Ashburn +4,3 °C Dangus giedras
Antradienis, 23 Bal 2024
Ashburn +4,3 °C Dangus giedras
Antradienis, 23 Bal 2024


Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė
 

Visas pasaulio nuodėmes nurašysime ant žemės ūkio...

2024/02/25


Karvių išskiriamas metanas, javų laukai ir trąšos kai kam asocijuojasi su itin kenksminga veikla, kuri artina pasaulio pabaigą. Tokios apokaliptinės apraiškos paaštrėjo, kai nesibaigiančių prieštaringų ar net absurdiškų sprendimų nebeištvėrę ūkininkai pasiryžo protestams. Aplinkosaugininkai ėmė dar aktyviau vanoti žemdirbius, kad jie yra kone pagrindiniai gamtos ir biologinės įvairovės priešai, nutylėdami apie vadinamos atsinaujinančios energetikos plėtros bei urbanizacijos poveikį aplinkai.

Kam naudinga priešprieša?

Kai kurios nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos, kurių ne viena gerai gyvena iš projektinės veiklos, dosniai remiamos iš Europos Sąjungos, taip pat ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų, vis aktyviau nukreipia kritikos pabūklus žemdirbių pusėn. Įdomu, kodėl? „Gamtos saugotojai įvairius žemdirbystės baubus piešia gal todėl, kad taikosi į žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, gal nenori prarasti kitų paramos šaltinių, o gal kažkam politiškai naudinga priešinti ūkininkus bei aplinkosaugą“, – tokius pasvarstymus „Ūkininko patarėjui“ išsako agrarinio sektoriaus atstovai.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pakruojo skyriaus pirmininko pavaduotojas Gedas Špakauskas svarstė, kad aplinkosaugininkų kritikos padaugėjo, matyt, dėl to, kad pastaruoju metu žemdirbiai yra aktyvūs ir matomi visuomenėje, rengia protestus, taip pat kalba apie viešąsias įstaigas, aplinkosaugines organizacijas, kurios įgyvendina įvairius, kartais prieštaringus projektus.

„Įdomu tai, kad jie žeria pastabas, nors jų organizacijose arba visai nėra mokslininkų, arba jie mažiau pasisako apie tai, kokia yra situacija. Kita galima priežastis – nepavykę projektai, pavyzdžiui, buvo padarytos salos paukščiams, bet jas nuplovė potvynis. Projektai remiami daugiausia europinės paramos lėšomis, gal bijoma netekti jos būsimiems projektams, todėl galbūt reikia tirštinti spalvas.

Čia gali būti daug variantų, bet klausimas, kodėl tik ūkininkams suverčiama atsakomybė už biologinę įvairovę, o kokios pasekmės dėl miestų plėtros, vėjo jėgainių statybų, augančių automobilių srautų – nutylima“, – mąstė ūkininkas.

Pasak jo, kalbant apie klimato kaitą, kenksmingas emisijas, biologinę įvairovę, ryškėja vis daugiau prieštaringų dalykų. „Pavyzdžiui, jeigu žemės ūkio paskirties žemė, kur yra pieva, keičiama į kitą paskirtį – komercinę ar namų ūkio, tokiu atveju tos pievos atkurti nereikia. Vadinasi, šiuo atveju niekam neįdomu, ar ten buvo paukštelių ir vabalėlių, ar ne. Arba kai tiesiami keliai, geležinkeliai, tos organizacijos nesirūpina dėl biologinės įvairovės. Taigi vienur demonstruojamas išskirtinis rūpestis, o kitur jo nesimato“, – pastebėjo redakcijos pašnekovas.

Argumentai neįtikino

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas ŪP kalbėjo apie vėjo jėgaines ir biologinę įvairovę. „Vėjo jėgainės skleidžia ir garsą, ir virpesius, meta šešėlį, tai ir poveikis yra. Teko skaityti, kad veikia paukščius, net sliekus, regis, net buvo atlikti tyrimai, kokios įtakos tos jėgainės turėjo karvių primilžiams. Aišku, komentuojant reikėtų turėti konkrečius duomenis“, – teigė ūkininkas.

G. Špakauskas pasakojo dalyvavęs vėjo jėgainių statytojų susitikimuose su bendruomenėmis ir išgirdęs jį nustebinusių argumentų. „Ištraukė tokią statistiką ir pateikė tokių duomenų, dėl kurių gali tik pečiais gūžčioti. Kalbėjo apie paukščių perėjimą rugpjūčio mėnesį, kai šis procesas daugiausia jau būna pasibaigęs, ir argumentavo, kad toje vietovėje paukščiai neperi. Jei kalbama apie vasaros pabaigą, tai aišku, kad paukščiai jau neperi. Taigi, kaip nori, taip ir pateiki informaciją“, – pastebėjo Pakruojo r. javų augintojas.

