Nelegalius pesticidus gaudo kaip vėją laukuose

Nuo 2010 m. Lietuvos augalų apsaugos asociacija, Valstybinė augalininkystės tarnyba, policija, muitinė, „Ekskomisarų biuras“ stengiasi sustabdyti nelegalių pesticidų kontrabandą, tačiau nuolat girdime istorijas, kaip tokių Lietuvoje neregistruotų ir nepatikrintų, žalingų aplinkai ir pavojingų žmogaus sveikatai pesticidų teisėsaugininkai randa net buvusio žemės ūkio viceministro sandėliuose ar garsios bendrovės darbuotojų namuose. Kodėl atsiranda kontrabandinių produktų platintojų, o tokiais pesticidais susigundo pirkėjai ūkininkai? Gal dėl įstatymų spragų arba dėl per švelnių bausmių kontrabandininkams?

Pirkėjai nežiniukai „Prekyba neregistruotomis augalų apsaugos priemonėmis tokia pelninga, kad, kažkada paragavus to uždrausto vaisiaus, po to labai sunku sustoti. O ūkininkai nori sutaupyti. Falsifikuoti produktai gali būti net 50 proc. pigesni. Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter“ mūsų užsakymu apklausė žemdirbius. Išvados stulbinamos – Lietuvos ūkininkai iki galo nesupranta, kas yra nesertifikuoti pesticidai“, – „Ūkininko patarėjui“ pabrėžė Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Aušra Beniulienė.

Juokingos baudos Pasak A. Beniulienės, bausmės sugautiems pesticidų kontrabandininkams Lietuvoje –juokingos. „Atrodo, apie 100 eurų (pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 342 straipsnį „Augalų apsaugos produktų gabenimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai, reklamavimo, įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimų pažeidimas“ švelniausia bauda – 60–120 Eur, pakartotinai sučiuptiems kontrabandininkams – 350–400 Eur, rečiau – iki 560 Eur, bet ne daugiau nei 1500 eurų – red. past.). Kitose šalyse nusikaltėliams tenka susimokėti ir 50 tūkst. eurų. Lengvi pinigai svaigina kaip narkotikai. Liūdniausia, kad dėl to kentės visi – legaliais pesticidais, insekticidais prekiaujančios bendrovės (kontrabandininkai nuvilioja klientus), valstybės biudžetas (iš šešėlio nesurinksi mokesčių) ir patys gudragalviai ūkininkai, iš po skverno įsigiję neaiškių, neretai Europoje uždraustų preparatų“, – tvirtino Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadovė.

Antri po kvaišalų Ketvirtadalis Lietuvoje sunaudojamų pesticidų gali būti padirbti. Pasak kai kurių šaltinių, kas antras ūkininkas renkasi arba gundomas pirkti klastotes su garsių firmų etiketėmis, žalingas aplinkai ir pavojingas žmonių sveikatai. Anot Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Agrochemijos skyriaus patarėjos Jurgitos Žiemienės, Europos Sąjungos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), Interpolo, Europolo duomenimis, falsifikuotų pesticidų kontrabanda – antroji pagrindinė tarptautinė nusikalstama veikla po prekybos narkotikais.

Vienas lauke – ne karys „Net labiausiai išsivysčiusios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, vargsta dėl augalų apsaugos priemonių kontrabandos. Ar ūkininkai nesupranta, kad rizikuoja ne tik savo derliumi, bet žaloja ir žemę, gamtą, barstydami, purkšdami laukus pigiais nelegaliais pesticidais? Sertifikuotais augalų apsaugos produktais Lietuvoje oficialiai prekiaujančios bendrovės mums taip pat galėtų padėti. Juk nujaučia nelegalios prekybos potvynius ir atoslūgius, maršrutus. Neturint informacijos tik vėją galima gaudyti laukuose. Vienas lauke – ne karys. Ne tik Valstybinė augalininkystės tarnyba, policija, muitinė, „Ekskomisarų biuras“, Augalų apsaugos asociacija, bet ir visuomenė, verslas turi pasipriešinti šiam reiškiniui“, – „Ūkininko patarėjui“ karštai aiškino Valstybinės augalininkystės tarnybos Agrochemijos skyriaus patarėja J. Žiemienė.

Banguota kova Visos augalų apsaugos priemonės privalo būti registruotos. Tik tuomet jas galima legaliai pardavinėti ūkininkams. Valstybė banguotai kovoja su nuodingomis falsifikuotomis augalų apsaugos priemonėmis: vienais metais stipriau, kitais – silpniau. Policija rodo Lietuvos augalų apsaugos asociacijai aptiktus nelegalius pesticidus. Įtartinos medžiagos siunčiamos į akredituotas užsienio laboratorijas, kurios ištiria pesticidų sudėtį, kokybę, nustato, ar juose yra pavojingų priemaišų. Toks tyrimas trunka apie mėnesį.

Kratos ir tyrimai 2013 m. birželį Lietuvą apskriejo žinia, kad Saviečiuose (Kėdainių r.) įsikūrusio žemės ūkio kooperatyvo „Mūsų ūkis“, kuriam vadovavo buvęs žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas, administracijos pastatuose rasta neregistruotų pesticidų. Kauno vyriausiasis policijos komisariatas, ilgai tyręs radinius, nepajėgė nustatyti, ar tai falsifikatai, itin kenkiantys aplinkai ir žmonių sveikatai, atsitiktinai atsirado „Mūsų ūkyje“ ar buvo naudojami, platinami. Šiemet lapkričio mėnesį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai iškrėtė dviejų Pasvalyje dirbusių „Kauno grūdų“ bendrovės agronomų konsultantų namus ir įmonės sandėlį, rado daug Lietuvoje nesertifikuotų pesticidų. Pagal šešėlinės rinkos įkainius už prekes konsultantai būtų gavę apie 100 tūkst. eurų. Įtariamiesiems gresia bausmės pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Nelemtas dėsnis „Kauno grūdai“ negali būti tapatinami su tais asmenimis, buvusiais bendrovės darbuotojais. Mūsų įmonių grupė prekiauja garsių pasaulio firmų – Vokietijos „Bayer“, Šveicarijos „Syngenta“, Kinijos ir Izraelio „Adama“ – gaminamomis sertifikuotomis augalų apsaugos priemonėmis“, – „Ūkininko patarėjui“ kategoriškai teigė „Kauno grūdų“ grupės augalų apsaugos priemonių produktų vadovas Tadas Dalidavičius. Pasak T. Dalidavičiaus, nelegalus falsifikuotų pesticidų verslas vis dar klesti dėl nelemto paklausos ir pasiūlos dėsnio.

Efektyviausia bausmė „Vis dėlto nuo 2010 m., kai valstybė pradėjo atidžiau prižiūrėti augalų apsaugos priemonių rinką, nelegali prekyba gerokai susilpnėjo. Esu Pesticidų asociacijos (matyt, Augalų apsaugos asociacijos? – red. past.) prezidiumo narys. Ir iš kolegų girdžiu, kad sumažėjo kontrabandos. Geriausias įrodymas – išaugusi gerų, legalių produktų paklausa. Vien griežtomis policinėmis priemonėmis nelegalių pesticidų srauto nesustabdysi. Reikia ugdyti ūkininkų sąmoningumą. O efektyviausia bausmė falsifikatų pirkėjams – palikti be ES tiesioginių išmokų už deklaruotus pasėlius ir žemės ūkio naudmenas“, – tikino „Kauno grūdų“ grupės darbuotojas T. Dalidavičius.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS ŪP korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys