Viena ranka Europoje duoda, kita Lietuvoje siekia dalį atimti

Finansų ministerija prabilo apie ketinimus apmokestinti Lietuvos žemdirbiams mokamas tiesiogines išmokas, kurios dažniausiai yra tarsi paskutinis šiaudas išsilaikyti nenuskendus audringoje konkurencijos jūroje. Ką apie tai mano patys mūsų šalies žemdirbiai ir kai kurie politikai?

Pamiršo nelygybę?

„Finansų ministerijos siūlymą apmokestinti tiesiogines išmokas būtų galima vertinti keletu aspektų.

Prieš siūlydami apmokestinti išmokas mūsų politikai turėtų pasistengti, kad jos bent pasiektų ES išmokų vidurkio lygį. Jei jie pamiršo, galima priminti: ES išmokos siekia vidutiniškai po 196 Eur/ha, Lietuvoje – kone perpus mažesnės –107 Eur/ha.

Apmokestinti būtų neteisinga ir dėl to, kad išmokos yra skirtos žemdirbių pajamoms palaikyti, o jos dažnu atveju nepadengia nė žemės nuomos. Taip pat tam, kad visiems gyventojams maisto produktai būtų įperkami. Manau, kad nekorektiška žemdirbiams skirtas ES lėšas perpumpuoti į šalies biudžetą.

Bendroje pajamų struktūroje išmokos sudaro: žemės ūkio bendrovėse – apie 12 proc., vidutinio ūkininko ūkyje – apie 36 proc. Matome, kad labiausiai nukentėtų maži ir vidutiniai ūkiai. Tai apie kokį kaimo gyvybingumą politikai taip dažnai kalba?“, – piktinasi Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, Griškabūdžio (Šakių r.) žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis.

Smulkieji neatlaikytų

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius priminė, kad pasiūlymų apmokestinti tiesiogines išmokas būta dar prieš keletą metų, kai jis buvo premjeru.

„Tuomet apsisprendėme to nedaryti, atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos ūkininkai gaudavo gerokai mažesnes tiesiogines išmokas nei kitų šalių žemdirbiai. Šiandien situacija beveik nepasikeitusi, tad manau, kad prie šio klausimo nereikėtų grįžti, kol Lietuvoje mokamos tiesioginės išmokos nėra pasiekusios ES vidurkio“ , – sako buvęs premjeras.

Pasak jo, svarbu įvertinti ir dar vieną aspektą. Ūkininkai susiduria su naujais iššūkiais – labai aukštai iškelti su klimato kaita susiję reikalavimai, kuriems įgyvendinti reikalingos didelės investicijos.

„Deja,Vyriausybė dėl man nesuprantamų priežasčių nepasinaudojo galimybe padėti šalies žemės ūkiui įgyvendinti žaliojo kurso reikalavimus panaudojant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšas. Dar ir tiesioginių išmokų apmokestinimas būtų stiprus smūgis, kurio smulkesnieji ūkiai neatlaikytų“, – įsitikinės A. Butkevičius.

Valdžios nesusikalbėjimas

„Tiesioginių išmokų tema įvairiais lygiais aptarinėjama nuo pat Lietuvos įstojimo į ES. Žemdirbiai visokia forma nuolat pabrėžia, jog gauna gerokai mažiau nei ES vidurkis, per tą laiką surengta ne viena protesto akcija Briuselyje, surinkus Lietuvos žemdirbių parašus parengta peticija. Bet problemos labai sunkiai arba visiškai nesisprendžia. Dalis visuomenės mano, kad  neva žemdirbiai gauna dykus pinigus. O Finansų ministerija pateikė saliamonišką siūlymą – apmokestinti išmokas gyventojų pajamų mokesčiu. Tai akivaizdus aukščiausių valdžios institucijų nenuoseklumas, nesusikalbėjimas“, – mano  Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas.

Vadina absurdišku

Nei LŪS, nei jos vicepirmininkas kategoriškai nepritaria planams apmokestinti tiesiogines  išmokas. I. Hofmano manymu, esant dabartinei padėčiai, kur kas efektyvesnė priemonė būtų ne lubų tiesioginėms išmokoms nustatymas, o progresyvus apmokestinimas.  Pasak LŪS vicepirmininko, dotacija, parama ar kompensacija ir yra skirta padėti, sektoriui sustiprinti, praradimams kompensuoti, todėl pats šios priemonės principas prieštarauja  apmokestinimui. Tiesioginių išmokų apmokestinimas prilygtų socialinių pašalpų ar pensijų apmokestinimui gyventojų pajamų mokesčiu, o tai būtų absurdiška.

