Ashburn +17,5 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024
Ashburn +17,5 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024

BNS

 

Vystant dronų pajėgumą, KAM numato operatorių kursus, paramą pramonei, Šaulių sąjungai

2024/05/20


Nuo rugsėjo Karo akademijoje prasidės dronų operatorių kursai, bus kuriamas dronų operatorių registras, Krašto apsaugos ministerija (KAM) skatins Lietuvos bepiločių orlaivių gamintojus, skirs finansavimą šio pajėgumo vystymui Šaulių sąjungoje, steigiant dronų būrelius.

Tokios priemonės numatytos pirmadienį KAM spaudos konferencijos metu pristatytame plane, pavadintame Lietuvos bepiločių orlaivių ekosistema.

„Vykdome ir toliau pažadus. Kaip ir minėjome, gegužė yra dronų mėnuo“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

„Galima iki begalybės ginčytis dėl būsimos dronų svarbos ateities karuose, bet visi sutinkame, kad tai yra virsmo technologija ir mūsų valstybė turi būti procese, (...) kad neliktų procesų nuošalyje“, – sakė ministras.

Rengs dronų pilotus

KAM pirmadienį pristatytos iš viso keturios priemonės, skirtos vystyti bepiločių orlaivių pajėgumą.

Pagal vieną iš jų, numatyta steigti dronų kompetencijų centrą prie Lietuvos karo akademijos.

Kaip pasakojo L. Kasčiūnas, šio centro steigimo darbai jau yra prasidėję, rugpjūčio 1-ąją prasidės registracija į dronų operatorių kursus, kuriuose dalyvauti galės visi norintys įgyti pradinius bepiločių orlaivių valdymo įgūdžius.

Kursai startuos nuo rugsėjo pradžios.

„Tikslas yra, kad ne mažiau nei tūkstantis Lietuvos Respublikos piliečių įgyja dronų operatorių įgūdžius“, – pasakojo L. Kasčiūnas.

Anot ministro, kursuose bus mokoma valdyti civilinius dronus, bet baigusiems kursus yra galimybė „kilti įgūdžių laiptais“ dirbant toliau su Šaulių sąjunga, t.y. rengiant kovinių dronų pilotus.

„Esant poreikiui, kariuomenė irgi žinos žmones, kurie įgiję šiuos įgūdžius ir galės pasitelkti, esant jų sutikimui, vienoms ar kitoms funkcijoms, pavyzdžiui, komendantūrų funkcijoms“, – dėstė L. Kasčiūnas.

Baigę kursus žmonės gaus sertifikatą

„Šio kurso absolventai gaus A1/A3 licenciją ir pradinius bepiločių orlaivių valdymo įgūdžius. Pabrėšiu, kad tai tik pradinis kursas. Tolimesnes kompetencijas, įgūdžius, šio kurso absolventai galės toliau tobulinti ir vystyti“, – pasakojo Karo akademijos viršininkas Almantas Leika.

Pasak jo, kursai bus organizuojami tiek Vilniuje, tiek kitose šalies savivaldybėse.

Kursai truks dvi-tris dienas, planuojama, kad kursą sudarys 20–30 žmonių.

„Kursu siekiame, kad Lietuvoje būtų daugiau visuomenės narių, galinčių valdyti bepiločius orlaivius ir tokiu būdu būtų platesne prasme įgyvendinamas pilietinio pasipriešinimo pasirengimas“, – sakė A. Leika.

Pirmieji kursai numatyti rugsėjo 3-ąją Lietuvos karo akademijoje.

Ministras teigė, kad steigiamas ne tik dronų operatorių kursas, bet ir turinčiųjų bepiločių orlaivių valdymo įgūdžius duomenų bazė – prie Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento bus kuriamas registras.

L. Kasčiūno teigimu, jau dabar yra 4,2 tūkst. žmonių, kurie turi įgūdžius ir teisę valdyti bepiločius orlaivius. Anot jo, šie žmonės, esant jų sutikimui, taip pat bus perkelti į kuriamą duomenų bazę.

Bepiločius testuos Ukrainoje

Antroji numatyta priemonė yra bepiločių orlaivių pramonės Lietuvoje skatinimas.

Praėjusią savaitę priimtos įstatymo pataisos, kurios numato, kad užtikrinant esminius nacionalinio saugumo interesus, Vyriausybė gali sudaryti karinės įrangos sąrašą, kuris gali būti perkamas iš Lietuvos gamintojų.

