Ashburn +9,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +9,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024

Strategijoms ne visada pakeliui su gyvenimu

2021/04/08


Iki šių metų pradžios Lietuvoje buvo įgyvendinama Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 m. programa. Apie naują šio sektoriaus plėtros programą dar negirdėti, tačiau Aplinkos ministerija inicijuoja Nacionalinį miškų susitarimą, kuris turėtų numatyti šalies miškų ūkio plėtros strategiją visam dešimtmečiui – iki 2030 m.

Kaip pavyko įgyvendinti ankstesnę plėtros programą? Kokių lūkesčių turima dėl numatomo susitarimo ir kokie svarbiausi uždaviniai jame turėtų būti iškelti? Apie tai mintimis dalijasi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų fakulteto dekanas dr. Edmundas BARTKEVIČIUS:

„Peržvelgęs 2012–2020 m. programą, galiu pasakyti, kad kai kas padaryta, o kai kas – ne. Iš tikrųjų planai, užmojai buvo labai ambicingi. Planuota Lietuvos miškingumą padidinti iki 34,2 proc., tačiau dabar miškingumas siekia 33,7 proc. Taip atsitiko ne dėl to, kad miškininkų norai ir ketinimai buvo blogi.

Didinti miškingumą bus labai sunku ir ateityje. Tam nėra žemės ploto. Juk miškams naudoti žemės ūkio paskirties žemę yra nustatyti apribojimai. Galima apsodinti tik labai mažo derlingumo žemę. Želdinti, apsodinti neleidžiama ir melioracinių sistemų. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba kol kas miškui neatiduoda žemės ūkio paskirties žemės plotų.

Nepaisant to, Vyriausybės programos plane yra dar ambicingesnis uždavinys – Lietuvos miškingumą per ketverius metus padidinti iki 35 proc. Techniškai tai būtų įmanoma ir miškininkų noro užtektų, bet nėra kur sodinti.

Į akis krinta ir tai, kad rezervuotų miškų praėjusiais metais jau beveik nelikę. Jie dabar niekieno, yra skirti nuosavybei atkurti. Ūkinė veikla juose nevyksta, bet jų dar vis yra. Strategijoje buvo numatyta, kad šių miškų 2020 m. jau nebus. Niekur jie nedingo, tik laukia. Niekaip neapsisprendžiama, ką su jais daryti. Šiame rezerve brandžių miškų nėra daug. Geresnius sklypus, kurie buvo reikalingi nuosavybei atkurti, atsiėmė, o dabar, matyt, dar laukia pretendentų.

Atsirado naujų miškingumo didinimo galimybių, Europos Komisijai pradėjus reikalauti plėsti saugomas teritorijas. Gal rezervinius miškus bus galima paversti saugomomis teritorijomis. Juk jau daug metų su jais nieko nedaroma, jie jau artėja prie natūralių miškų.

Bet, kaip žiūriu, gyvenimas ir strategija mėgsta pasukti į skirtingas puses. Strategijoje nelabai kas buvo parašyta apie valstybinių miškų valdymą. Taigi, ir urėdijų reforma strategijoje nebuvo numatyta. Tai nesutrukdė buvusias 42 miškų urėdijas sujungti į vieną Valstybinių miškų urėdiją su 26 regioniniais padaliniais.

Mes anksčiau irgi esame siūlę mažinti urėdijų skaičių. Už tai pasisakė ir miškininkai, bet siūlyta tas sustambintas urėdijas palikti kaip savarankiškas įmones, tačiau politikai pasirinko kitą kelią – įkūrė vieną įmonę. Taigi, strategija sau, o gyvenimas – sau. Bet vadybos moksle sakoma, kad jei pavyksta įgyvendinti pusę keltų uždavinių, strategija pasiteisino. Be abejo, miškų sektoriuje yra įvairių sričių, todėl reikėtų gerai pasėdėti, įvertinti skaičius, tada būtų galima tiksliai pasakyti, ar pusė planuoto rezultato pasiekta. Reikia turėti daug informacijos: kiek atliekama einamųjų darbų, kiek urėdijos padaliniuose kertama kirtimo mašinomis ir panašių dalykų. Kol kas nėra Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2021–2027 m. ar kito laikotarpio programos. Ji, matyt, dar bus rengiama, nors 2021-ieji jau greitai įpusės, o strategija dar turės būti ir pristatyta socialiniams partneriams, visuomenei, apsvarstyta. Dabar Aplinkos ministerija turi ir kitą darbą – rengia Nacionalinį miškų susitarimą. Pagrindinis šio susitarimo tikslas, ko gero, pirmiausia yra išgirsti, ko iš Lietuvos miškų tikisi visuomenė. Manau, jam parengti bus renkami žmonės iš labai skirtingų sričių – socialiniai partneriai, ekologai, gamtininkai, gamybininkai. Bus bandoma sužinoti visuomenės nuomonę, kaip Lietuvos miškai turėtų būti tvarkomi. Tai bus nelengvas uždavinys. Valstybinių miškų srityje valstybė gali sau leisti planuoti, kokias pajamas jos biudžetui gali uždirbti miškai, kokias jie gali atlikti socialines paslaugas. O jeigu visuomenė ko nors norės iš privačių miškų, kažkas savininkams turės už tai sumokėti. Pavyzdžiui, jei bus nuspręsta privačiuose miškuose apriboti ūkinę veiklą, nuostolius dėl tokių apribojimų kažkas turės kompensuoti. Kyla klausimas, kas mokės: ar valstybė, ar patys žmonės, kurie naudosis privačių miškų paslaugomis. Taigi, susitarti nebus lengva. Nežinia, kas tą susitarimą turės pasirašyti. Tikriausiai partijos, susitarimas galiotų nepriklausomai nuo to, kas laimės būsimus rinkimus.“

Komentarą parengė ŪP korespondentas Kazimieras Šliužas

2021-04-08

Socialinių tinklų nuotrauka

    miškai, urėdija
Dalintis
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
2024/03/28

Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius, kad Velykinis margutis būtų ne tik stiprus, bet ir saugus vartoti?

Šv. Velykų pagrindinis akcentas - kiaušiniai, kurie yra neatsiejama šios šventės dalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausią informaciją, kuri padės išsirinkti labi...
2024/03/28

Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo taisyklės.
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Benzino didmeninės kainos jau didesnės už dyzelino kainas

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzin...