Saldi pažintis su hibridinėmis veislėmis

Lyg vyšnia, lyg trešnė

Šis hibridas pasaulyje nedidelė naujiena, tačiau iki mūsų atkeliavo neseniai. „Viena iš šio hibrido veislių ‘Hortensia‘ išvesta XIX a. pradžioje Prancūzijoje ir pavadinta gražuolės Nyderlandų karalienės, Na­poleono Bonaparto brolio žmonos, vardu“, – vyšnios ir trešnės hibrido istoriją pasakojo medelyno savininkas.

Skoniu, atsparumu šalčiui, išvaizda šis augalas panašesnis į vyšnią, o augimo sąlygomis, gelsvai raudonų uogų dydžiu, reikalavimais dirvožemiui – į trešnę (dirva turėtų būti 6,7–7,2 pH). „Augalas apdulki­namas tiek vyšnių, tiek trešnių žiedadulkė­mis. Šiek tiek lepesnis už vyšnią, tačiau ne lepūnėlis, tik reikėtų pasaugoti nuo šalčio, – apibendrino specialistas. – Uogos itin skanios, saldžiarūgštės, dera labai anksti, jų sulauksite jau liepos pradžioje, o gal net birželio pabaigoje.“

Lyg slyva, lyg abrikosas

Slyvos ir abrikoso hibridas taip pat egzistuoja. „Veislė ‘Kuban‘ labiau primena slyvas, nes vaismedžio genomas – 70 proc. slyvos ir 30 proc. abrikoso. Stambios, 50–60 g, violetinės geltonu minkštimu uogos noksta rugpjūčio viduryje. Šios veislės augalai gali būti apdulkinami tuo pat metu žydinčių slyvų“, – sako K. Malinauskas.

Pasak jo, šių uogų kauliukai nedideli, o pačios pasižymi labai stipriu abrikosų kva­pu. Vaismedis pradės duoti vaisių trečiais ketvirtais metais ir bus labai derlingas, derės kasmet. Augimo sąlygos artimesnės slyvai – augalas gerokai atsparesnis šalčiui nei abrikosas.

Lyg kriaušė, lyg obelis

Iš tiesų tai yra azijinė kriaušė, sujungianti geriausias obuolių ir kriaušių savybes. Jos vaisius išvaizda primena obuolį, nes yra visai apvalus, nors odelė ir tekstūra kaip kriaušės.

„Lietuvoje įsigali populiari veislė ‘Nijis­seiki‘, išvesta Japonijoje XX a. pradžioje. Sakoma, kad tai kvapniausia iš azijinių kriaušių veislių. Vaisius saldus, labai sultingas, tačiau minkštimas tvirtas, dėl to tinka konservuoti ir šaldyti. Vitaminingas, tinka alergiškiems žmonėms. Sunoksta rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje, vaismedis lengvai auginamas, derlingas, auginimo sąlygos įprastos kriaušei ar obeliai“, – savybes vardijo sodininkas.

Pasak jo, ši azijinė kriaušė toleruoja rūgš­tesnę žemę ir yra labai dekoratyvi – rudenį lapai nusidažo ugnies raudonumo spalva.

Lyg kriaušė, lyg šermukšnis

Dėmesio vertų hibridinių augalų sąrašą K. Malinauskas papildo ir mūsų krašte vis dar nedažnai matomu šermukšnio ir kriaušės hibridu. „Viena iš šio augalo veis­lių yra ‘Shipova‘. Tai kekėmis augančios nedidelės apvalios oranžinės kriaušytės gelsvu minkštimu. Vaisiai sultingi, savotiško, bet malonaus skonio, tinka desertams, uogienėms, kompotams. Noksta vėlai – rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje“, – teigė sodininkas.

Šis hibridas pasižymi ne tik geromis vaisių skonio savybėmis, bet ir paties augalo dekoratyvumu. Medis išauga iki vidutinio dydžio, sidabriniai lapai ban­guojasi, o šakos suformuoja kūgišką lają. Atsparus ir šalčiui, ir ligoms. Vėlai žydintis kryžmadulkis augalas apsidulkina kriaušių žiedadulkėmis (geriausios dulkininkės – ‘Suvenirs‘, ‘Konferencinė‘).

Lyg serbentas, lyg agrastas

Dar vienas ne visai įprastas hibridas – krūminis augalas ‘Josta‘. K. Malinauskas sako, kad tai pirmasis iš juodojo serbento ir agrasto hibridų, išvestas Vokietijoje ir pavadintas pagal pirmąsias abiejų kryžmintų rūšių pavadinimų raides: vok. Johannisbeere (serbentas) ir Stachelbeere (agrastas).

Augalas labiau primena serbentą, tačiau didesnis ir už serbentus, ir už agrastus, sparčiau auga. Krūmas nedygliuotas, veis­lė atspari tamsiajai miltligei, serbentinei erkutei. Sodininko teigimu, uogos auga nedidelėmis kekėmis, yra beveik juodos, stambesnės už serbentus, nors mažesnės už agrastus. Skoniu labiau primena agrastus, neturi specifinio juodojo serbento aromato, tinka uogienėms. Vaiskrūmis derlingas, nereiklus, atsparus šalčiui. Pastaruoju metu pirkėjai jį mėgsta, galima auginti ne vien krūmo formos, bet ir skiepytą ant koto.

Lyg avietė, lyg gervuogė

Vienas labiausiai vykusių avietės ir gervuogės hibridų – veislė ‘Buckingham Tayberry’. „Žmonių atsiliepimai geri. Labai didelis augalas – stiebai gali būti 2,5 m ir aukštesni. Bet jų nereikia trumpinti, tik paremti. Dera antramečiai stiebai – nuo birželio pabaigos (šaltu oru ir nuo liepos pradžios) iki pat šalnų, todėl beveik visa­da yra uogų, kurias galima valgyti žalias. Augalas neleidžia šakninių atžalų, taigi yra lengvai valdomas. Geriausiai augs derlingame priemolyje, saulėje arba pusiau pavėsyje“, – sako K. Malinauskas.

Uogos labai stambios, aviečių spalvos, matinės, malonaus kvapo, saldžiarūgštės, tinka šaldyti ir uogienėms, dėl to šis augalas Lietuvoje sparčiai populiarėja.

„Rasų“ korespondentas Rytas PAUKŠTYS

Kęstučio Malinausko nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.