„Mes pasidarėme namų darbus, noriu padėkoti premjerei Ingridai Šimonytei už lyderystę. Tai yra 3 mln. eurų FPV dronų programa, kur jau priimti sprendimai, prasidėjusios procedūros“, – sakė L. Kasčiūnas.

Anot jo, birželio 10 d. FPV dronų, pilotuojamų su specialiais akiniais matant drono kameros vaizdą, gamyba užsiimančios įmonės pateiks savo gaminius. Jie bus testuojami Ukrainoje ir su tomis įmonėmis, kurios atitinka nustatytus kriterijus, birželio pabaigoje bus pradedamos pirkimo procedūros.

„Daugelis įmonių sako, kad gali per pusantro ar du mėnesius pagaminti tą reikiamą FPV dronų kiekį ir mes jį gabentume kaip paramą į Ukrainą“, – sakė L. Kasčiūnas.

Dar 7 mln. eurų bus papildomai skirti Lietuvos dronų gamintojams. Parama bus skirta ne tik kovinių FPV dronų gamybai, bet ir vystyti žvalgybinius bei kitų rūšių dronus.

„Štai, kaip kuriama ekosistema, kai tu testuojiesi Ukrainoje, pasitikrini mūšio lauke“, – sakė L. Kasčiūnas.

Trečioji ekosistemoje numatyta priemonė yra dronų pajėgumų vystymas Lietuvos šaulių sąjunga.

„Tikrai galime pagirti šaulius, kurie nieko nelaukdami, stipriai nuėjo į priekį, turi susikūrę vadinamąjį dronų hubą, kur ir testuoja, ir mokosi, ir rengia operatorius, netgi surinkinėja dronus“, – pasakojo L. Kasčiūnas.

KAM papildomai skirs 1,5 mln. eurų šauliams papildomai vystyti dronų sritį ir nupirks papildomų bepiločių orlaivių.

Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis teigė, kad Šaulių sąjunga vysto kovinius, žvalgybinius, mažuosius ir sparno tipo dronus, treniruojamasi juos valdyti, jie yra surenkami, testuojami Ukrainoje, remontuojami, dalyvaujama pratybose, šauliai yra sukūrę programinę dronų įrangą.

„Turime daug veiklos, tų dronų prarandame nemažai, nes jie ir dūžta. Ką ministras pažadėjo, kad bus skiriamas finansavimas, tai mes esame labai dėkingi, nes už tuos pinigus galėsime nusipirkti ir daugiau dronų, ir pasidaryti dirbtuves, įgauti daug ekspertizės ir prisidėti prie šalies gynybos stiprinimo“, – pasakojo L. Idzelis.

Rems dronų būrelius, klases

Ketvirta numatyta priemonė – bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis.

„Skelbsime naują konkursą nevyriausybinėms organizacijoms, vienas iš segmentų – apie 100 tūkst. eurų bus paskirta įvairioms dronų vystymo programoms. Ar tai būtų būreliai, ar tai būtų kitos vystymo programos. Girdžiu daug įdomių idėjų, kaip ir kolegijos, kitos mokyklos planuoja įrenginėti dronų klases“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Čia yra dalykai, kurie orientuoti į visuotinę gynybą, į vadinamąją „dronizaciją“, bet lygiai taip reikia aiškiai pasakyti, kad šitas pajėgumas yra stiprinamas ir integruojamas Lietuvos kariuomenėje“, – pridūrė jis.

Lietuvos kariuomenės atstovas generolas Žilvinas Gaubys teigė, kad pagal patvirtintą įsigijimų planą, 2024–2026 metais planuojama investuoti 30–35 mln. eurų į dronų pajėgumus, kurie būti skirti kuopoms, batalionams ir brigadoms.

„Taip pat mąstome apie įgalintojus divizijos ir aukštesnio lygmens, kylant iki operacinio lygmens įgalintojų, kurie galėtų atlikti tam tikrus „sensor to shooter“ algoritmus ir kalbama apie mūsų HIMARS pajėgumo integravimą“, – sakė Ž. Gaubys.

Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.

Valstybės gynimo taryba (VGT) kovo pabaigoje nusprendė, kad dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2027-ųjų.

 

Autorius Vilmantas Venckūnas / BNS

KAM nuotr.

Dalintis