Ar medinė Lietuva padėtų gelbėtis nuo šylančio klimato?

Nuo 2024 metų, Lietuvoje, statant visuomeninius pastatus,  mediena ir organinės medžiagos turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų statybose naudotų medžiagų. Tikimasi, kad tai padės  mažinti iškastinių žaliavų naudojimą ir  klimato šiltėjimą. Vėliau tokius pat reikalavimus žadama nustatyti  ir kitokios paskirties statiniams. Tik ar tai realu, ar iš tiesų mediena galės pakeisti šiuo metu statybose įprastas medžiagas?

Realu būtų tik kaime

„Jeigu čia būtų  kalbama apie vienbučių namų statybas kaimuose, šiek tiek realijos, manyčiau, yra. Bet ne apie gamybinius, sandėliavimo statinius,  20–30 aukštų pastatus, daugiabučius,  netgi penkiaaukščius.

Nežinau, kaip tokiose statybose medis galėtų pakeisti metalo konstrukcijas? Netikiu, kad didžiojoje monstrinėje statyboje medis, kurio šiandien stokojama Lietuvoje ir kuris labai brangsta,  pakeis daugelį iki šiol statybose naudojamas medžiagas – plytas, blokelius, gelžbetonines perdangų plokštes,“ – abejoja Šilutės statybinės organizacijos UAB „Žibai“ direktorius Steponas Kazlauskas.

Tikslas – labai aiškus

Valstybinės miškų tarnybos Miško naudojimo ir statistikos skyriaus miškotvarkos inžinierius, Lietuvos miškininkų sąjungos viceprezidentas Andrius Kuliešius ne toks skeptiškas.

„Mano atsakymas būtų trumpas: taip, mediena galės pakeisti šiuo metu statybose įprastas medžiagas. Šis siūlymo tikslas labai aiškus –  atsisakyti iškastinių žaliavų, kurios kada nors gali pasibaigti. Be to, joms apdoroti reikia labai daug energinių išteklių, o tai didina taršą ir klimato šiltėjimą. Manau, būtų teisinga dabartines statybų medžiagas pakeisti tokiomis, kurios atsikuria arba  yra atkuriamos. Būtent tokia ir yra mediena“, – įsitikinęs miškotvarkos inžinierius. Jo teigimu, ne tik Europa, bet ir visas pasaulis tam rengiasi, projektuoja, skaičiuoja.

Užmojus vadina rimtais

Pasak A. Kuliešiaus, tai nereiškia, kad prasidės vien medinių konstrukcijų namų statyba. „Pirmiausia bus  stengiamasi konstrukcijose panaudoti medį, kuris galėtų ten išbūti ne metus, ne dešimtį, o visą šimtmetį, kad ta anglis arba jos ekvivalentas CO₂, kurią medis sukaupia iš atmosferos, statinyje išbūtų kuo ilgesnį laiką. Tai ir yra pagrindinis tikslas, susijęs su klimato kaita, jo šiltėjimu ir kitais negatyviais reiškiniais. Čia matau labai didelę perspektyvą. Kai medis naudojamas popieriui gaminti, jame esančios CO₂ saugomos neilgą laiką. Pavyzdžiui, vienas kubinis metras medienos, miške užaugantis per metus, sukaupia maždaug 0,25 t anglies, arba 0,9 t CO₂. Tad labai svarbu tą sukauptą anglį „užrakinti“ tame produkte, kad ji kuo ilgiau jame išbūtų ir negrįžtų į atmosferą. O grįžti gali tik sudeginus medį arba jam supuvus, – teigia miškininkų atstovas.– Mediniai namai yra vienas tokių objektų, kur galima išlaikyti medinę konstrukciją labai ilgai. Todėl manyčiau, kad tokie projektai yra rimtas dalykas, ir tikiu, jog visos šalys, tarp jų ir Lietuva, prisidės prie klimato kaitos mažinimo kaip vieną iš esminių galimybių panaudodama CO₂ kaupimą medinėse konstrukcijose.“

Kuo daugiau, tuo geriau

Panašiai mąsto ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Kazimieras Šiaulys.  „Kaip miško savininkas, aš esu visokeriopai už tokias nuostatas. Kuo daugiau medienos turi būti panaudota namų statyboje vien dėl to, kad miškų resursai dar yra didžiuliai, ir nėra taip, kaip neretai sako mūsų oponentai, kad miškai baigiami iškirsti ir t. t. Tikrai jų liks ateities kartoms, tik reikia mokėti tvarkingai paimti tą didelį kiekį medienos, kuri užauga mūsų miškuose“ , – ramina miško savininkas. Pasak jo, nuostata daugiau medienos panaudoti statybose kilo dėl CO₂ emisijos. Mediena – balduose ar namų statybinėse konstrukcijose – užkonservuojama gana ilgam laikui, kur kas ilgiau nei tada, kai ji sudeginama pakurose. Kuo daugiau jos panaudojama statybose, tuo geriau.

Tikina, kad per daug  draudimų

„Galiu tuo tik pasidžiaugti, – sako K. Šiaulys. – Būtų labai gerai, kad  paraleliai būtų kuo daugiau atlaisvinimų privačių miškų savininkams, kad jie galėtų kuo racionaliau ir kuo efektyviau panaudoti medieną iš savo miškų ir tiekti ją į rinką. Pagal dabartines miškų kirtimo nuostatas (valstybiniuose miškuose išvis yra tik planiniai kirtimai) vis daugiau girdime įvairių draudimų privačių miškų savininkams. Abi šios kryptys absoliučiai susikerta. Viena vertus, žalieji nori visiškai suspenduoti, uždrausti ar sumažinti miškų naudojimą ir juos tik pūdyti – didinti anglies dvideginio emisiją. Antra vertus, matome, kokios galimybės yra panaudoti medieną.“

Pasigenda sprendimų 

Šiuos du dalykus,  K. Šiaulio nuomone, valdančioji Seimo dauguma, jos Vyriausybė turėtų spręsti kardinaliai.  Kuo didesnis bus medienos poreikis rinkoje, tuo miškų savininkams bus geriau.

„Nenorėčiau, kad mane klaidingai suprastų, jog savininkai tuoj puls kirsti miškus be atvangos, – sako K.Šiaulys. – Yra nustatyta labai griežta miškų naudojimo tvarka. Be to, miškuose prarandame be galo daug medienos, kuri pūdama kaitina atmosferą. Mokslininkai kalba apie tą patį, tačiau mūsų oponentai nenori šito girdėti. Reikia panaudoti tą medieną, kad ji neprapultų, nesupūtų, ir tai būtų labai dideli resursai būtent šitiems naujiems mūsų Vyriausybės užmojams įgyvendinti.“

Eksportuojama žaliava

UAB „Dzūkijos mediena“ direktorius Marius Valukynas teigia, kad medienos perdirbimas Lietuvoje duoda vieną didžiausių bendrąjį vidaus produktą. Ši šaka  neblogai išvystyta, tačiau padėtis tokia, kad apie 90 proc. medienos  yra eksportuojama. Jei ji  būtų naudojama statybose, daugiau jos ir pinigų liktų Lietuvoje, nes statybos darbus atliktų mūsų šalies įmonės. Tai būtų tik į naudą ekonomikai. Ir nereikia bijoti, kad reikės kirsti daugiau miškų. „Tikrai taip nebus. Ta mediena, kuri dabar eksportuojama, tiesiog pasiliks Lietuvoje. Nereikia pamiršti, kad šiuo metu mediena yra ir eksportuojama, ir importuojama į Lietuvą. Buvo, kad ir iš Skandinavijos šalių ją importavo. Nieko blogo. Ir nieko nuostabaus, kad Lietuvoje arba kaimyninėse šalyse ta medienos kaina bus gerokai didesnė. Kitas dalykas, jeigu bus toks įpareigojimas dėl panaudojimo statybose, ta mediena turės pasilikti čia ir ją reikės naudoti čia.“ , – mano bendrovės vadovas.

Neatrodo  baubas

Ar neatsitiks taip, kad statybose naudojant daugiau brangios medienos, gerokai šoktels ir statybų kainos?  Pasak M. Valukyno, mažai  tikėtina, kad medieną pavyks brangiau parduoti užsienyje. Labai plačiai medienos ir miškų pramonė išvystyta kaimyninėje Latvijoje, tad jos tikrai bus iš kur atsivežti.

„Man, kaip miškininkui, reikalavimas statybose pradėti naudoti daugiau  medienos,  neskamba kaip baubas, kad Lietuvoje dar daugiau bus kertama miškų , – tikina. M.Valukynas. – Apie tai nereikia galvoti. Yra visai kiti miškų kirtimo mažinimo kriterijai.“

Stasys BIELSKIS

123rf  nuotrauka

2021-08-14