Paieškos rezultatai

Pavasariška šiluma vis labiau džiugina ne tik išsiilgusius žalumos bei buvimo lauke, bet ir pačius įvairiausius kenkėjus: kurkliai, grambuoliai, ypač jų lervos, kiti vabzdžiai tik ir taikosi paskanauti šviežiai pasodintų augalų, taip pat ir pasėtos vejos.

Panevėžys (JP.lt). Po dvylikos metų, praleistų Airijoje, panevėžietė Jūratė Medutienė grįžo į Panevėžio rajoną, Šilagalio kaimą, ir įkūrė „Skruzdėlės ūkį“, kuriame gamina sveikus skanėstus – džiovintų vaisių ir uogų juosteles su medumi.  

Nusistovėję šilti ir sausi orai rugsėjo viduryje palankus metas tradiciniam „vėžliakasiui“, kuris kasmet vyksta Metelių ir Veisiejų regioniniuose parkuose. Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ir Lietuvos zoologijos sodo specialistai šiemet žiemojimui iš nesaugiai sudėtų dėčių perkėlė 66 vėžliukus.

Pastarąjį šimtmetį siekiant padidinti žemės ūkio derlių prieš kenkėjus pradėti naudoti cheminiai pesticidai šiandien gamtai ir žmogui jau skaudžiai kerta kitu lazdos galu – pripažįstama, kad jie skatina klimato kaitą ir kelia daugybę kitų ekonominių, ekologinių, socialinių problemų. Todėl ūkininkai esamoje situacijoje ...

Atėjo žieminių rapsų sėjos metas, bet, kaip ir tikėtasi, darnų sėjos planavimą sujaukė praūžusi audra. Dar kurį laiką augintojai prisimins šį reiškinį, analizuos pasekmes, stebėsis paprastų žmonių abejingumu. Kodėl prisiminiau abejingumą? Teko skaityti pasvarstymų, kad žemdirbiams niekuomet nėra gero oro. Įdomu, ką galvoja žmogus, ...

„Architektūra: Kaunas“ – bene svarbiausias kiekvienų metų architektūrinis įvykis laikinojoje sostinėje, kaskart liepos 1 d. pristatantis miestiečiams geriausius Kauno architektų darbus. Jo kulminacija – Kauno metų architekto apdovanojimas, kurį šiemet gavo KTU Statybos ir architektūros fakulteto docentas, architekt...

Uogų derlius šiemet Lietuvoje užderėjo neblogas, tačiau daugelis augintojų džiaugsmu netrykšta. To priežastis – paukščiai, nusiaubę ištisus uogynus ir ūkininkams pridarę didelių nuostolių. Paukščiai šiemet tapo tikru galvos skausmu uogų augintojams, nes, kaip teigė „Ūkininko patarėjo“ p...

Kiekviena vasara atneša ne tik džiaugsmų, bet ir nemalonumų. Gausios skruzdėlių kolonijos nemažai žalos pridaro ir darže, ir gėlyne. Iš lūpų į lūpas dalijamų patarimų, kaip su jomis kovoti, apstu, bet ne visi padeda. Štai ką rekomenduoja specialistai.

Skruzdėlės – tai ne tik darbštumo simbolis, bet ir potenciali problema, ypač kuomet jos nusprendžia apsistoti mūsų namuose. Su pavasario atėjimu šios mažos vabzdžių bendruomenės tampa aktyvios, ieškodamos maisto sau ir savo būsimoms kartoms. Neretai skruzdėlių invazija gali sukelti ne tik diskomfortą, bet ir žalą.

Atšilus orams intensyviai pradėjo augti laukiniai pavasariniai augalai. Nemažai jų naudojama maistui, sveikatai pagerinti. Vieni mėgstamiausių – gamtoje natūraliai augančių meškinių česnakų lapai.

Kam panaudoti avių vilną, kai niekas nenori jos supirkti? Tai nemenkas galvosūkis, ypač kai avių auginama daug. Sumanus vyras iš Bosnijos ir Hercogovinos, Kozaraco miestelio, rado kiek netikėtą žaliavos panaudojimo būdą.

Rudenį į žemę kaišiodami krokų svogūnėlius, vaizduotėje jau regime, kaip spalvingai jų taurelė sužydės pavasarį. Kai žiemos šiltesnės, jais galime pasidžiaugti net vasario pabaigoje, bet šiemet, matyt, teks palaukti ilgėliau. Šias gėles neabejotinai mėgstame dėl ankstyvo žydėjimo, ryškių spalvų ir lengvos priež...

LAMMC Miškų institutas prisideda vykdant Nacionalinės mokslo programos projektą „Dirvožemio savybių, grybų ir vabzdžių bendrijų dinaminiai pokyčiai ir atsikūrimas po plynų kirtimų ir biomasės naudojimo pušynų ekosistemose“. Tyrimas pradėtas vykdyti 2020 metų pavasarį plynose pušynų kirtavietėse.

Tikriausiai nėra didesnio liūdesio žemdirbiui, kaip stebėti mirštančius jo augintus ir puoselėtus augalus. Ypač didelė neviltis ir apmaudas apima tada, kai augalai silpsta, o priežasties taip ir nesurandame. Be abejonės, priežasčių būna pačių įvairiausių, o viena iš jų gali būti itin užsimaskavę kenkėjai – skydamariai, apie k...

Natūralios pievos ir ganyklos – tai neatskiriama Lietuvos kraštovaizdžio ir kultūros dalis, jos atlieka svarbų vaidmenį gamtoje ir mūsų visų gyvenime. Pievų ekosistemos yra labai svarbios biologinei įvairovei. Jos yra daugelio rūšių organizmų buveinės. Pievose gyvena paukščiai, įvairūs laukiniai vabzdžiai (bitės, vapsv...

Marija Gribauskienė Vilniaus mikrorajone, Naujojoje Vilnioje, puoselėjanti mėgėjišką sodą, šį rugpjūtį pagaliau galėjo džiaugtis – šilumamėgio augalo vaisiumi, užaugintu iš trečio karto: šįkart visiškai iki galo sunoko plaušenė, kuri auginta norint turėti natūralią kempinę.

Kol skruzdėlės ropinėja ir gyvena pievoje – jos nėra pavojingi vabzdžiai, tačiau įsikūrusios namuose, gydymo, maitinimo įstaigose ir kitose uždarose erdvėse, jos tampa kenkėjais. Biologas, kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas atsako į tris dažniausiai užduodamus gyventojų klausimus apie skruzdėles.

„Ateina galbūt laikas. Vis atidėlioji, atidėlioji. Vieną kartą pajauti, kad galbūt gali kažką pasakyti savo žodžiais“, – apie kūrybą sako Ričardas Pikelis.

Pagaliau tikrasis pavasaris! Jau išgenėti, išretinti vaismedžiai ir vaiskrūmiai, dekoratyviniai augalai su lapais, daugelis ir su žied­pumpuriais, veja žaliuoja, tulpės ir narcizai kvepia, darbai sode verda! Visi augalai, ilgai bandę pražysti, bet baiminęsi vėsaus balandžio, ryžosi! Sodininkai į žiedus žiūri ne tik su pasigėrėj...

Kaip kiekvieną pavasarį, taip ir šį, atšilus orams, atbunda įvairiausi kenkėjai. Lietuvoje plačiai paplitę įvairių rūšių ūsuočiai ir kai kurių jų rūšių lervos dažnai apninka medinius ar rąstinius namus, pirteles, medinius ūkinius pastatus. Ką apie šiuos kenkėjus, jų naikinimo būdus ir prevenciją reikėtų žinoti ...

Pamiškėse jau pasirodė tikrasis pavasario pranašas – mėlynai jas nudažanti žibuoklė. Lietuvoje auga tik vienintelė jų rūšis – triskiautė žibuoklė. Ji – mūsų ankstyvųjų pasivaikščiojimų miške stebėtoja, dažnam geriau pažįstama žibutės vardu.

Lipniosios kirmžolės aromatai nuo senovės maloniai kuteno nosį lietuvių kiemuose, o gydomoji galia laikyta stebuklinga. Šiandien šio augalo daug kas nepažįsta, bet juo pasigrožėti galima Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje.

Vykstant intensyviems augalų mainams ir pastaraisiais šimtmečiais vis plačiau ir daugiau jiems keliaujant iš vienos pasaulio šalies į kitą, kai kurių kelionės be bilieto tapo gana įprastu reiškiniu. Tarp jų ir svetimžemiai augalais – vienmetė šiušelė, jau pripažinta invazine, ir dirvinis bei status...

Dzūkijos miškai ir juose gyvenančių žvėrių bei paukščių rūšys pasižymi įvairove. Čia galima sutikti baltąjį kiškį, kurtinį, danielių, lūšį, vilką ar stumbrą. Nors vyrauja lengvi dirvožemiai, tačiau Alytaus rajono Kalesnykų, Varčios, Dušnionių ar Punios šiluose gausu šimtamečių ąžuolų. Unika...

Pasak kenkėjų kontrolės specia­listo Liutauro Grigaliūno, nuo skruzdėlių reikia gintis, jeigu jos lenda į žmogaus būstą. UAB „Dezinfa“ biologas perspėja: netinkami metodai gali sukelti dar daugiau bėdų. Labai svarbu nepamiršti, kad šie vabzdžiai gali būti ir naudingi. Draugauja su amarais. Vienus globoja, kitus naikina Skruzdėlės – plė...

Broliai bitininkai: Ignas su dūmine rankose, Vilius – su koriu. Manoma, kad Albertas Einšteinas yra sakęs, jog jei bitės išnyktų nuo žemės paviršiaus, žmonija išgyventų vos kelerius metus. Kad ir kas būtų tikrasis šių žodžių autorius, jis yra arti tiesos, nes išmirus bitėms nuo mūsų stalo dingtų dauguma daržovių ir vaisių, neliktų laukinių gėl...

Akivaizdu, kad po praėjusios šiltos žiemos erkių yra daugiau nei bet kada. Dėl to kaip niekada didelis pavojus užsikrėsti jų pernešamomis ligomis. Turime būti atsargūs. Svarbu žinoti ir tai, kad įveikti erkes galime pasitelkę į pagalbą ne tik naminius paukščius. Andrejus GAIDAMAVIČIUS Gelbsti kaimynų vištos Jeigu kieme gyvena vištos, jums lab...

Skruzdėles iš daržo ir sodo atbaidyti ir naikinti reikėtų stengtis natūraliais būdais.  Dr. Laisvūnė DUCHOVSKIENĖ LAMMC SDI Augalų apsaugos laboratorijos mokslo darbuotoja   Daugiau žalos negu naudos Miškuose skruzdėlės naudingos ir globojamos, o pievose, soduose ir daržuose, nors ir padeda palaikyti biologinę pusiausvyrą, naikina kai kuri...

Kurkliai, kurie į mūsų daržus dažnai atkeliauja su naujai atgabenta žeme, gali būti naikinami įvairiais necheminiais būdais. Dr. Laisvūnė DUCHOVSKIENĖ LAMMC SDI Augalų apsaugos laboratorijos mokslo darbuotoja  Vislūs vabzdžiai Paprastasis kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa) – tiesiasparnių būrio vabzdys, nors labiau primena v...

Kauno marių regioninio parko entomologas ir bitininkas Giedrius Vaivilavičius įsitikinęs, jog žmogus privalo padėti laukiniams vabzdžiams. „Maisto grandinėje svarbus ne tik bičių, bet ir kitų vabzdžių dalyvavimas, – kalba Kauno marių regioninio parko specialistai Giedrius Vaivilavičius ir Evaldas Makrickas. – Apdulkindami pasėlius ir laukinius...

Jurga SAJENKIENĖ Gegužės 10–11 dienomis Šarnelės kaimo (Plungės r.) bendruomenės namuose rinkosi besidomintieji biodinaminiu ūkininkavimu. Galima ir pajuokauti:  šarneliškiai visą savaitgalį buvo suklusę bei įsitempę ir į svečius žiūrėjo išplėtę akis, mat jiems atrodė, jog kaime vyksta visos Lietuvos raganų suvažiavimas. Negana to, raganaujama ...

Daiva SKIRKEVIČIENĖ Karves laikome, kad melžtume pieną, bites – kad jos neštų medų. Panevėžietį bitininką Zenoną Vezbergą visą gyvenimą lydi bitės. Patyręs bičiulis, užsiimantis bičių šeimų ir bičių motinėlių veisimu, gali duoti ne vieną patarimą, kaip prižiūrėti ir kaip „įdarbinti“ biteles, kad jos duotų kuo daugiau naudos. Veisia darbščias i...