Sava partija išgelbėtų nusivylusius ir nykstančius jaunuosius ūkininkus?

Dar sparčiau negu Lietuva emigruoja, mūsų kaimuose mažėja jaunųjų ūkininkų. Senstantys žemdirbiai, kuriems neatsiranda pamainos,– visos Europos Sąjungos (ES) nelaimė. Ką valstybių vyriausybės daro blogai, kad nesulaiko nusivylusių jaunųjų ūkininkų šeimų kaime? Gal Lietuvos jaunieji ūkininkai turi įkurti savo partiją, dalyvauti Seimo rinkimuose ir, juos laimėję arba patekę į valdančiąją koaliciją, patvirtinti jaunimui gyventi ir dirbti kaime palankius įstatymus?

Agronomist on the fieldTarpukariu buvo labai stiprūs

Prieš karą spausdintų žemdirbiškų leidinių („Ūkininko patarėjo“ priedo „Jaunasis ūkininkas“, žurnalo „Žemės ūkis“) vyriausiasis redaktorius, agronomas Balys Gaidžiūnas, 1994 m. iš priverstinės emigracijos grįžęs į tėvynę, pasakojo, kad 1936 m. oficialiai pradėjusiai veiklą Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungai (LJŪRS) 1940 m. jau priklausė 40 tūkst. narių, ūkininkų sūnų ir dukrų. Tikėtasi, kad po ketverių metų šie skaičiai patrigubės.

Tuometis LJŪRS vyriausiasis vadas, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio departamento direktorius, agronomas Vladas Tiškus labai rimtai galvojo apie kaimo politinę partiją ir buvusius LJŪRS auklėtinius kaip jos branduolį. Ši partija neabejotinai būtų laimėjusi Seimo rinkimus, vos pasibaigus tautos vado Antano Smetonos autoritariniam režimui. Sutrukdė Lietuvą užgriuvusios geopolitinės katastrofos: okupacijos, tremtys, kolektyvizacijos.

Neliko milijono ūkininkaičių

Šiandien Lietuvos jauniesiems ūkininkams vėl sunku. Dėl kitokių priežasčių – ekonominių, socialinių. Taip pat dėl valdiško biurokratizmo, nelanksčios europinių pinigų skirstymo sistemos. Beveik neturėdami pradinio kapitalo ir vertingų užstatų, jaunieji negauna paskolų iš bankų, o Nacionalinė mokėjimo agentūra atmeta jaunimo paraiškas ES paramai gauti dėl „ūkių ekonominio negyvybingumo“.

Visoje ES jaunųjų ūkininkų nuo 3,3 mln. 2005 m. sumažėjo iki 2,3 mln. 2013 metais. Nors 2007–2020 metais ES skyrė 9,6 mlrd. eurų Bendrijos „ūkininkų kartų kaitai paskatinti“, Europos audito rūmai nustatė, kad pinigai paleisti vėjais.

Rūmų vadai tapo politikais

Dabartinis Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas, galima sakyti, viena koja jau įžengė į didžiąją politiką – yra Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, o ankstesnieji ŽŪR vadai tapo politikais –pirmininkauja Seimo Kaimo reikalų komitetui (KRK), vadovavo Žemės ūkio ministerijai, dabar – savivaldybei. Ar ne laikas jauniesiems ūkininkams pertvarkyti savo visuomeninę organizaciją į politinę partiją, kad būtų lengviau siekti savo žemdirbiškų tikslų?

Valdžia kalba ir žada

„ŽŪR statutas Rūmų vadovybei neleidžia politikuoti. ŽŪR pirmininkas ir jo pavaduotojai negali priklausyti jokiai partijai. Daugeliu jų negalima pasitikėti. Susidomi žemdirbiais tik Seimo rinkimų metais. Sustabarėjusi, abejinga visuomenės prašymams, siūlymams, pageidavimams mūsų politinė sistema yra didžiausia Lietuvos gyventojų „eksportuotoja“ į užsienį. Kai manęs paklausia, ką valdžia daro, kad pirmieji jaunųjų ūkininkų naujakurystės metai palengvėtų, atsakau: kalba, žada“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino V. Buivydas.

Liko mažiau, negu išvažiavo

Pasak jaunųjų ūkininkų lyderio, ūkininkaujančio jaunimo dabar kaime liko mažiau, negu per dešimt metų išvažiavo dirbti ir gyventi į Vilnių ar Londoną.

„Bendroji ES žemės ūkio politika numato, kad 2021–2027 metais jaunieji ūkininkai turi gauti 2 proc. kiekvienai ES šaliai skirtų tiesioginių išmokų. Dabar iš Briuselio girdime signalų, kad naujuoju finansinio programavimo laikotarpiu parama galės siekti iki 5 proc. Taupanti ne tada, kai reikia, mūsų valdžia šį planą vėl išvers savaip – parama gali būti ir 4 proc. Arba geriau tik 1 proc. Netikėti verčia nemažėjančios kliūtys Lietuvoje jaunesniems nei 40 metų žemdirbiams gauti visą jiems priklausančią europinę paramą. Valdžios politika paprasta – jeigu neturi, tai ir nereikia. Jaunieji neįsileidžiami į ekologinių ūkių finansavo sistemą. Mūsų nariai ūkininkauja be chemijos, tačiau ekologinių išmokų negauna“, – piktinosi V. Buivydas.

Įranga kaip kosminiuose laivuose

Kaip teigia V. Buivydas, žemės ūkio ministras Andrius Palionis pripažino, kad per beveik 16 metų, kai Lietuva priklauso Europos Sąjungai, padaryta daug klaidų.

„Sveiku protu neįmanoma suprasti – kaimas gavo europinių investicijų, bet pradėjo nykti. Ar ES parama tikrai atiteko tinkamiausiems pareiškėjams? Stambieji ūkininkai už ją modernizavo savo žemės ūkio techniką. Visiškai kompiuterizuotose didžiažemių naujausiuose garsių pasaulio firmų traktoriuose – itin sudėtinga, bet patogi, lengvai valdoma įranga kaip kosminiuose laivuose. Vadinasi, ūkininkui nereikia dviejų darbininkų – antro traktorininko ir jo padėjėjo. Jie atleidžiami. O jaunieji ūkininkai sugebėtų dirbti ir ekologiškai, ir gautų iš savo žemės ūkio naudmenų didesnę pridėtinę vertę, be to, samdytų padėjėjų, tai yra kurtų naujas darbo vietas kaime“, – pabrėžė ŽŪR vicepirmininkas.

Prasigyvendami nusigyvena

V. Buivydas atkreipia dėmesį, kad nemažai tiesioginių išmokų kaip socialinė parama atitenka labai mažiems, vien sau žemės ūkio produkcijos pasigaminantiems ūkiams.

„Jeigu ūkininkauti pradėjęs žmogus nusiperka tik tris karves, visiškai suprantama – prasigyventi iš pradžių užtenka. Gal pinigų mažai turi. Bet kai praeina dešimt metų, o to ūkininko tvarte baubia tiek pat galvijų, gamyba nepadidėjo, reikia tiesiai pasakyti – nusigyveno. Sąžiningai Vyriausybės remiami jaunieji ūkininkai naujoviškai, pažangiai ūkininkautų, savo kaimus sustiprintų, visas ES skiriamas lėšas ūkių plėtrai paskatinti ir ūkininkų pajamoms palaikyti efektyviai, valstybei naudingai išleistų“, – tikino V. Buivydas.

Nepaaiškinamas požiūris

KRK pirmininkas Andriejus Stančikas galvoja, kad jaunimą nuo žemės ūkio labiau negu finansinės priežastys arba neišvengiami kiekvienos naujos veiklos pirmieji sunkumai atbaido staiga atsiradęs nepaaiškinamai užgaulus, stipriai nepalankus visuomenės požiūris į žemdirbius. „Ūkininkai virto valstybės pavainikiais sūnumis. Su kokiomis tik valdiškomis kliūtimis susiduria žemdirbiai, ypač jaunieji. Aplinkosauginiai draudimai – tikras pamišimas. Galvijų fermos, kiaulių aptvarai dvokia. Bet valgyti visi nori. Jeigu jaunas nuspręs ūkininkauti – visą gyvenimą vargs, bet vis viena ant kojų neatsistos. Jaunųjų ūkininkų kreditavimo sistema neveikia“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė A. Stančikas.

