Parama kiaulių augintojams – tik nedidelė problemos sprendimo dalis

Iš viso Europos Sąjunga visų šalių narių gyvulininkystės sektoriui remti skyrė beveik 500 mln. Eur. Iš šios sumos Lietuvai teko 12,63 mln. Eur, o iš pastarųjų – 400 tūkst. Eur skirta kiaulininkystei. Žemės ūkio ministerijos sprendimu, ši parama bus skirta tiems kiaulių augintojams, kurių fermos yra griežčiausiai kontroliuojamoje trečiojoje afrikinio kiaulių maro (AKM) zonoje. Ką nuo AKM nukentėjusiems kiaulių augintojams reiškia šis sprendimas, komentuoja Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis BARAVYKAS.

„Šiuo metu Žemės ūkio ministerijoje jau rengiamos taisyklės, kuriomis vadovaujantis parama ir bus paskirstyta. Planuojamą išdalyti paramą gaus visi trečiojoje AKM zonoje esantys, kiaules realizavę skerdyklose ūkiai. Lietuvoje pasirinktas paramos modelis, pagal kurį kompensacijas gaus ūkiai trečiojoje AKM zonoje, nukentėję dėl prarastų arba negautų pajamų, nes kainos už kiaulieną šioje zonoje ir likusioje šalies dalyje skyrėsi. Tad šis skirtumas iš dalies bus kompensuojamas. Vienintelė šios paramos problema – ji labiau „proginė“, t. y. vienkartinė, nei sisteminė. Mūsų nuomone, ji turėtų būti tęstina ir nuolatinė tiems ūkiams, kurie patenka į trečiąją AKM zoną. Šiandien labiau panašu, jog, ilgai kėlę triukšmą, šiokią tokią paramą gausime, ją „pravalgysime“, o kas toliau, vėl neaišku. Ūkiai, esantys trečiojoje AKM zonoje, joje yra nuolat, tad ir problemų turi visą laiką. Nors pastarosios kyla tikrai ne dėl pačių ūkių kaltės, o todėl, kad tokioje padėtyje jie atsidūrė dėl reglamentavimo. Nepalankios sąlygos ūkininkauti atsiranda ne dėl nepalankių vietos sąlygų ar istorinių dalykų, o tik dėl teisinių sprendimų ir reikalavimų. Todėl „spaudžiame“ ir mūsų institucijas, ir Europos Komisiją, kad būtų sukurtas automatinis mechanizmas, kai ūkiui, patekusiam į trečiąją AKM zoną, už kiekvieną realizuotą kiaulę būtų papildomai sumokama 10 Eur. Tada kainų santykis už kiaules ir kiaulieną tarp zonoje esančių ir likusios šalies dalies išsilygintų. Tai sudarytų normalesnes sąlygas į AKM trečiąją zoną patekusiems ūkiams egzistuoti. Skiriant paramą, mano nuomone, reikėtų vadovautis taisykle, jog visiems ūkiams, kurie į nepalankią situaciją pateko be jokios kaltės, patirti nuostoliai būtų kompensuojami. Šiandien dar galima pasidžiaugti, kad ne visa Lietuva patenka į trečiąją AKM zoną ir išdalytieji pinigai daugmaž padengs joje esančių kiaulininkystės ūkių patirtus praradimus. Noriu priminti, kad dėl šios paramos derėtis teko beveik metus, tačiau vis tiek reikia apgailestauti, kad ji, kaip jau minėjau, tik vienkartinė. Norėtume, jog sprendimas būtų truputį kitoks – tokia parama turėtų būti kaip konstanta ir ateityje, kad visi ūkiai, kurie galimai pateks į AKM zonų gniaužtus, garantuotai sulauktų nuostolių kompensavimo ir nereikėtų dėl pagalbos kiekvieną kartą kautis. Jau dvejus metus jaučiame didelę įtampą, kurią sukėlė į šalį atslinkęs AKM užkratas. Laukiama sisteminio šios problemos valdymo, kuris leistų kylančias bėdas spręsti kuo efektyviau. Deja, šiuo metu AKM plitimas tik sulėtėjo, bet esminių sprendimų trūksta. Daug domiuosi, kaip su AKM tvarkėsi kitos šalys, susidūrusios su šia nelaime anksčiau nei Lietuva. Ir susidariau nuomonę, jog Lietuva į problemą žiūri kaip į trumpalaikį nesklandumą. Yra trys segmentai: šernai, biologiškai nesaugūs nekomerciniai ūkiai ir komerciniai ūkiai, kurie kiaules realizuoja skerdykloms. Šiandien daugiau nei 120 AKM atvejų nustatyta šernams, 18 – nekomerciniuose kiaulių laikytojų ūkiuose ir vienas atvejis – komerciniame ūkyje. Tačiau kovos su AKM priemonės labiausiai smogia būtent tiems, kurie yra mažiausiai pavojingi, būtent – komerciniams ūkiams, nes jie nebegali prekiauti, kiaulių eksportuoti ir sulaukia daug kitų apribojimų. O nekomerciniai ūkiai AKM zonų reikalavimų mažai paiso, ką kalbėti apie šernus, kurių iš viso jokie reikalavimai neveikia. Esu tos nuomonės, kad Lietuvoje visi be išimties kiaules auginantys ūkiai turėtų būti biologiškai saugūs, čia neturėtų būti jokių lengvinančių aplinkybių ar švelnesnių reikalavimų. Be abejo, susiduriame su socialiniu aspektu, juk Lietuvoje 20 tūkst. kiaulių laikytojų augina po vieną ar dvi kiaules, iš viso tai yra maždaug 60 tūkst. kiaulių. O stambieji 44 kiaulių augintojai jų išaugina 1 mln. Apmaudu, kad pastarieji ir tampa nepalankios situacijos dėl AKM protrūkio mažame ūkelyje įkaitais.“

Komentarą parengė „ŪP“ korespondentė Elena RINKEVIČIENĖ

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.