Kaimo vaikas valdžiai – ne vertybė

Ką daro ūkininkas, kai pavasarį gamta apnaikina pasėlius – dalį jų nušaldo,  išdžiovina ar  paskandina? Jis stengiasi juos atsėti, negailėdamas tam lėšų ir jėgų. Ką daro Lietuvos aukščiausioji  ir savivaldybių valdžios, kai kaimuose mažėja vaikų?  Išsijuosusi daro viską, kad jų ten būtų dar mažiau. Kaimo vaikas joms  – ne vertybė.

kaimo mokyklos, seimas, kaimo reikalu komitetas, dusetos

Alytaus r. Ryliškių mokyklą, kaip ir už 7 km esančią Makniūnų bei daugelio kitų šalies vietovių, suremontavo, o paskui – uždarė.

Naikina vyresnes klases

Nuo naujų mokslo metų padaugės kaimiškų vietovių vaikų, kurių kelionė į mokyklą ir atgal namo bus ilga, varginama, pavojinga, todėl tėvams suteiks daug nerimo, patuštins jų pinigines.

Ukmergės ir Zarasų rajonų savivaldybių vadovai neseniai suraitė parašus po sprendimu nuo rugsėjo pertvarkyti jų valdose esančią mokyklą, panaikinant joje vyresnes klases. Atseit klasėje arba visoje mokykloje trūksta 3–4 mokinių iki reikiamo jų skaičiaus.

„Absurdas, Salake nuostabios sąlygos vaikus visapusiškai lavinti, o dabar viską drasko. Miestelio aštuonmetė mokykla pagal moksleivių pasiekimus yra tarp pirmaujančių ugdymo įstaigų, tačiau ją naikina, palieka tik pradines klases. Aštuonmetę uždaro, nes joje iki 60 mokinių trūko 4. Penktokams, šeštokams, septintokams ir aštuntokams teks visą dieną praleisti toli nuo namų, jų kelionė autobusui iš Salako į mokyklą Zarasuose ir atgal truks ilgiau nei po valandą“, – guodėsi Zarasų r. savivaldybės viešosios bibliotekos Salako padalinio bibliotekininkė Danutė Koroliova.

Išplėšia iš saugios aplinkos  

Pasak pašnekovės, 10–11 km nuo Salako nutolusių kaimų vaikai, netekę savo mokyklos, turės keltis 6 val. ir anksčiau, kad spėtų į 7 val. iš miestelio išvykstantį autobusą. Nuo Salako iki Zarasų – apie 26 km, tad jų per dieną laukia maždaug 60 km kelionė, dardant prastais rajono keliais.

Prieš kelerius metus Salako vidurinę mokyklą pertvarkius į dešimtmetę, o paskui – į aštuonmetę, panašius atstumus į mokyklas Visagine, Zarasuose ar Dusetose tenka sukarti 9–12 klasių moksleiviams. Jie patys pasirinko mokyklas.

„Šįkart naikinamų 5–8 klasių vaikams neleidžia rinktis. Septyniolika iš jų norėtų mokytis Dusetose, tačiau savivaldybė liepia važiuoti į Zarasus. Dabar, kai neslopsta koronaviruso pandemija, vaikus ugdyti saugiau mažesnėje nei miesto mokykloje. Tačiau savivaldybė į jokius moksleivių tėvų ir visos bendruomenės argumentus neatsižvelgia“, – apgailestauja D. Koroliova.

Neskiria autobusiuko

„Gyvename  valstybėje, kuri nesirūpina vaikais. Kas norės gyventi kaime, kai naikinamos mokyklos?  Kaip kokybiškesnis ugdymas gali būti miesto mokyklose, kai ten klasėse po 30 ir daugiau mokinių? Kokia nauda geriau įrengtų kabinetų, jei mokytojas net neprieina prie mokinio jam paaiškinti? Ar būtina uždaryti mokyklą, jei trūksta tik 4 vaikų? Argi ne geriau, kad vaikai mokytųsi čia, vietoje, o ne toli? Savivaldybės valdininkai neleidžia mūsų vaikams mokytis Dusetose. Penkerius metus žada skirti autobusiuką mokiniams vežti, bet neskiria,  sako, pinigų nėra“, – apmaudo neslepia ir Salako gyventoja Faustina, viena auginanti 6 vaikus.

Nuo naujų mokslo metų jai teks į tolimą mokyklą išlydėti du, o po kelerių metų – kitus savo vaikus ir beveik visą dieną nerimauti, ar saugiai jie nuvažiuos ir grįš namo, ar nešildomame autobuse žiemą neperšals?

 Pateko į spąstus

„Toli išvežti mūsų vaikai neturės laiko ir jėgų Salake lankyti muzikos mokyklos, Vaikų dienos ir Jaunimo centrų, dalyvauti folkloro ansamblio, retro šokių kolektyvo ir kituose užsiėmimuose. Miestelyje neliks ir šių veiklų. Valdžiai rūpi tik viską naikinti“ – piktinasi moteris. Prieš penkerius metus ji dėl šeiminių aplinkybių paliko Izraelį ir  su vaikais apsigyveno gimtojo Zarasų krašto miestelyje. „Salake tikėjausi ramesnio ir saugesnio gyvenimo nei mieste, kur automobilis ant automobilio. Be to, žinojau, kad čia puiki dešimtmetė mokykla, daug vaikų užimtumo galimybių“,– pasakoja Faustina ir sako nežinanti, kaip ištrūkti iš spąstų, į kuriuos pateko, Salake dar labiau apkarpius mokyklą.

