Žaisminga salotų lysvė

Pasirinkdami įprastas, kasmet auginamas salotas, prarandame progą paįvairinti ir atnaujinti šių daržovių lysvę gūžinėmis ar kitokiomis įdomiomis rūšimis. Jomis ne pirmą dešimtmetį domisi ir ekologiškai augina ūkininkė Ieva Stragytė-Andriukevičienė iš Leonpolio (Ukmergės r.), sutikusi pasidalyti patirtimi ir pastebėjimais su daržininkais mėgėjais.

Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Pirmenybė – gūžinėms traškiosioms

Savo šeimos ūkio ir namų stalo I. Stragytė-Andriukevičienė neįsivaizduoja be gūžinių traškiųjų (Iceberg) salotų: „Jos man skaniausios ir gaiviausios, o gūželė auga kaip kopūstas, svoris gali siekti iki kilogramo. Gūžinės salotos nelinkusios peraugti, lapai neapkarsta, nekietėja.“

Kodėl daržuose jas matome rečiau? Tai ilgai augančios salotos: vegetacijos periodas kartais tęsiasi iki trijų mėnesių. Ievos ir Tomo Andriukevičių ūkyje jos sėjamos du kartus per sezoną: pasėję balandį, jas valgo birželį, o pasėję birželį, ragauja rugsėjį.

Patyrusios augintojos pastebi, kad gūžinės salotos prekybos tinkluose nebrangios ir žmonės, jų atsivalgę per žiemą, pavasarį jau nesėja, juo labiau kad gūželių tenka ilgokai laukti.

Viena didžiausių salotų augintojų daromų klaidų – per tankiai susėti. „Reikia įsivaizduoti, kiek vietos viena ar kita daržovė užims, – pataria Ieva. – Tarp gūžinių salotų reikėtų palikti bent 20 cm. Salotos mūsų ūkyje yra pikiuojamos. Daržininkai, norintys iškart kuo rečiau susėti, jeigu plotas nedidelis, galėtų imti pincetą ir į kiekvieną duobutę sudėti po kelias sėklytes. Auginant svarbu neužpilti salotų šerdelių.“

Andriukevičių auginama ‘Baltmoral’ – prancūziška sultingų Iceberg salotų veislė, nelinkusi sužydėti, atspari ligoms. Standžiai susisukusios, nekietėjančios gūžės dera nuo pavasario iki rudens. Galima auginti balkonuose, terasose.

Gražuolės sviestinės salotos

Kita gūžinių salotų grupė – sviestinės salotos – yra švelnialapės: jų apvalūs lapai tarsi padengti vašku. „Grožis yra pirmoji priežastis, dėl kurios ūkyje auginame sviestines salotas, – prisipažįsta I. Stragytė-And­riukevičienė. – Ne tokios traškios kaip gūžinės salotos, lapai plonesni, gūželė sveria daug mažiau, 300–400 g.“

Ievos pastebėjimu, sviestinės salotos yra sultingesnės nei vadinamosios garbanotosios (Batavia tipo), gana populiarios daržuose.

Kadangi auga greičiau, jas galima sėti tris kartus per sezoną.

‘Pantera’ – ankstyva čekiška sviestinių salotų veislė apvaliomis žaliomis gūželėmis, vegetacijos laikotarpis trunka 65–70 dienų. Auginimo nesunkina nei žydintys stiebai, nei miltligės. Lauke galima auginti nuo pavasario iki rudens, šiltnamiuose – ištisus metus.

Patogu auginti atželiančias

Ūkininkė I. Stragytė-Andriukevičienė daržininkų dėmesį atkreipia į salotas, kurios atauga nupjautos. Tokios yra kai kurios garbanotosios (Batavia tipo) – tarkim, ‘Grand Rapid’ veislės, augančios gana sparčiai (vegetacijos laikas – 40–50 dienų), ilgai neperaugančios. Lapai raukšlėti, vėduoklės formos, nesuka gūželių.

Kita ankstyva žaliųjų garbanotųjų salotų veislė ‘Lollo Bionda’ Ievai įdomi iš augalo centro išaugančiais dailiais kūgeliais. Šias ir kitas garbanotąsias salotas galima sėti bet kuriuo sezono metu ir pakartotinai.

Paklausta apie raudonas ar tamsesnes, neįprastų spalvų salotas, pašnekovė sakė išskirtinumo nepastebinti. Galima naudoti salotų vaizdui paįvairinti, o lapeliai dažnai užauga netgi liaunesni nei įprastų žalių salotų. Be to, jos greičiau apkarsta.

Garstyčių skonio

Vienmetes (sėjamąsias) gražgarstes (Eruca sativa) ūkininkai Andriukevičiai augina kaip skonį paryškinančias, paįvairinančias salotas, ypač tinkančias prie mėsos patiekalų, įvairioms užtepėlėms, picoms. Lapai gana platūs, galuose užapvalinti, aštroko, garstyčias primenančio skonio, su riešutų prieskoniu. Šias salotas galima auginti ne tik lauke, darže, bet ir balkone, ant palangės.

„Vienmetės gražgarstės yra švelnesnio skonio negu siauralapiai šatreiniai, – teigia Ieva. – Nors abiem salotoms būdingas garstyčių skonis, jos gana skirtingos.“

Siauralapiai šatreiniai (Diplotaxis tenuifolia), kitaip vadinami daugiametėmis (ar netgi laukinėmis) gražgarstėmis – pikantiškesnio, dar ryškesnio skonio, siauresniais, plonesniais, labiau karpytais lapais. Tiesa, ūkininkai juos sėja kasmet per Jonines, o derlių ima rugpjūtį.