž šimtmetį vadovavo 15 rektorių. Nuo pirmojo rektoriaus Povilo Matulionio iki paskutiniojo – Antano Maziliausko. Ilgiausiai akademijai vadovavę rektoriai: Jonas Dromantas – 14 metų, Zigmas Urbonas – 13 metų ir Albinas Kusta – 10 metų.

Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., LŽŪA parengė 25 tūkst. specialistų, gausus būrys kaimo šviesuolių parengta ir per pastarąjį trisdešimtmetį. Daug iš jų, pasisėmę gamybinės patirties, tapo ūkių ir daugelio kitų su žemės ūkio sektoriumi susijusių įmonių ir įstaigų vadovais, sumaniais ūkininkais, merais, ministrais, Seimo nariais. Akademijos auklėtiniui Jonui Jagminui buvo patikėtos ir Ministrų tarybos pirmininko pavaduotojo pareigos.

Lietuvos prezidento akademija dar neišugdė, bet du absolventai – Loreta Graužinienė ir Viktoras Pranckietis, eidami Seimo pirmininko pareigas, turėjo konstitucinę teisę, reikalui esant, laikinai eiti Lietuvos prezidento pareigas. Kas žino, gal sulauksime ir Prezidento. ŽŪA gali didžiuotis ne tik agrarinio sektoriaus specialistais, bet ir tais absolventais, kurie papildė Lietuvos sporto, kultūros ir daugelio kitų sričių istorijas. Tai legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis, vienas geriausių pokario laikų ėjikas, daugkartinis Lietuvos čempionas, net 8 kartus gerinęs įvairių distancijų rekordus Jonas Vainauskas, kantri muzikos pradininkas Lietuvoje Vytautas Babravičius (Simas) ir dar daug kitų.

Akademijoje darbavosi taip pat daug garsių žmonių. Joje dirbo žymusis Lietuvos gamtininkas Tadas Ivanauskas. Jis buvo Kauno zoologijos sodo ir Zoologijos muziejaus, taip pat ornitologinės stoties Ventės rage ir Žuvinto rezervato steigėjas. Jo buvusioje sodyboje Obelynėje, netoli Akademijos miestelio, dabar veikia memorialinis muziejus.

Akademija buvo paskutinė Ričardo Mikutavičiaus kunigavimo vieta. Jis buvo ir mokslininkas, poetas, kolekcininkas. 1996 m. buvo išrinktas populiariausiu kauniečiu, vėliau jam buvo suteiktas Kauno garbės piliečio vardas. Akademijoje dirbo rašytojas, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris. Paminėjau tik keletą vardų, bet juos būtų galima vardinti ir vardinti...

Absolventai – aktyviausi Lietuvoje

Akademijos bendruomenė unikali tuo, kad geba išlaikyti ir puoselėti tarpusavio bendradarbiavimą. Tą puikiai iliustruoja gausus būrys mokslus pabaigusių absolventų, teikiančių paramą akademijai, taip pat klubas „Scientia“ ir ypač nuo 2008 m. veikiantis absolventų klubas „ŽŪA alumni“.

Penkiuose fakultetų ir devyniuose regioniniuose skyriuose yra bemaž 400 narių. Skyriai aktyviai veikia ne tik atskirose savivaldybėse, bet ir Lietuvos kariuomenėje bei Seime. Specialistų ir ekspertų vertinimu, akademijos alumnai yra patys aktyviausi Lietuvoje. Alumnai ir akademijos bendruomenė už tokį pripažinimą ypač dėkingi buvusiems klubo prezidentams – Seimo nariui Jonui Varkaliui, bendrovės „Dojus Agro“ įkūrėjui ir buvusiam vadovui Pranui Dailidei, VDU ŽŪA kanclerei prof. Astridai Miceikienei ir dabartiniam klubo vadovui, buvusiam žemės ūkio ministrui Edvardui Makeliui.

Klubas teikia siūlymus tobulinant studijų programas, padeda organizuoti studentų praktikas, steigia stipendijas, prisideda prie akademijos infrastruktūros gerinimo. Jis yra ir aktyvus centrinės valdžios bei verslo struktūrų partneris. Klubas gerbia tradicijas, bet nuolat siekia ir inovacijų. Jis palaiko partnerišką dialogą ir su gimnazijomis bei kitomis bendrojo ugdymo mokyklomis.

„Absolventų žinių svarba yra neįkainojama. ŽŪA alumnų klubas nuveikęs ypač daug ir iš jo visi galime tik pasimokyti“, – taip apie klubo veiklą atsiliepia VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Alumnų labdaros ir paramos fondas

Klubas, atsižvelgdamas į kompetentingų darbuotojų trūkumą sparčiai modernėjančiame sektoriuje ir norėdamas paskatinti motyvuotus moksleivius susieti savo profesinį kelią su žemės ūkiu, 2021 m. įsteigė labdaros ir paramos fondą „Pagalba regionų jaunimo studijoms“. Jau pirmaisiais veiklos metais fondas, vadovaujamas Jono Čapliko, sukaupė beveik 24 tūkst. Eur. Pernai fondas pasipildė dar 7 tūkst. Eur. Prie fondo lėšų kaupimo maždaug vienodomis proporcijomis prisideda tiek juridiniai asmenys, tiek gyventojai.

Parama skiriama į žemės ūkio studijas neįstojusiems, bet šioms studijoms motyvuotiems iš regionų kilusiems jaunuoliams, pasiryžusiems klausytojo statusu baigti parengiamąsias studijas ir kitais metais įstoti į žemės ūkio studijų programas. Finansavimas numatytas ir naujų žinių bei kompetencijų įgijimui užsienyje, taip pat talentingų moksleivių pritraukimui. Kiekvienam į ŽŪA įstojusiam „šimtukininkui“ fondas taip pat skirs stipendiją.

Romaldas ABUGELIS

VDU ŽŪA nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.