Neranda, ko norėtų

„Skaudi kaimiškų vietovių situacija: gyventojų ir jų vaikų  mažėja, nes viskas naikinama. Kas atvyksta į Siesikų gimnaziją, nustemba – tokios, puikiai įrengtos, su išskirtiniais baldais, nėra net Vilniuje. Į ją tiek daug investuota, bet vis tiek naikinama, nes 10–12 klasėse trūko vos kelių mokinių“, – apgailestauja Ukmergės r. Siesikų ūkininkas Egidijus Andrašiūnas. Pasak jo, praėjusiais mokslo metais Siesikų gimnazijos 11 klasėje iki reikiamo skaičiaus trūko 2 ar 3 mokinių, todėl kiti turėjo mokytis Ukmergėje. Savivaldybė žadėjo, kad juos veš ir parveš autobusas. Tačiau tai daryti teko tėvams.

„Kaime gimęs ir užaugęs vaikas geriau jausis mokydamasis arčiau namų. Bent miesteliuose reikėtų palikti mokyklas. Sugriauti lengva. Baisiausia, kad nėra strategijos – nepaisoma, kas bus ateityje. Aidėjo skambūs lozungai, neva būtina susigrąžinti išeivius. Bet grįžę jie neranda, ko norėtų – kad mokykla ir kitos būtinos paslaugos būtų arčiau namų“, – svarsto E. Andrašiūnas.

Vykdo neprieštaraudami   

Į pagrindinę pertvarkytos Siesikų gimnazijos direktorė Jolanta Ulkštinienė patvirtino, kad praėjusiais mokslo metais gimnazijoje nebuvo 11 klasės, o dabar nelieka ir kitų gimnazinių klasių, nes jose nesusirinko minimalaus mokinių skaičiaus.

„Vyriausybės nutarimai gana griežti. Todėl vykdome, ką privalome vykdyti. Paprastoje klasėje turi būti ne mažiau nei 8, o gimnazinėje – ne mažiau nei 12 mokinių. Pernai Siesikų gimnazijos 11 klasėje trūko 3 ar 4 mokinių, todėl likusieji mokėsi kitur“, – neslepia Ukmergės r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė Ingrida Krikštaponienė.  Pasak jos, praėjusiais mokslo metais Siesikų gimnazijos 9 klasėje mokėsi 9 vaikai. Žinodami, kad joje mokytis nebegalės, iš jų 5 ketino mokslą tęsti Ukmergės,  Jonavos ar  Kėdainių gimnazijose, 3 – Ukmergės verslo ir technologijų mokykloje, 1 – dirbti. Nuo Siesikų iki Ukmergės – 24 km, iki Jonavos – 33 km, o iki Kėdainių – 44 km.

Nepaiso vaiko interesų

„Didžiulė teritorija su Makniūnais ir kitais kaimais, gyvenvietėmis apie juos, jau be mokyklų. Jei prieš 30 metų kas nors būtų pasakęs, kad taip nutiks, niekuo gyvu nepatikėčiau. Artimiausia mokykla nuo Makniūnų – Merkinėje (11 km). Kiti šio bei aplinkinių kaimų vaikai mokosi Dauguose arba Alovėje, Alytuje. Dažno iš jų mokyklos – už daugiau nei 20 km nuo namų. Labai anksti atsikėlę ir atvežti į mokyklą, jie laukia apie 40 min. iki pamokų pradžios. Per pirmą pamoką snūduriuoja – jų smegenys nepereina į darbo režimą“, – pastebėjimais dalijasi Makniūnuose, Alytaus r., gyvenanti ir Alytuje mokytoja dirbanti Rita Vaitkevičienė. Ji teigia nuo naujų mokslo nuomosianti butą mieste, nes nėra kuo nuvažiuoti į darbą ir iš jo parvykti – labai sumažėjo autobusų reisų.  Pasak pedagogės, jai liūdesį kelia panaikintos Makniūnų pagrindinės mokyklos pastatas: „Kai mokyklą panaikino, ji buvo ką tik suremontuota, o dabar griūva. Išvežė dalį baldų, bibliotekos knygų. Mokykla buvo kultūros židinys – rengė šventes  Makniūnų ir aplinkinių kaimų bendruomenėms.“

Faustina nežada pasiduoti. Sako kovosianti kartu su kitais tėvais, kad būtų atšauktas sprendimas uždaryti Salako aštuonmetę mokyklą. Tokie sprendimai, ko gero, bus atšaukti tik tada, kai žmonės bus vieningi, kai savivaldybių vadovams ir jų pavaldiniams bus pasakyta, kad naikinamos jų pareigybės, nes valdos ištuštėjo, o turtingi ūkininkai nesididžiuos vežiojantys savo vaikus į miesto mokyklos, užuot leidę jiems mokytis su prasčiokais.

Autorės nuotrauka

2022.07.27

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

Susijusios temos – skaitykite: ūkininkai, kaimo mokyklos, regionai, Dusetos, Ukmergė