Lietuvos žemdirbių gaunamos tiesioginės išmokos – vienos iš mažiausių ES, o nė viena Lietuvos valdžia nepadarė nieko reikšmingo, kad jos bent priartėtų prie ES vidurkio. „Ne taip seniai į valdžią atėjusieji žadėjo, kad naujų mokesčių nebus. Neištesėjo pažado. Kaip dabar vertinti tokį valdančiųjų veiksmą? Ne kitaip, kaip brutalų ir cinišką“ , – sako I. Hofmanas.

Su žaliuoju kursu nedera

Tiesioginės išmokos, aiškina LŪS vicepirmininkas, yra sudėtinės ir jas sudaro tikslinės dedamosios – jaunojo ūkininko, pirmų hektarų, žalinimo išmoka ir kt. Ateityje tų dedamųjų dalių bus dar daugiau, žaliojo kurso įgyvendinimo išvakarėse žemės ūkiui numatyta begalė uždavinių, todėl Lietuvos atveju tiesioginių išmokų apmokestinimas, pasak I. Hofmano,  visiškai nedera su žaliojo kurso įgyvendinimu. ES yra šalių, kuriose tiesioginės išmokos apmokestintos, dažnu atveju progresyviai, tačiau visų vienodai to lyginti negalima, reikia matyti visumą – viso sektoriaus apmokestinimą, nes yra  šalių, kuriose nėra kitų mokesčių, pavyzdžiui, žemės mokesčio, arba kitur žemdirbiai gauna dotacijas iš savivaldos ir t. t.

Kaimynai taip nedaro

„Lietuvoje,  palyginti su gaunamomis tiesioginėmis išmokomis, nustatytas gana didelis žemės mokestis, kai kuriose rajonų savivaldybėse jis siekia iki 20 Eur/ha, – primena I. Hofmanas. – Pagal geografinę zoną mums reikėtų žiūrėti į savo artimiausius konkurentus, savo kaimynus. Nei Latvijoje, nei Lenkijoje tiesioginės išmokos neapmokestintos. Jie tokių nesąmonių nedaro. Pradėti diskusijas dėl tiesioginių išmokų apmokestinimo būtų galima tik tada, kai jos pasieks ES vidurkį, o žaliajam kursui įgyvendinti bus skirtas atitinkamas finansavimas. Jei tiesioginių išmokų apmokestinimo idėja bus plėtojama ir toliau, tai tik bus dar viena iš dingsčių labai rimtai rengtis žemdirbių suvažiavimui ar net protesto akcijoms. Problemų bagažas tik didėja, o kartuir našta žemdirbiui, todėl Lietuvos žemdirbius raginu būti budrius, aktyvius ir ginti savo teisėtus interesus.“

Stasys BIELSKIS

Pirmiausia reikėtų suvienodinti išmokas

Vidmantas KANOPA

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys

Šis klausimas dar nebuvo aptartas komitete, todėl tai mano asmeninė pozicija – išmokų žemdirbiams apmokestinimas yra ypač jautrus ir negalima visko nuspręsti deramai neapgalvojus, neįvertinus padarinių žemės ūkio veiklai ir šio verslo perspektyvų. Reikėtų priminti apmokestinimą siūlantiesiems – Lietuvos žemdirbių tiesioginės išmokos už pasėlius nepasiekė ES senbuvių valstybių žemdirbiams mokamų išmokų lygio. Motyvas, kad kitose valstybėse apmokestintos žemdirbių išmokos, neturėtų tapti pagrindiniu kriterijumi. Apmokestinus išmokas mūsų šalies žemdirbiai liks nustumti į rinkos nuošalę – jų pagaminama produkcija pralaimės konkurencinėje kovoje prieš solidžias išmokas gaunančius kitų ES valstybių žemdirbius.

Manau, šiuo laikotarpiu reikia kalbėti ne apie išmokų apmokestinimą, o dėti pastangas pasiekti, kad išmokos visoms Bendrijos narėms būtų suvienodintos ar bent jau skiriamos mūsų šalies žemdirbiams priartėtų prie ES vidurkio.

2021-07-03