Žiedinės ekonomikos modelis: vandenvalos dumblas ir pelenai – į biomasę, biomasė – į atsinaujinančią energiją

Mažiau palankiose žemėse – biomasės želdinių plantacijos

Projekto vadovas Mindaugas Šilininkas akcentuoja, kad biomasės želdinių plantacijos užtikrina tvarų dirvožemio naudojimą, tvarų žemės ūkį ir miškininkystę. Šis jo teiginys pagrįstas skaičiavimais, gautais įgyvendinant įspūdingos apimties projektą.

Ūkininkavimui mažiau palankiose žemėse įveista 902 ha biomasės želdinių. 2,685 tūkst. ha biomasės želdinių bus sertifikuota ir valdoma pagal tvarios miškininkystės reikalavimus. Auginant biomasės želdinius 1,429 tūkst. ha plote pagerinta dirvožemio maistinių medžiagų kokybė.

Plantacijos plyti 60 km spinduliu aplink Vilnių, daugiausia Vilniaus rajone (per 70 proc.), dalis – Molėtų, Širvintų rajonuose, šiek tiek jų patenka ir į Ukmergės, Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijas. Apie Vilnių – nes kaip tik čia buvo kuriamas ir diegiamas parodomasis žiedinės ekonomikos modelis.

Trimetis medynas – jau kone miškas

Plantacijose dabar sodinamos daugiausia vidutinės rotacijos tuopos, įvairios jų veislės. Trimetis želdynas – jau miškas, o ką jau kalbėti apie 8–9 metų medynus.

M. Šilininkas paaiškina, kad UAB „Pageldynių plantacija“ darbus prasidėjo dar iki projekto starto. Vienoje pirmųjų greitos rotacijos želdinių plantacijų, kuri sodinta prieš devynerius metus, medžiai jau 20 m aukščio, stiebai – apie 24 cm skersmens.

Maksimalią biomasę plantacija užaugina per 15–20 metų. Tačiau medžių pjovimas gali prasidėti daug anksčiau. Išties taip ir vyksta. Pirmasis biomasės „derlius“ – iš retinamų plantacijų. Procesas sklandžiai organizuotas: biomasė tiesiog plantacijoje yra smulkinama ir gabenama į biokuro katilinę.

Spartų biomasės augimą lemia ne tik tinkamai parinktos veislės, bet ir tręšimas. Jis vyksta pagal griežtai sudarytą tręšimo schemą: kas trejus metus – džiovinto nuotekų dumblo granulės, tokiu pat periodiškumu – medienos kuro pelenai.

Per penkerius metus plantacijoms panaudota 16,5 tūkst. t nuotekų dumblo bei 2,169 tūkst. t medienos kuro pelenų. Plantacijų „derlius“ galiausiai virto šilumine energija – sostinei pagaminta ir patiekta 10 GWh biokuro.

Susidūrė su probleminiais klausimais

Municipalinių vandenvalos nuotekų dumble ir biomasės pelenuose yra daug vertingų maistinių medžiagų – pirminio azoto ir fosforo, kurie gyvybiškai reikalingi augalams. Tačiau visi supranta, kad tokių miesto atliekų naudojimas tręšimui susijęs su tam tikrais iššūkiais. Svarbiausias klausimas buvo, ar nekyla pavojus užteršti aplinką (dirvožemį, gruntinius vandenis) toksinais ir patogenais? Ne mažiau aktualus vietos bendruomenių požiūris: esant priešiškumui, stereotipinėms nuostatoms, projektas galėtų žlugti.

Rasti reikalingus atsakymus ir išvengti pavojų padėjo ne tik kruopštus tręšimo planų laikymasis. Buvo vykdoma nuolatinė stebėsena: dumblo ir biomasės pelenų kokybės, dirvožemio bei vandens. Vertintas poveikis biomasės prieaugiui, gyvavimo ciklas, biomasės kokybė, galiausiai – veiklos rezultatai ir socialinis ekonominio poveikis.

Buvo ir kitų, iš verslo praktikos kylančių galvosūkių. Kad kuriamas žiedinės ekonomikos modelis būtų gyvybingas, tokia veikla turi apsimokėti. Teko sukti galvas dėl apsirūpinimo tinkama sodinamąja medžiaga (juk reikalingi dideli jos kiekiai). M. Šilininkas neslepia, kad buvo veiklai nepalankių momentų: tam tikros dalies sodintų auginių praradimai, energijos išteklių kainų krizė ir pan. Kita vertus, nėra verslo sričių, kur nebūtų išmėginimų. Tačiau iškelti tikslai pasiekti. Modelis sukurtas, jis veikia. Vilniaus pavyzdžiu galės pasinaudoti ir kiti miestai.

Pečius surėmė – štai koks įspūdingas efektas

Ties žiedinės ekonomikos modelio kūrimo projektu buvo susitelkę šeši partneriai. Tai UAB „Pageldynių plantacija“ (projekto koordinatorė), UAB „Kirtimų katilinė“, Vilniaus savivaldybės kontroliuojama vandens tiekimo įmonė UAB „Vilniaus vandenys“, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija, Švedijos žemės ūkio universitetas bei Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija.

Apibendrindamas veiklos rezultatus M. Šilininkas pabrėžia, kad projekto nauda – keleriopa. Tai yra būdas ne tik užtikrinti tvarų dirvožemio naudojimą, tvarų žemės ūkį ir miškininkystę, apie ką užsiminėme straipsnio pradžioje. Tvarkant miestų atliekas kartu prisidedama prie aplinkos gerinimo ir klimato kaitos mažinimo. Apskaičiuota, kad projekto metu biomasės želdynai sukaupė 40 tūkst. t CO2. Veiklos modelis leidžia pakartotinai panaudoti gamtinius išteklius: bendrąjį azotą, fosforą, kalį, kalcį, magnį, sierą.

Negalima pamiršti pridėtinės vertės, kurią teikia energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių, bei žiedinė ir žalioji ekonomika. Beje, projekto metu buvo sukurtos keturios „žalios“ ekonomikos darbo vietos.

LIFE projektą “Žiedinės ekonomikos modelis dideliems miestams – vandenvalos dumblas ir biomasės pelenai į biomasę – biomasė į atsinaujinančią energiją” (NutriBiomass4LIFE) Nr.LIFE17 ENV/LT/000310 dalinai finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija.

Vilijos GRAUŽINYTĖS nuotraukos

Užs. Nr. 300/7