Kooperatyvas nelygu kolūkiui
Paaiškinti, kas yra kooperacija, į susitikimą pakviestas ekonomikos profesorius Audrius Gargasas. Pasak profesoriaus, jungimasis į kooperatyvą nėra lygu kolūkiui.
– Kooperatyvas yra verslo vienetas, kuris turi savo išlaidų, turi turėti pajamų ir gauti bent nedidelį pelną, kad galėtų vystytis, – aiškino lektorius.
Jis paminėjo pačius kūrimosi pagrindus – kooperatyvas ir yra kuriamas tam, kad būtų patenkinti ūkininkų socialiniai ir ekonominiai poreikiai.
A. Gargasas įvardijo ir galimus kooperatyvo minusus – nepasitikėjimą kooperatyvo nariais. Arba kitų žmonių požiūrį į kooperatyvo kūrimąsi – kiti gali prisijungti matydami, kad gerai sekasi.
Peržiūrės paskolas
Susitikime dalyvavęs vieno banko atstovas teigė niekada nematęs, kad per dvejus metus taip pakiltų kainos ir kad per mėnesį ar net trumpiau per pusę ar daugiau nukristų pieno supirkimo kaina, kai pieno gamybos išlaidos tik augo.
– Mes galime pagelbėti ir peržiūrėti jūsų turimus kreditus kitose institucijose ir pasakyti savo nuomonę, ar apsimoka juos pakeisti ar derinti su savo banku dėl kokių nors sąlygų pakeitimų, – teigė banko atstovas.
Pasak jo, dažniausiai „trumpi“ pinigai virsta „ilgais“ – ūkininkai gauna apyvartinių lėšų, nusiperka ilgalaikį turtą, kuris naudą teikia ilgu laikotarpiu, o pinigų visgi reikia kasdien ir jų nebelieka.
– Svarbiausia sutvarkyti pinigų srautą taip, kad kuo daugiau pinigų liktų kiekvieną mėnesį sąskaitoje prie tų kol kas dar nežymiai mažėjančių išlaidų. O šią problemą gali padėti sutvarkyti paskolų peržiūrėjimas – ar jos patogios, ar vietoj to, kad paskolą atiduotumėte per 3 metus, galima padaryti, kad ją atiduotumėte per 5 metus. Tai kiekvieną mėnesį sutaupytų pinigų, – patarė bankininkas.
Krizei suvaldyti – apie 50 mln. eurų
Pasak susitikime dalyvavusio ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėjo Igno Jankausko, praėjusią savaitę vyriausybėje apie ūkininkus neraminančią problemą buvo diskutuota labai rimtai.
– Šiandien turime nepilnai 50 milijonų eurų, kuriuos būtų galima panaudoti šios krizės sprendimui. Pagrindinis uždavinys yra neišleisti pinigų ten, kur nori žmonės, sukėlę krizę, – teigė I. Jankauskas.
Ūkininkams užsiminus, kad kooperatyvų įteisinimo dokumentai yra parengti didiesiems kooperatyvams, ministrės patarėjas žadėjo pakeitimų bei palengvinimų.
– Reikėtų paruošti verslo planą, dokumentų paketą, kuriuo galėtų naudotis grupė ūkininkų, – reziumavo I. Jankauskas.
Kooperuosis 8 ūkiai
Tauragės rajono ūkininkai pirmojo kooperatyvo modelį apsvarstė dar ir iki ūkininkų susirinkimo Kęsčiuose. Pasak jų, planuojama į kooperatyvą sujungti 8 ūkius 5 kilometrų spinduliu, kurie per dieną pagamintų 12 tonų pieno. Pagal ūkininkų skaičiavimus, kas antrą dieną pavyktų surinkti po pilną pienovežį.
– Įkūrę mažą kooperatyvą mes tuo ir apsiribotume – susijungtume dirbti 8 ūkiai, – teigė Tauragės rajono ūkininkas Paulius Macas, pridūręs, kad protinga būtų siūlyti ir kitiems įkurti savo mažus kooperatyvus.
Pasak ūkininko, būtų sunkiau suvienyti daugiau ūkių, kadangi nebūtų visiško pasitikėjimo, nes nelabai vieni kitus pažįsta. Tad kol kas ūkininkų planas – sukurti mažų kooperatyvų asociaciją:
– Du-trys kooperatyvai susivienytų ir kartu turėtume apie 50 tonų pieno. Jį būtų galima pasiūlyti didesniam žemės ūkio kooperatyvui, kuris dirba panašiu principu. Mes garantuotume jiems, kad pristatysime tam tikrą kiekį pieno, ir nereikėtų papildomai tartis su kiekvienu, tarkime, 20 narių, o šiuo atveju būtų 3 nariai-kooperatyvai, kurie būtų atsakingi už savo narius.
Aštuonių pieninius galvijus laikančių ūkių atstovai susirinkime teigė per keletą dienų planuojantys pradėti kooperatyvo įkūrimo procedūrą.
Ūkininkai planuoja įsigyti pieno šaldytuvą, pienovežį bei samdyti vairuotoją.
Pasak ūkininko Egidijaus Kleinaičio, prisijungiant prie kooperatyvo smulkiesiems ūkiams būtų keliami minimalūs reikalavimai – reikėtų turėti pieno šaldytuvą ir kad būtų pienovežiu privažiuojamas kelias.
Susirinkime akcentuota ir tai, kad renkant pieną iš mažesnės teritorijos sumažėtų ir degalų kaštai.
Pagal savivaldybės pateiktą informaciją, Tauragės rajone iš viso yra 814 ūkių, laikančių 7897 pieninių veislių karves.
Aušra AUGUSTYTĖ/ TAURAGĖS ŽINIOS
Autorės nuotraukos