Jis užsiminė, kad vėjo jėgainės gali pakenkti ne tik vietos paukščiams, bet ir atskrendantiems iš toliau, pavyzdžiui, ereliams. „Teko matyti laidą, kad kai kuriose valstybėse statomos išmaniosios kameros, kurioms užfiksavus atskrendant tam tikrus paukščius, yra sustabdoma jėgainė, kad jie nežūtų. Pas mus, kiek žinau, to nėra, bent jau iki šiol statytose vėjo jėgainėse to nebuvo“, – pasakojo ūkininkas.

Vienus teisina, kitus smerkia

Patys ornitologai pateikia duomenų, kiek paukščių žūsta dėl vėjo jėgainių, tačiau atsinaujinančios energijos vystytojams priekaištų dažniausiai neturi, juos net liaupsina, o žemdirbius vanoja. Per ūkininkų laužų deginimo protestą savo tinklaraštyje visą jaučio odą apie tai, kaip ūkininkai esą naikina gamtą, išrašęs  fotografas, buvęs aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjas Marius Čepulis straipsnyje „Apie paukščius ir vėją“ (Lrt.lt, 2022 m.) pateikė įdomių duomenų bei minčių.

„Ar vėjo jėgainėse žūva paukščiai? Taip, žinoma. Štai dar prieš kelerius metus vokiečiai paskaičiavo, kad dėl susidūrimo su vėjo jėgainėmis kasmet jų šalyje žūva apie 100 tūkst. sparnuočių. Atrodo daug?

Negalima lyginti, bet palyginkime. Per tą patį laiką į jų namų langus atsitrenkę krenta apie 115 mln. paukščiukų, sumedžiojama 1,2 mln. paukščiukų, į elektros laidus atsitrenkia apie 2,8 mln. paukščių, apie 70 mln. susiduria su transporto priemonėmis, mielos žmonių katytės gali suryti nuo 20 mln. iki 100 mln. paukštukų. 2021 metų duomenimis, nuo vėjų jėgainių Didžiojoje Britanijoje žuvo tarp 10–100 tūkst. sparnuočių. Palaidos katės ten pat surijo beveik 55 mln. paukščiukų.

Šiaurės Amerikoje, įvairiais paskaičiavimais, vėjo jėgainėse žūsta nuo 150 iki 600 tūkst. sparnuočių. Vien JAV naminės katės suryja apie 2,5 mlrd. sparnuočių. Kaip matote, įprasta kasdienė žmogaus veikla daro kur kas didesnę įtaką“, – straipsnyje rašo M. Čepulis. Vėliau padaro išvadą: „Taigi nors ir bet kokia žmogaus veikla yra žalinga ir mes jos nesiruošiame nutraukti, nebent aš kažko nežinau, mes vis vien norime gyventi, vartoti, keliauti – vadinasi, mums reiks energijos.“

Fotografas teisina didžiąją vėjo jėgainių plėtrą, bet, panašu, labai nemėgsta javų augintojų. Savo tinklaraštyje jis rašo: „Agrarinio kraštovaizdžio paukščių nykimas spartėja kiekvienais metais. Dėl ko? Dėl žalingos žemės ūkio politikos, kuri palanki didiesiems rapsininkams ir grūdininkams. O jiems ant visko nusišikti, ką jie bepasakotų.“

Vėjo jėgainės – lyg kūno implantai

„Manau, kad Lietuvoje tokia situacija susiklostė dėl to, kad žemdirbiai turi mažai lobistų, stinga tyrimų ir skaičiavimų. O kai paskaitai užsienio literatūrą, ten labai daug rašo, pavyzdžiui, apie vėjo jėgainių įtaką aplinkai. Jų statybų metu kasama, vyksta kiti darbai, žodžiu, vieta griaunama, tad kur tada dedasi visa gyvūnija? O juk vėjo parkai užima didelius plotus. Tai, beje, gerai matosi skrendant lėktuvu. O jeigu statybos vyksta jūroje, reikia giliai įtvirtinti, kasti, montuoti ir t. t. Kaip tai paveiks jūros fauną ir kt.? O juk bus ištisi vėjo jėgainių parkai. Jau nekalbant apie tai, kaip paukščiai prasilenkia su veikiančių jėgainių sparnuotėmis“, – redakcijai dėstė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto docentas dr. Vytautas Liakas, vėjo jėgainių parkus palyginęs su kūno implantais, kurie veikia visą organizmą.

