Tauragė („Tauragės žinios“). Iš senųjų kaimų ir dvarų istorijos – Pranės Dundulienės tyrimų motyvais.
Dar prieš šimtą su viršum metų Tauragės krašto valstietis, išeidamas su žagre į pirmąjį pavasario arimą, ne tik ruošė žemę sėklai – jis meldėsi. Duona buvo šventa, o žemė – motina, maitintoja. Šiandien apie tai byloja tik seni įrankiai muziejų lentynose ir senelių atsiminimai, t...
Akmenės r. Kruopių miestelyje gyvena du krašto patriotai ir tradicijų puoselėtojai – buvusi ilgametė mokytoja Bronislava Petrylaitė ir jos sutuoktinis Zigmas Petraitis. Į jų gražią etnografinę sodybą kelią rodo malūnas. Mokytojos tėvų buvusioje sodyboje vyksta klojimo teatrų festivaliai, simbolinėje Gedimino pilyje plevėsuoja trispa...
Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Vilainių seniūnijoje įsikūrusi Lančiūnava šiandieną yra puoselėjama ne vieno darbštaus žmogaus rankomis. Vasaros metu kaimą puošia idealiai nupjauta žolė ir kruopščiai išpuoselėti gėlynai prie daugiabučių namų bei viešosiose erdvėse. Prie jų stovintys ...
Bėgant metams vis dažniau sustiprėja trauka ten, kur prasidėjo gyvenimo kelias – arčiau tėviškės, kur gyvi prisiminimai ir širdžiai brangiausios vietos. Būtent šiuo jausmu Josvainiuose (Kėdainių r.) gyvena Anelė Tamaševičienė – Kėdainių literatų ir menininkų sambūrio „Vaivorykštės tiltai&ldquo...
„Žirgų maudynės anykštėnų naktigonės šventėje“ tradicija įtraukta į Nematerialaus kultūros vertybių sąvadą. Paraišką pateikė Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija. Nuo šiol ši tradicija turi tokį patį nematerialaus kultūros paveldo vertybės statusą kaip drevinė bitininkystė Varėnos kra&sc...
Ne vieną šimtmetį mūsų kraštuose žemdirbiai vasario pabaigoje skubindavosi užbaigti miško kirtimo ir ruošos darbus. Ne tik todėl, kad medis žiemą pjautas skambesnis. Juk čia pat ir pavasario darbai laukuose. Vėliau, jau po Joninių, iki Onos – šienapjūtė, mat savaiminės turtingos žolynų piev...
Anykščių regioninis parkas gaivina senovinį paprotį – naktigonę. Šiemet ji rengiama tryliktą kartą ir vyks rugpjūčio 8-osios vakarą Žirgo take, prie Šventosios upės esančioje stovyklavietėje „8 kilometras“.
Žemės ūkio darbams įsibėgėjus, technikos žalų skaičius kasmet neišvengiamai išauga. Ugniagesių duomenimis, šių metų liepos mėnesį kilo 24 ūkio technikos gaisrai. Draudikai pastebi, jog draudiminių įvykių darbymečiu, lyginant su kitu metu, padvigubėja.
Šiauliai („Šiaulių kraštas“). „Kūrėja, užburta smilgų grožio ir sužavėta geometrijos galimybių“, – taip save pristato šiaulietė Raimonda Kiminaitė. Jos sodai atrodo tarsi suverti Coliukės siūlais ir adatomis – lengvučiai, smulkučiai, sveria iki 100 gramų, o ploniausios smilgos būna ...
Kaip keitėsi bei formavosi medžioklės tradicijos ir būdai, kurie nulėmė šios dienos medžioklės kultūrą Lietuvoje, amžių sandūroje, paveikti ne tik istorinių kataklizmų, bet ir daugelio kitų veiksnių? Tikriausiai pats didžiausias perversmas ir kultūrinis progresas medžioklėje įvyko praeito šimtmečio trečiajame dešimtmetyje, k...
Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami ir su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra ateinančio pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai –...
Rugpjūtis yra siejamas su rugiapjūte, grūdų derliaus nuėmimo sandėliavimo darbais. Daugelis ūkininkų skuba grūdus suvežti į sandėlius. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai atkreipė dėmesį į tai, kad dalis ūkininkų grūdus viešaisiais keliais veža atviromis, neuždengtomis priekabomis, d...
Trakai („Trakų žemė“). Trakų rajono, Elektrėnų savivaldybėse yra garsi Marcinkevičių giminės šaka. Jau ketvirta tos šakos karta – ūkininkai. Vienas iš jų – netoli Rūdiškių, Markūnuose, beveik 100 ha žemės dirbantis Ignas Marcinkevičius.
