Žemės ūkio technikos nuoma – pliusų daugiau

Žemės ūkio technikos nuoma – Lietuvoje populiarėjanti agroverslo sritis. Kalbinti verslininkai ir ūkininkai vieningai sutaria, kad tam tikrais atvejais be šios paslaugos kai kam jau būtų sunku išgyventi. Vis dėlto daugelis žemdirbių kol kas pirmenybę teikia nuosavai technikai, nors neretai tai kainuoja gerokai brangiau tiek finansine, tiek ir laiko sąnaudų prasme.

Pasirinkimas sezonui

Kai kuriais atvejais traktoriaus reikia tik 2–3 mėnesiams per metus, kombaino – mėnesiui, t. y. technikos, kurią ūkininkas per metus panaudos tik savaitę kitą, o pirkdamas už ją sumokėtų 80 tūkst. Eur. „Kuo modernesnė technika ir kuo kokybiškiau nori atlikti darbą, tuo brangiau tenka pirkti. O jei per metus reikia dirbti labai trumpai, tai kam pirkti? Tarkime, be kitos prikabinamos technikos, mes nuomojame mėšlo kratytuvus. Pavasarį reikia išberti kalkes, su tais kratytuvais, kurie turi svarstykles, barsto pagal žemėlapius ir yra iki 24 m darbinio pločio, darbą atlieka per savaitę. Tokio kratytuvo kaina apie 80 tūkst. Eur, nusipirkus visus metus laikyti jį prie tvoros nėra prasmės“, – svarstė žemės ūkio technikos nuoma užsiimančios bend­rovės „Agroteka“ direktorius Eimantas Kavoliūnas.

Išeitis iš sudėtingų situacijų

Vis dėlto būna situacijų, kai net tie ūkininkai, kurie turi pakankamai savos technikos, kreipiasi į nuomos bendroves ir užsisako traktorių, kombainą ar inventorių. Telšių r. ūkininkas Arūnas Usis ŪP pasakojo, kad reguliariai nuomojasi kombainą javapjūtei, nors ūkyje yra ir savas. „Kombainą nuomojamės reguliariai visam javapjūtės sezonui. Kiekvienas ūkininkas turi pasiskaičiuoti individualiai, kaip jam apsimoka. Paprastai tiek traktoriui, tiek kombainui būna tam tikras valandų per sezoną išdirbis, tam tikri limitai, reikia skaičiuoti – nuomotis ar pirkti? Turime ir savo kombainą, tačiau pasiūlė palankias nuomos sąlygas, todėl antrą nuomojamės. Yra tekę nuomotis ir traktorių, nes mūsiškis sugedo, o reikėjo atlikti neatidėliotinus darbus. Tai buvo vienkartinė trumpalaikė nuoma“, – apie ūkyje susiklostančias situacijas papasakojo žemaitis ūkininkas.

Neretai ūkininkų pasirinkimą lemia tai, kad netoliese yra įsikūrusios technikos nuoma užsiimančios bendrovės. Antai Mažeikių r. nuomos paslauga labai populiari, nes techniką nuomoja net dvi vietos bendrovės. Šio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai pastebi, kad ūkininkams tai tikras išsigelbėjimas, jei technika sugenda darbymečio įkarštyje. Nuomotos technikos ūkininkams prireikia ir lietingą rudenį, jei vienas kombainas neįstengia nuimti derliaus. O grūdams vežti tenka nuomotis ir traktorių, ir priekabą, nes tuo metu ūkyje prasideda kiti darbai, ir savosios technikos ima nebepakakti.

Platus nuomojamos technikos asortimentas

ŪP kalbinti pašnekovai sakė, kad populiariausia yra savaeigės technikos – traktorių, kombainų, purkštuvų – nuoma. „Dažniausiai nuomojame savaeigę techniką – traktorius, kombainus, savaeigius purkštuvus, atskiru susitarimu – ir prikabinamą techniką. Bet ji nėra populiari, nes ten kitokia matematika, yra greitai dylančios dalys, šiandien ji labai retai nuomojama. Populiaresnė tam tikrų darbų paslauga – šienavimo, presavimo, sėjos, kai į ūkį atvažiuoja technikos komplektas ir mūsų operatoriai“, – redakcijai sakė trijose Baltijos šalyse veikiančios, gerai žinomos bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis.

Kitas dalykas – techniką dažniausiai nuomoja įmonės, pačios užsiimančios jos pardavimu. Mūsų jau minėtas „Agrotekos“ vadovas net pabrėžė, kad vien iš technikos nuomos išgyventi būtų sunku. „Jei sugalvočiau nuo rytojaus užsiimti technikos nuoma, nelabai kas pavyktų. Technika yra brangi, laukti kliento, kuris ją išsinuomos, būtų nelogiška. Todėl technikos nuoma – tik dalelė visų mūsų paslaugų. Teikiame agroserviso paslaugas – tai sėja, šienavimas, smulkinimas, siloso tvarkymas ir pan. Kadangi verčiamės technikos prekyba, mums lengva parduoti keletą metų nuomotą techniką. Taip ir sukasi ratas: į nuomą dažniausiai ateina nauji padargai, o po 1–2 sezonų mes juos parduodame. Tai įdomu ir ūkininkams, nes gali nusipirkti pigiau, kitas išbando išsinuomodamas“, – sakė E. Kavoliūnas.

Šios bendrovės nuomojamos technikos sąraše – įvairios sėjamosios, žemės dirbimo inventorius, mėšlo kratytuvai, pašarų maišytuvas-dalytuvas.

Kaune įsikūrusios UAB „Klovima“ žemės ūkio paslaugų vadybininkas Linas Butkus ŪP pasakojo, kad, skirtingai nuo kai kurių kitų nuomos bendrovių, jie užsiima vien tik technikos nuoma bei tam tikrų darbų paslaugos teikimu.

„Nuomojame žemės ūkio techniką, daugiausia – teleskopinius krautuvus, teikiame javų kūlimo ir sėjos paslaugas. Būna, kad ūkis krautuvo neturi arba susidaro situacija, kai prie tam tikrų darbų reikia papildomos technikos. Pavasarį taip atsitinka kartu tręšiant ir sėjant, o rudenį, vienam krautuvui dirbant laukuose ir kraunant trąšas bei grūdus, kito reikia elevatoriuje. Ūkininkas per patį piką išsinuomoja mėnesiui – dviem, padirba ir grąžina mums. Šioje srityje turime patyrimą ir esame viena didesnių įmonių, besispecializuojanti nuomos srityje. Neatstovaujame jokiam prekiniam ženklui. Lietuvoje yra daug įmonių, kurios pardavinėja tam tikrų firmų techniką ir šalia teikia nuomos paslaugą. O mes tiesiog esame įmonė, perkanti techniką ir nuomojanti ją ūkininkams“, – sakė L. Butkus.

Skaičiuoja ir ūkininkai, ir nuomotojai

Esminis nuomos paslaugos privalumas yra tai, kad ūkininkai neprisiperka brangios ir ne kasdien reikalingos technikos, kuri vėliau be naudos stovi garažuose. Įsigilinti į verslininkų ir ūkininkų tarpusavio finansinius reikalus nėra labai paprasta, vis dėlto kai kurių bendrovių atstovai neslėpė, kiek ūkininkui kainuoja išsinuomoti vieną ar kitą techniką.

„Agrotekos“ direktorius praplėtė jau anksčiau pateiktą pavyzdį su mėšlo kratytuvu. „Mėšlo kratytuvo nuomos kaina parai yra 650 Eur. Per parą tu gali dirbti ir 24 valandas, jei tik sveikata leidžia. Paprastai tokią techniką ūkininkas nuomojasi pavasarį savaitei ir per tą laiką atlieka darbą. Tai jam, įskaičiavus transportavimą, kainuoja 5 tūkst. Eur. Jei naujo kratytuvo kaina siekia 80 tūkst. Eur, už šią sumą jis gali nuomotis 15 metų. Kiti nuomojasi ir rudenį, bet taip būna labai retai. Pridėkime tai, kad ūkininkui galvos neskauda dėl technikos remonto, technika dažniausiai važiuoja nauja, o nenupirktos technikos pini- gai – ūkininko kišenėje“, – atskleidė E. Kavoliūnas.

Vienu šūviu – du zuikiai?

Kalbinti ŪP pašnekovai pažymėjo dar vieną svarbią tokios paslaugos aplinkybę – išsinuomodamas techniką, ūkininkas laimi šios technikos aptarnavimo bei remonto sąskaita. „Technika visada aptarnaujama technikos nuomos kompanijos. Klientui nereikia rūpintis niekuo – nei technikos paruošimu sezonui, nei techniniu aptarnavimu, jis žino, kad technikai sulūžus, tai jam papildomai nekainuos. Todėl išsinuomojęs techniką klientas gali prognozuoti visus savo kaštus visam ateinančiam sezonui. O įsigijęs nuosavą techniką, ūkininkas niekada nebus garantuotas, kad neįvyks koks nors gedimas ir tai nepareikalaus papildomų išlaidų. Dar viena aplinkybė – technikos prastovos. Sugedus sustos sėjos, purškimo, javapjūtės darbai. Kol atvažiuos servisas ir pašalins gedimą, užtruks laiko. Jei yra nuomos sutartis, daugelis kompanijų, mes taip pat, garantuojame ir reakcijos laiką, ir pakaitinę techniką, jei negalima gedimo pašalinti operatyviai. Pavyzdžiui, jei sandėlyje nėra detalės, pristatoma pakaitinė technika, ir klientas yra garantuotas, kad jis turės kuo baigti savo darbus“, – sakė UAB „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius D. Valaitis.

Nors nuomos paslauga atrodo gana patraukliai, didžioji dalis ūkininkų visgi stengiasi turėti nuosavą techniką. Skaičiuojama, kad Lietuvoje nuomojamų traktorių parkas gali būti apie 200 vnt., kombainų – apie 100. Tai sudaro tik procento dalį visų Lietuvoje registruotų traktorių bei kombainų. Prikabinamojo žemės ūkio inventoriaus nuoma dar menkesnė – kiekvieno padargo per metus gali būti išnuomojama vos po 20 vnt.

Pasvalio r. ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Vilhelminas Janušonis ŪP sakė, kad rajone yra ūkininkų, besinuomojančių techniką, tačiau tai nėra masinis reiškinys. „Paprastai nuomojasi galingesnę techniką, kurią pirkti būtų labai brangu. Dabar, kai augalininkams nebėra palankių europinių projektų, ūkininkai taip sutaupo lėšų. Tačiau tai pavieniai atvejai, jei iškyla nenumatytų poreikių, ūkininkai padeda vieni kitiems“, – pasakojo V. Janušonis.

Telšiškis ūkininkas A. Usis taip pat atskleidė, kad žemdirbiai darbais pagelbsti vieni kitiems, todėl ne visada kreipiamasi į nuomos kompanijas. „Kiek žinau, ūkininkai vienas kitam pagelbsti darbais, o ne skolindami padargus. Kiekvienas darbas turi vertę, ir kai baigiasi sezonas, metų gale suvedami galai, kad išaiškėtų, kas liko kam nors skolingas“, – dalykiškus santykius tarp ūkininkų apibūdino A. Usis.

  Redakcijos nuotraukos 2022.04.29 ŪP korespondentas - Juozas SKRIPKAUSKAS Susijusios temos - skaitykite: žemės ūkio technikos nuoma; agroverslas;