Lietuvoje iš čiaupo tekantis vanduo, palyginti su kitomis valstybėmis, yra pavydėtinai aukštos kokybės. Mūsų šalis bene vienintelė visoje Europoje geriamajam vandeniui tiekti naudoja tik požeminius (gruntinius) vandens išteklius. Tačiau ar žinote, kad tam tikruose Lietuvos regionuose tiriant vandens kokybę aptinkama nepageidaujamų pakitimų? Lietuvos geologijos tarnyba įspėja: intensyviai plečiantis miestams ir netinkamai tvarkant buitines nuotekas, jau kuris laikas priemiesčiuose itin sparčiai didėja požeminių vandens telkinių tarša.
Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduriama?
Kaip teigia Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Arustienė, Lietuvoje vis dar nemažai žmonių savo namų ūkyje sukauptas nuotekas tvarko individualiai. „Jei nuosavo namo šeimininkas neturi galimybės prisijunti prie viešosios vandens tiekimo sistemos, dažniausiai nusprendžiama įsirengti gręžinį. Prieš jį įregistruojant, būtina atlikti vandens kokybės tyrimus. Kaip rodo tyrimų rezultatai, paskutiniu metu kai kurių medžiagų kiekis vandenyje neatitinka geriamojo vandens reikalavimų, o bene labiausiai vandens kokybė prastėja aplink didžiuosius miestus, jų priemiesčiuose“, – tvirtina pašnekovė.
J. Arustienė pasakoja, kad Vilniaus regione individualių gręžinių vandenyje fiksuojamas nitratų perviršis. Atskiruose vandens gręžiniuose šių medžiagų koncentracija viršija geriamajam vandeniui taikomus reikalavimus, o Bajorų, Avižienių, Visorių, Mažųjų Pupojų apylinkėse tarša pasklidusi po visą sluoksnį. Kauno regione neleistina nitratų tarša paplitusi mažiau, o štai Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir šių miestų priemiesčiuose vandenyje randama per didelė amonio jonų koncentracija. Pasak pašnekovės, amonis nėra toksinis, tačiau tai jau signalas, kad vanduo gali būti teršiamas.
Ar giliai į žemę gali prasiskverbti paviršinė tarša?
Lietuvos geologijos tarnybos atstovė J. Arustienė teigia, jog tam įtakos turi gamtinės konkrečios vietovės sąlygos. „Jei teritorija smėlinga, be natūralių barjerų, tarša prasiskverbs giliau, o jei gruntas – vien molis, ji liks paviršiuje. Remiantis turimais duomenimis, tarša gali prasiskverbti į 30–60 metrų gylį. Požeminiuose vandenyse dėl to neleistinai padidėja nitratų, nitritų, amonio koncentracija, į juos taip pat gali patekti ir farmacinių preparatų, skalbiklių, ploviklių ir kitų medžiagų likučių, naujos kartos patvarių organinių teršalų, kitokių cheminių elementų“, – tvirtina pašnekovė.
Kas gresia už vandens teršimą?
Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėjas Domantas Žilėnas pritaria, kad požeminio vandens taršai itin didelę įtaką turi neatsakingai arba netinkamai tvarkomos individualios nuotekų sistemos.
„Norėtųsi atkreipti gyventojų dėmesį į nuotekų laikymą, kaupimą ir transportavimą. Yra keli individualaus nuotekų tvarkymo būdai. Galima įsirengti biologinius valymo įrenginius arba nuotekų kaupimo rezervuarus. Tačiau svarbu prisiminti, kad įrangą būtina nuolat prižiūrėti: išvalyti, saugoti nuo gedimų ir eksploatuoti vadovaujantis valymo įrenginio gamintojo instrukcijomis. Kaupimo rezervuarai privalo būti uždari ir sandarūs, kad sukauptos nuotekos nepatektų į aplinką“, – pasakoja D. Žilėnas ir priduria, kad rezervuaruose kaupiamas nuotekas privalu periodiškai ir laiku išvežti bei saugoti buitinių nuotekų išvežimą patvirtinančius dokumentus.
Už nusižengimus aplinkos apsaugos srityje Administracinių nusižengimų kodekse fiziniams asmenims yra įtvirtinta administracinė atsakomybė – neatsakingiems gyventojams gresia baudos, kurios gali siekti 300 eurų, taip pat gali būti pareikalauta atlyginti padarytą žalą.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
2022.05.04 Susijusios temos - skaitykite: vanduo; gamtos tarša; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija; tvarumas;