Rekordine šiluma balandį lepinęs pavasaris ir vėl parodė nagus – prasidėjus pačiam vaismedžių ir augalų žydėjimui, gegužės pradžioje spustelėjo šalnos. Javus auginantys ūkininkai pripažįsta – nors šiemet pavasaris šaltokas ir sėja gerokai vėlavo, kokie bus metai bei derlius bus galima pasakyti tik po javap...
55-erių metų jubiliejų švenčiantis Vilniaus universiteto (VU) folkloro ansamblis „Ratilio“ pristato įspūdingą projektą – Lietuvos etnografinį peizažą apžvelgiantį didžiulį elektroninį leidinį „5x5 tradicijos: Lietuvos etnografinių regionų folkloras“.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nusprendė pavėlinti posėlio sėjos terminą. Dėl itin lietingų orų ir vėliau nei įprastai vykstančios rugiapjūtės posėlio sėjos terminas atidedamas iki rugsėjo 1 d. Įprastai posėlio sėjos terminas yra rugpjūčio 15 d. ŽŪM, stebėdama situaciją laukuose ir įvertinusi padarinius, kuriuos sukėlė itin lietinga vasara, posėli...
Iš įvairių tribūnų daug kalbama apie klimato pokyčius, kai kuriuos reiškinius pastebi ir paaiškinti gali tik mokslininkai, o kai kuriuos jaučiame savo „kailiu“. Žmonėms nerimą kelia kylanti oro temperatūra, prognozuojama, kad iki 2030 metų oro temperatūra bus aukštesnė 1,5 °C. Žemdirbiai labiau nerimauja ne dėl oro temperatūros, bet dėl netolygi...
Žieminių ir vasarinių rapsų ir javų pjūtis jau eina į pabaigą, tačiau rekordiniais derliais ūkininkai džiaugtis negali. Tačiau lieti apmaudo dėl mažesnio derliaus ir iš anksto sutartų grūdų kainų ūkininkams nėra kada, nes rudeninės sėjos darbai jau virte verda. Kai kurie žemdirbiai rapsų ir kviečių sėją ruošiasi baigti dar šį mėnesį, tačiau moks...
Šiųmetis derliaus sezonas, turėjęs būti rekordinis, šalies žemdirbiams atsisuko didžiuliais nuostoliais ir praradimais. Užtat solidžiais pelnais džiaugiasi žemės ūkio technikos nuomotojai. Remiantis viešais jų pranešimais, už naujo javų kombaino nuomą rugiapjūtės sezonui ūkininkas mokėjo iki 50 tūkst. Eur. Populiari taip pat buvo traktorių, kra...
Net Dzūkijoje, kur lietus didelės žalos nepadarė, žieminių rapsų ankštaros pjūčiai dar per drėgnos. Laukiama nors kelių saulėtų dienų.
Sausas ir vėsus pavasaris, dažnos vasaros liūtys ir vėsoki orai bent porai savaičių nutolino rugiapjūtės darbus. Kol meteorologai nežada gerų orų, pjūčiai teks gaudyti giedros valandėles, o kiek vėluos rudeninė...
Naudojant sertifikuotas sėklas daugelio augalų derlius būna maždaug 20 proc. gausesnis, tačiau šalyje ja apsėjama tik apie 15 proc. visų pasėlių. Augintojai neneigia šių sėklų naudos, bet apmaudauja, kad sertifikuota javų sėkla būna dvigubai brangesnė už superkamą derlių. Kad padidėtų sertifikuotos sėklos paklausa, ŽŪM nusprendė mokėti susietąją...
Anksčiau ar vėliau, bet žieminiai rapsai bus pasėti – pavasarį akis ir vėl džiugins žydintys jų laukai.
Rapsams įsitvirtinti šalies žemės ūkyje padėjo derliaus paklausa ir gana geros supirkimo kainos. Keliolikos metų patirtis rodo, kad žemdirbiams rentabiliau auginti žieminius rapsus: jų derlius dažname ūkyje siekia 4–5 t/ha, kokybė atitinka s...
Kalnelyje rymo brandūs klevai. Jie dar visai nuogi. Rodos, nei saulei, nei vėjams nejautrūs. Po didingų medžių kojomis dar pašalas, įsismelkęs į dirvos raumenis, neleidžia sujudėti gyvasčiai. Blyškiai šviečia saulė pro debesų šydą. Nuotaikingai skambina kanklėmis zylės, nardydamos šakose it gyvasis sidabras. Medžiai tyli, ir aš susičiaupęs. Toks...
.gif)