Jis užsiminė ir apie saulės elektrines, kurios taip pat neša ne tik gėrį. Šiomis plokštėmis nukloti didžiuliai plotai ir jų vis daugėja. „Po tomis plokštėmis stirnos nesigano. Ir jos, ir kiti gyvūnai turėjo iš tų vietų pasitraukti. Kalbu apie stambius gyvūnus, bet ir smulkūs išnyksta. Vokietijoje teko matyti, kad po jomis įrengti namai kamanėms, nors tiek, o pas mus to nesimato. Dar vienas niuansas – kaip šviesos atspindėjimas nuo plokščių veikia atmosferą. Taigi čia klausimų nemažai“, – teigė mokslininkas.

Kodėl nurašoma tik ant žemės ūkio?

VDU ŽŪA docentas tiems, kurie dedasi uoliais gamtos ir biologinės įvairovės saugotojais, siūlo reikalauti atkurti biologinę įvairovę, kurią pasiglemžė miestai, laisvosios ekonominės zonos, namų kvartalai, įsikūrę pamiškėse, paežerėse ir paupiuose. Žinoma, mokslininkas ironizuoja, bet klausimas, kodėl gi neatkūrus miškų, šlapynių, klampynių ten, kur viskas urbanizuota, – nūdienos kontekste labai aktualus.

„Prisimenu, kai buvau studentas, Kaune, Eigulių mikrorajone, buvo šlapynė, skraidė antys, kurkdavo varlės. Kur jos dabar – jas išstūmė namai ir betonas. Kai skrendi lėktuvu, matai, kiek namų yra pamiškėse, prie vandens telkinių, o kaip išsiplėtė miestai, laisvosios ekonominės zonos... Kur iš ten pasitraukė ir stambioji, ir smulkioji fauna? Kas ja pasirūpino? Jeigu jau kalbame, kad žemdirbių veikla kenkia, rapsai ir javai pražudys pasaulį, tada vertinkime daug plačiau – viską. Pasigendu elementaraus padorumo, kai norima kone viską nurašyti ant vienos srities“, – samprotavo V. Liakas.

Nepatogi informacija

Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad klimato kaita vyko ir tuomet, kai nebuvo pramonės ir žmogaus veiklos pėdsakas buvo minimalus. „Žmonių planetoje daugėja, maisto poreikis auga, bet gamybą tarsi turime mažinti, nes per daug išmetame dujų. Viename renginyje lenkai siūlė pasižiūrėti į gaublį ir įvertinti, kokią planetos dalį užima Europa. Jeigu mes emisijas „nusinulinsime“, o Kinija, Amerika, Indija ir Rusija to nedarys, tai nieko nepasieksime. Kita vertus, skaičiau tokią informaciją, kad jeigu dabar visai neliktų CO2 išmetimų, tai visą šimtmetį niekas turbūt nesikeistų, nes gamta inertiška. Dar reikia atkreipti dėmesį, kad yra ne tik CO2, bet ir kitos dujos. Jeigu atkursime pelkes, tai iš jų išsiskirs daug metano“, – pelkių atkūrėjams ir jų finansuotojams nepatogią informaciją atskleidė ŪP pašnekovas.

Kai kurie aplinkosaugininkai nemėgsta ūkininkų pasėlių, nes turbūt nežino ar nenori žinoti, kad, pavyzdžiui, kukurūzų 1 ha sugeria tiek anglies dvideginio, kiek jo išmeta automobilis, nuvažiuodamas 60 tūkst. km. O iš kukurūzų 1 ha išskiriama tiek deguonies, kad jo metams užtektų 50 žmonių. „Augalai sugeria anglies dvideginį, užrakina tai, ką išmeta pramonė. Bet jeigu mes numuštume CO2 koncentraciją žemiau 0,02 proc., niekas nežaliuotų, baigtųsi fotosintezė, dabar anglies dvideginio dalis atmosferoje sudaro 0,04 proc. Nors kai renginiuose, kur kalbama apie CO2 emisijas, užduodi elementarų klausimą, kokia gi anglies dvideginio koncentracija yra atmosferoje, atsakymo neišgirsti“, – pastebėjo V. Liakas.

Kur ir kada ieško paukščių?

G. Špakauskui neretai kyla minčių, ar vadinamieji aplinkosaugininkai, gamtos sergėtojai tikrai žino ir ar nori žinoti, kokias tvarias bei tausojančias žemdirbystės praktikas taiko ūkininkai? Jis priminė, kad 2023 m. žemdirbiai savanoriškai rinkosi ekoschemos veiklą „Augalų kaita“.

Jie deklaravo 584 tūkst. ha plotą, kur nėra jokio atsėliavimo, auginamos mažiausiai keturios skirtingos augalų rūšys ir apie 10 proc. ankštinių augalų. Pernai deklaruota 1,2 mln. ha, kur taikyta neariamoji žemdirbystė, 343 tūkst. ha plote auginti tarpiniai pasėliai. Ūkininkai deklaravo apie 260 tūkst. ha. azotą kaupiančių augalų, o 79 tūkst. ha plote plytėjo žaliasis pūdymas, iš kurio nebuvo galima imti derliaus. O kiek dar yra aplinkosaugai naudingų reikalavimų, kurių jie privalo laikytis.

Kaip žemdirbiai ūkininkauja, galima pamatyti važinėjant po Lietuvą. V. Liakas kvietė atkreipti dėmesį, kiek tarp pasėlių aptiksi medžių, miškelių ir t. t. „Nerasime didesnio ploto, kur akis neužkliūtų už miško, gale lauko, viename ar kitame šone jis tikrai bus. O kiek lauke medžių, kuriuos padoriu atstumu apvažiuoja ūkininkai, salelių su medžiais ir tvenkinukais, tai buvusios sodybos, kurias žemdirbiai palieka ir pagarbiai saugo, nors tai trukdo dirbti, bet yra puiki vieta paukščiams nutūpti“, – apie plačiai neskelbiamą žemdirbių darbo praktiką redakcijai pasakojo VDU ŽŪA docentas.

Anot jo, anksčiau gerves retai kada pamatydavai, o dabar jų pulkai, gausu gandrų ir kitų paukščių, vabzdžių, vilkų ir t. t. „Vokietijoje, važiuojant greitkeliu, automobilio langai lieka švarūs, o pas mus aplimpa stiklas. Taip, yra nykstančių populiacijų, bet tai gali būti ir dėl natūralių priežasčių. Sako, kad mieste žvirbliai išnyko, tegu pasiskolina iš kaimo, kur jų pilna. Kaip pasakojo vienas ūkininkas iš Ignalinos r., iš ryto negali pajudėti iš vietos dėl paukščių gausos. Turbūt tarp jų yra ir žvirblinių būrio meldinė nendrinukė, tačiau ornitologai jų skaičiuoti atvažiuoja per pietus ar dar vėliau, kai paukščiai jau būna į miškus sulindę“, – apie skirtingą miesto ir kaimo žmonių gyvenimo ritmą, požiūrį ir matymo kampą kalbėjo mokslininkas.

Ornitologai gaus daugiau užsakymų

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Algimanto SNARSKIO piešinys

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.  

Dalintis
2024/04/23

Gyvulių augintojams ir pašarų gamintojams – dar vienas apynasris

Nuo kitų metų įsigaliosiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2023/1115 dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų biržos prekių ir produktų tiekimo Europos Sąjungos (ES) rinkai bei jų eksportui iš ES, kit...
2024/04/23

Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkursas 2024

Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Žemės ūkio ministerija ir Turizmo rinkodaros asociacija kviečia Lietuvos kaimo turizmo sodybų šeimininkus dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse 2024.
2024/04/23

Seimas sudarė geresnes sąlygas ginkluotės gamybai Lietuvoje

Seimas priėmė Investicijų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis nuspręsta sudaryti palankesnes sąlygas stambiems projektams, užtikrinantiems neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius.
2024/04/23

Reguliuojama pieno kaina. Kodėl ne?

Ūkininkai deda nemažai vilčių į Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo, vadinamąjį Pieno, įstatymą, kurio projektą Seimas paskyrė tobulinti Ekonomikos komitetui (EK). Iškelta mintis, kad pieno sek...
2024/04/23

Sužinokite, kiek institucijų dirba, kad rinkėjai gautų patikimą informaciją apie kandidatus

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) puslapyje viešai paskelbtus kandidatų į Respublikos Prezidentus duomenis analizuojantys rinkėjai ne visada susimąsto, kiek tarnybų ir institucijų dirba, kad pagrindinio Lietuvos rinkimų organizatoriaus ...
2024/04/23

Vietos maisto produktai – mūsų stiprybė, kurią mokomės įvaldyti

(VDU ŽŪA langas) Gyvename sparčiai kintančiomis išorinės aplinkos sąlygomis. Pokyčius spartina kompleksas priežasčių, tarp kurių – klimato kaita ir neatsinaujinančių išteklių brangimas; geopolitinė aplinka, galinti transformuot...
2024/04/23

Šiandien – nacionalinių parkų ir Viešvilės rezervato gimtadieniai

Prieš 33 metus (1991 m. balandžio 23 d.) Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionaliniai ir Trakų istorinis nacionalinis parkai, o pirmajam Lietuvos nacionaliniam parkui su...
2024/04/23

Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės 8 standarto reikalavimai

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog pareiškėjai turi laikytis žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 8 standarto („Mažiausia ariamosios žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dali...
2024/04/23

Meškinis česnakas – ir vertingas, ir... pavojingas!

Daug girdime apie organizmui labai naudingą meškinį česnaką. Šis anksti pavasarį miškuose, o kai kur ir sodybose pasirodanti žolinis augalas yra sulaukęs daug pagyrų, vadinamas vitaminų bomba. Natūralu, kad norisi skubėti jo p...