Ashburn +17,4 °C Debesuota
Sekmadienis, 4 Bir 2023
Ashburn +17,4 °C Debesuota
Sekmadienis, 4 Bir 2023

Renkamos paraiškos miškų aplinkosauginei vertei padidinti

2023/02/18


Nuo kovo 1 d. iki gegužės 2 d. miškų valdytojai kviečiami kreiptis dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ (toliau – Priemonė). Šiais metais numatytas tik vienas paraiškų pagal Priemonę etapas, kuriam skirta daugiau kaip 5,5 mln. eurų.

Paramos gali kreiptis privačių ir valstybinių miškų valdytojai, kurie savo vardu, kaip valdos valdytojai, yra įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Pažymėtina, kad finansavimą gali gauti projektai, įgyvendinami kaimo vietovėje. Nekilnojamasis turtas (miškas, miško žemė ar statiniai), į kurį planuojama investuoti, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės, bendrosios dalinės arba jungtinės nuosavybės teise, būti valdomas panaudos arba kitais pagrindais ir (arba) nuomojamas nuo paramos paraiškos pateikimo dienos ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui.

Jei nekilnojamasis turtas (miškas (miško žemė) ir (ar) statiniai) yra valdomas nuomos, panaudos ar kitais pagrindais, nuomos, panaudos sutartys, kuriose aptartos miškų ūkinės veiklos galimybės, iki paramos paraiškos pateikimo turi būti įregistruotos VĮ Registrų centre.

Remiamos veiklos ir išlaidos

Pagal priemonės veiklos sritį remiamos veiklos:

  • pamiškių formavimo;
  • miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimo arba būdingos miško struktūros palaikymo;
  • nevietinių medžių rūšių medynų (kai nevietinės medžių rūšys medyne yra vyraujančios) pertvarkymo (rekonstrukcijos) į vietinių medžių rūšių medynus;
  • jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymo;
  • vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo ir žėlimo projektų, kai savarankiškos investicijos, rengimo.

Tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, būtinos projektui vykdyti, realiai suplanuotos, pagrįstos ir neviršijančios vidutinių rinkos kainų. Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos yra šios:

  • pamiškių (iki 25 m pločio miško juosta nuo miško krašto) formavimo išlaidos:
  • medžių ir krūmų kirtimo;
  • krūmų sodinimo, siekiant suformuoti neigiamam vėjo poveikiui atsparius medynus;
  • ornitochorinių medžių ir krūmų sodinimo;
  • miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimo arba būdingos miško struktūros palaikymo išlaidos;
  • nevietinių medžių rūšių medynų (kai nevietinės medžių rūšys medyne yra vyraujančios) pertvarkymo (rekonstrukcijos) į vietinių medžių rūšių medynus išlaidos:
  • nelikvidinės medienos sutvarkymo;
  • dirvos paruošimo;
  • sodmenų įsigijimo;
  • sodmenų transportavimo;
  • sodmenų sodinimo;
  • sodmenų apsaugos priemonių (tvoros arba repelentai);
  • priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimo;
  • jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymo išlaidos (darbai turi būti vykdomi po paraiškos pateikimo ir atlikti per 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo);
  • vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo ir žėlimo projekto (-ų) (kaip savarankiškos investicijos) parengimo ar tikslinimo išlaidos (tinkamos finansuoti, jei jame numatytos pagal šią veiklos sritį remtinos išlaidos);
  • bendrosios išlaidos (išskyrus, kai paramos kreipiamasi vykdyti jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymo veiklai). Finansuojama bendrųjų išlaidų dalis gali būti ne daugiau kaip 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be pridėtinės vertės mokesčio (PVM); tinkamų finansuoti bendrųjų išlaidų suma – ne didesnė kaip 1 800 Eur be PVM.

Būtina užtikrinti finansavimo šaltinį

Pareiškėjas skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas projektui įgyvendinti turi nurodyti ir pagrįsti paraiškoje. Skolintos lėšos pagrindžiamos kartu su paramos paraiška pateikiant finansų įmonės arba kredito įstaigos paskolos suteikimo galimybės patvirtinimo dokumentus, o iki paramos sutarties pasirašymo arba sprendimo skirti paramą priėmimo, kai sutartis nesudaroma, paramos gavėjas turi pateikti su finansų įmone arba kredito įstaiga pasirašytą paskolos sutartį arba raštu patvirtinti, kad atitinkamą projekto dalį įgyvendins nuosavomis lėšomis.

Jei vykdoma jaunuolynų (iki 20 metų) ugdymo veikla, šiai veiklai finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų pateikti nereikia.

Paramos intensyvumas – 90 proc.

Didžiausias galimas paramos intensyvumas vienam projektui – 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio intensyvumo. Jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymo veiklai parama skiriama mokant vienkartinę 343 Eur dydžio kompensacinę išmoką už planuojamą išugdyti jaunuolyno hektarą.

Jaunuolyno ugdymas – miško žemėje

Parama jaunuolynų ugdymui neteikiama, jei jaunuolyno ugdymas projektuojamas ne miško žemėje. Ploto priskyrimo miško žemei faktą Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) tikrina VĮ Registrų centre arba Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.

Per KPP įgyvendinimo laikotarpį pretenduoti į jaunuolynų ugdymo paramą už tą patį plotą galima ne daugiau kaip 2 kartus. Antrą kartą parama jaunuolynų ugdymui tame pačiame plote gali būti teikiama, jei pakartotinis jaunuolynų ugdymas vykdomas praėjus ne mažiau kaip 3 metams po ankstesnio jaunuolynų ugdymo. Trejų metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo pareiškėjui išmokėtos galutinės paramos sumos iki naujos paraiškos pateikimo dienos pagal veiklą.

Jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymo darbai turi būti vykdomi po paraiškos pateikimo ir atlikti per 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo.

Projektų atrankos kriterijai ir skiriami balai

Projektų atrankos balai suteikiami paraiškoms už atitiktį taisyklėse nustatytiems projektų atrankos kriterijams. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 30 balų. Jeigu atliekant projektų atrankos vertinimą nustatoma, kad projektas nesurinko privalomo mažiausio 30 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Didžiausia galima balų suma – 100 balų.

Atrankos balai skiriami:

  • Kai pareiškėjas yra privataus miško savininkas arba miško savininkų kooperatyvas – skiriami 25 balai.
  • Projekte numatytas nevietinių medžių rūšių pakeitimas vietinėmis ne mažesniame kaip 0,5 ha plote – skiriama 10 balų.
  • Prašoma paramos miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimo arba būdingos miško struktūros palaikymo darbams:
  • tuo atveju, kai projektas skirtas tik šiai veiklai, suteikiama 20 balų;
  • tuo atveju, kai projekte numatyta ne tik ši veikla, suteikiama 10 balų.
  • Prašoma paramos jaunuolynų ugdymui:
  • tuo atveju, kai projektas skirtas tik jaunuolynų ugdymui, skiriama 20 balų;
  • tuo atveju, kai projekte numatytas ne tik jaunuolynų ugdymas, skiriama 10 balų.
  • Pareiškėjas prašo mažesnio paramos intensyvumo, nei nustatytas galimas didžiausias (išskyrus jaunuolynų ugdymą), skiriamas 1 balas už kiekvieną sumažintą procentinį punktą, bet ne daugiau kaip 15 balų.
  • Pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško savininkų kooperatyvo narys – skiriami 5 balai.
  • Miškas, į kurį investuojama, yra sertifikuotas pagal tarptautiniu mastu pripažintą miškų sertifikavimo sistemą – skiriami 5 balai.

Tuo atveju, kai paraiškoms skirtas vienodas balų skaičius, bet joms finansuoti neužtenka skirtos paramos sumos, atliekamas papildomas šių paraiškų atrankos vertinimas, reitinguojant pareiškėjus: pagal pareiškėjus, kurie nėra gavę Europos Sąjungos investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą, pagal mažiausią prašomą paramos sumą.

 

NMA informacija

123rf nuotrauka

Dalintis

Advertisement

Advertisement

2023/06/04

Tegu lietuviškose pievose nebemėlynuoja invaziniai lubinai

Važiuojant per Lietuvą jau galima pastebėti mėlynuojančius plotelius pievose ir pakelėse – tai pradedantys žydėti lubinai. Lubinai yra invazinė, viena labiausiai plintančių augalų rūšių, jų negalima auginti, dauginti, parduoti ar main...
2023/06/04

Prie Klaipėdos plytinčius miškus mokslininkai vadina didžiuliu turtu, kurį reikia saugoti

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimo instituto (KU JTI) mokslininkai, išsamiai ištyrę Klaipėdos-Melnragės ir Girulių miškų teritoriją, žaliąją juostą, skiriančią uostamiesčio šiaurinę dalį nuo jūros, vadina didžiuliu Kla...
2023/06/04

Turgus jau kvepia Leliškių braškėmis

Pasvalys („Darbas“). Važiuojame su kolege nuo Krinčino link Biržų rubežiaus vedančiu dulkančiu vieškeliu ir kalbamės, kad Leliškių vienkiemis seniai tapo savotišku prekiniu ženklu. Juk dažnas pilietis, į Pasvalio t...
2023/06/04

Identiškų vilkdalgių pasaulyje nerasite

Vilnietis Viktoras Žigaras prieš metus masinio vilkdalgių žydėjimo ypač laukė. Aristokra­tiškiesiems augalams išsiskleidus, jais ne tik grožėjosi, bet ir atsipūtė po sunkaus, įtempto darbo. Gausia irisų, viendienių kolekci...
2023/06/04

Toliau pinga ir dujos, ir elektra, ir degalai

Lietuvoje nuosekliai mažėja energijos kainos. Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros duomenys. Praėjusią savaitę dujų kainos krito 12 proc., vidutinė elektros kaina mažėjo 18 proc., dyzelinas ir benzinas mūsų šalyje toliau pigo, o biokuro ...
2023/06/04

Integruota kenksmingųjų organizmų kontrolė – visų labui

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos primena svarbiausius Integruotos kenksmingųjų organizmų (kenkėjų) kontrolės (toliau – IKOK) bendruosius principus bei ragina jų laikytis.
2023/06/04

Pasaulinės sūrio dienos proga – gabaliukas lietuviško varškės sūrio

Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“ ragina birželio 4-ąją, tarptautinės sūrio dienos proga, dar kartą atkreipti dėmesį į lietuvišką varškės sūrį, kuris garbės būti nacionalinės virtuvės pasididžiavimu nusipelnė...
2023/06/04

Smurtas artimoje aplinkoje: kiek dėmesio jam skiriama socialinės globos ir medicinos įstaigose?

Nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ ekspertės Ugnė Grigaitė ir Greta Klidziūtė išanalizavo, kaip Lietuvos socialinės globos ir psichikos sveikatos priežiūros įstaigose rūpinamasi smurto artimoje apli...
2023/06/04

Bus renkamos ateinančių metų Mažosios Lietuvos sostinės

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių idėja gimė 2014 m., pirmąja Lietuvos mažąja kultūros sostine tapo Naisių bendruomenė (Šiaulių r.). Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių (MLKS) programos vykdymo patirtis liudija, šio vardo suteikimas sk...