„Nenurodinėkite, ką sėti, ką pjauti, kaip karves melžti!“

Naujoji Europos Sąjungos žemės ūkio politika pamažu tampa realybe, su kuria teks susigyventi. Jau ryškūs jos metmenys – bus įvesta aktyvaus ūkininko sąvoka, apribota galimybė gauti ekologines išmokas, dirbant nederlingas vietoves, įvesta socialinės dimensijos sąvoka – jei ūkininkas blogai elgsis su darbuotojais, bus mažinamos tiesioginės išmokos. Ar tokie užmojai bus palankūs Lietuvos žemdirbiams, ypač ūkininkaujantiems menkai derlingose žemėse? Savo įžvalgomis apie šiuos pakeitimus dalijasi Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė KARALEVIČIENĖ:

„Šiuo metu Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kartu su Aplinkos ministerija vykdoma politika toli prasilenkia su sveiko proto samprata apie žemės ūkį. Nenoras išklausyti socialinių partnerių veda prie visiško žemės ūkio sugriovimo. Liko skambūs žodžiai, kad ūkininkai nieko neveikia, tik gauna didelius pinigus, todėl ŽŪM su ministru priešakyje svarbiausias politikos siekis, bent jau taip manau, – sunaikinti dirbančius ir besiverčiančius iš ūkininkavimo žemdirbius.

Jau dabar važiuodami per Lietuvą matome iškirstus miškus ir žemes be sodybų. Toks kraštovaizdis – nederlingose žemėse, užuot elgęsis kaip geras gaspadorius, koks turėtų būti žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, jis ir toliau kuria planus, kaip pribaigti paskutinį ūkininką, kuris dar brangina savo žemę, pats dirba ir vaikus pratina prie žemės darbų, o ne pašalpų gavimo. Ekologinis ūkininkavimas – švarios produkcijos gavimas, tausojant žemes, įgyvendinant žalinimo ir tausaus ūkininkavimo principus, reikalaujantis papildomos priežiūros.

Ūkininkai susipirko techniką, prisitaikė atitinkamas veisles, tai, daugumos supratimu, – kuo mažiau chemijos, tik sėjomaina ir – jau ekologiška produkcija. Bet šiandien ministras rengia planus, kaip uždrausti nederlingose žemėse ekologiškai ūkininkauti. Tikriausiai darbštūs ūkininkai, kokie yra lietuviai, darosi kaip keiksmažodis, todėl ministras nusprendė, kaip turėtų atsikratyti nederlingų žemių ūkininkais. Vienas planų – neleisti jiems ekologiškai ūkininkauti, įvesti apribojimus pievoms, durpingoms žemėms, tačiau pamiršo, kad čia žmonės, šeimos, maži vaikai gyvena ir jie turi savo planų, įsipareigojimų. Tad kodėl juos reikia nustumti nuo žemės, gal jau turi numatę, kokias varnas augins su ministerijos atstovais ir vien už tokius planus gaus po 20 milijonų? Tai nederlingų žemių žemdirbys ministerijų verslui yra kliuvinys?

Nesuprantamas ministro siekis nebendrauti, o tik įsakinėti ir gąsdinti teismais žemdirbiškų asociacijų vadovus ir pačias asociacijas, matyti juos kaip lobistus.

Mūsų asociacija yra pastebėjusi, kad, jeigu nevyks normalus dialogas, ūkininkai nežiūrės nė darbymečio, o artimiausiu metu rengs piketą. Užmačios samdomus dirbančiuosius žemės ūkyje susieti su tiesioginėmis išmokomis jau yra ties absurdo riba. Tad kodėl nesusieti pensininkų su Vyriausybės ir Seimo darbu ir už nesuteikimą visą gyvenimą pradirbusiam pensininkui orios senatvės, pritaikyti sankcijas valdininkams nemokant jiems atlyginimų?

Juk tai prives prie terorizavimo, vietoje traktorininko ūkininkas privalės advokatą įsidarbinti. Nors, galvoju, juk ministrai irgi gauna atlyginimą, kurį jiems žemdirbiai uždirba, tad kokios tuomet čia bus keliamos sankcijos už nederamą atstovavimą Lietuvos žemdirbiams. Nesuprantu, ar dar liko ministerijose dirbančiųjų, suprantančių žemdirbį ir galinčių deramai susėdus sudėlioti visus ateinančio laikotarpio planus, kurie būtų nukreipti į kaimą, žemdirbį? Žmonių ar kaimų naikinimo planas – toks galingas, kad jau tol naikins lietuvis lietuvį, kol visiškai susinaikinsime. Žemdirbių prašymas vienas – nenurodinėkite, ką sėti, ką pjauti, kaip karves melžti, tai – mūsų darbas. Netrukdykite žemdirbiui, o sutelkę jėgas kartu padėkite išgyventi šiuo visiems sunkiu laikotarpiu.“

Komentarą parengė ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

Redakcijos nuotrauka