Dar labiau supyktų

Nauja partija neduotų naudos.

„Visuomenė dar labiau supyktų ant Lietuvos jaunųjų ūkininkų: savo partiją sumanė kurti, šiltų vietelių Seime ar net Europarlamente užsigeidė. Jeigu nepasikeis požiūris, nepadės ūkininkams nė galų gale šiaip taip gauti didesni ES paramos pinigai. Visoje Europos Sąjungoje žemdirbiai labiausiai protestuoja, net žudosi ne dėl blogo gyvenimo. Jie kenčia, kad visuomenė atstūmė kaimo žmones, vadina visų planetos gamtinių nelaimių kaltininkais“, – liūdnai kalbėjo buvęs ŽŪR pirmininkas A. Stančikas.

Politikai iki šiol nesuprato

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė Astrida Miceikienė svarsto, kad jaunųjų ūkininkų kaime tikriausiai nelieka dėl mažiausiai trijų priežasčių. „Politikai iki šiol nesuprato, kad kaimas jau ne toks, kaip prieš trisdešimt metų“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė profesorė. Kaimo vaikui vis dar sunkiau negu miesto moksleiviui įstoti į aukštąją mokyklą, gauti universiteto diplomą, siekti agrarinio universitetinio išsilavinimo. Be jo šiuolaikinis jaunasis ūkininkas jau niekaip neišsiverstų.

Ūkininkas negali vien tik dirbti, nepakeldamas galvos. O kaimuose trūksta poilsio, pramogų infrastruktūros. Su žiburiu nerasi jokios kavinukės, kurioje žemdirbys su šeima ar draugais jaukiai praleistų laisvalaikį. Nė atrakcionų parko, kuriame ūkininkas su žmona ir vaikais po visų darbų smagiai pasilinksmintų. Jauna daugiavaikė kaimo šeima už sūnų ar dukrą iš valstybės gauna 100 eurų, auklės paslaugos kainuoja 300 eurų.

Prof. dr. A. Miceikienės manymu, jaunieji ūkininkai, kaip ir kiekvienas socialinis sluoksnis, verslo grupė, turi ginti savo teises. Priemonės įvairios, nebūtinai tik politinė partija.

Iki Seimo rinkimų nespėtų

Prof . dr. Algis KRUPAVIČIUS

Politologas

Atgarsiai į ūkininkų protestus parodė, kad miestas iš tiesų nežino, kokia padėtis kaimuose, kodėl jie tuštėja, o ūkininkų mažėja.

Jauniesiems ūkininkams reikėtų dažniau patekti į visuomenės akiratį, naudotis kiekviena proga viešai išsakyti savo bėdas. Partijas sudėtinga įsteigti, ilgai trunka. Naujų partijų amžius dažniausiai labai trumpas.

Kalbėtis su dabartinių didžiųjų partijų vadais, palenkti juos į savo pusę, ypač artėjant rinkimams, paprasčiau, negu kurti naują partiją. Politinė partija – ne vien bendraminčių sambūris, o griežtai struktūrizuota organizacija. Reikia lyderių, kurie partiniams reikalams aukotų net laisvalaikį. Partijai įkurti nustatyta daug reikalavimų. Ne mažiau nei 2 tūkst. steigėjų, statutai, plati geografija – skyriai visuose rajonuose. Mažiausiai devyni mėnesiai praeina, kol nauja partija išvysta dienos šviesą. Tiek tęsiasi ir nėštumas. Iki šių metų Seimo rinkimų jaunieji ūkininkai tikrai nespėtų. Be to, partijų Lietuvoje mažėja, kažkada buvo 40, beliko apie 25, kai kurios iš jų faktiškai jau mirusios – Teisingumo ministerija rengiasi jas uždaryti, išregistruoti.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas