Daržovės pakartotiniam derliui: sultingos kaip pavasarį

Netikėtas posūkis į ūkininkavimą

Apvažiavusią nemažai pasaulio, gyvenusią ir intensyviai dirbusią Kinijoje bei Anglijoje, prieš tai Vilniaus universitete studijavusią ekonomiką ir kinų kalbą, Londone – finansus, R. Jančoraitę pirmosios mintys grįžti į Lietuvą pradėjo lankyti besilaukiant kūdikio Anglijoje.

„Mano požiūrį pradėjo keisti dukra, kurios laukiausi, – kalbėjo Renata. – Supratau, kad noriu, jog vaikas augtų Lietuvoje, kur gyvenimo kokybė gali būti geresnė – grynas oras, gamtos apsuptis, vandens telkinys, užterštumo nebuvimas, didesnė erdvė, saugumas...“

Traukė arčiau tėvų, gyvenančių netoli Garliavos. Ir kaip tik dar iš užsienio, per atstumą, Renata atrado galimybę pirkti žemės sklypą Kauno pašonėje, ypatingoje vietoje: iš dviejų pusių miškas, iš trečios – upė. Ten ir įsikūrė pašnekovė su šeima. Ir dydis optimalus: hektaras. Iš to ploto 25 arus dabar užima šiltnamiai.

Šiandien šis daržininkystės ūkis jau atskaičiavo dešimtmetį, tiek pat metų ir dukrai Rūtai, o ir sūnus Aras jau smagiai bėgioja tarp pomidorų ir padeda juos skinti – jam treji.

Renata prekybą turguje matė nuo vaikystės: tėtis Juozas Jančoras apie 1985-uosius susidomėjo daržininkyste ir tik dabar, neseniai, atsisveikino su ūkio darbais. Iš jo pašnekovė ir sėmėsi patirties, iki šiol vertina tėčio patarimus. Tiesa, J. Jančoro pastebėjimu, pastaraisiais dešimtmečiais gamta tapo mažiau prognozuojama, grasinanti stichijomis (vėtros, kaitros ir panašiai), todėl sąlygos daržininkauti pablogėjo.

Metams bėgant Renata atrado ir naują nišą ūkiui: prekyba bijūnų žiedais vasarą, šaknimis – rudenį. Ir ką bešnekėti apie su niekuo nesulyginamą bijūnų kvapą ir beveik 200 veislių kolekcijos grožį...

Sėja tęsiasi iki rugsėjo

Rugpjūčio pabaigoje, kai daržuose dar netrūksta nei pomidorų, nei agurkų, ūkininkė R. Jančoraitė ant prekystalio priklojusi krūvas šviežių ridikėlių, salotų, špinatų, gražgarsčių, prie kurių rikiuojasi eilės... Kodėl? „Pastebėjau, kad ridikėlius ir salotas žmonės mėgsta pirkti ne tik pavasarį, bet ir rudeniop, kai jau kažkiek pabosta pomidorai ir agurkai, o kai kas jų ieško ir vidurvasarį, – atsako Renata. – Daržovių įvairovė niekam ne pro šalį.“

Ir daržininkams mėgėjams ji pataria nebijoti sėti daržovių pakartotiniam derliui antroje vasaros pusėje. Tik yra viena išlyga: pasėtas daržoves reikia dažnai laistyti, nes jau tapo įprasta, kad tuo metu žemę alina karščiai. Didesnė šiluma netrukdo augti daržovėms, tačiau be drėgmės jos net nesudygtų.

Ridikėlius ūkininkė sėja pradedant pavasariu (iš pradžių šiltnamyje, o atšilus – lauke), baigiant paskutinėmis vasaros dienomis, kiekvieną savaitę.

„Vienus išraunu, kitus sėju jų vietoje – ir jie visada užauga dideli, vos ne kaip ropės, ne tik todėl, kad tokia ‘Rover H’ veislė, bet ir dėl to, kad beveik kasdien ant jų liejamas vanduo, atkeliaujantis iš kūdros, – paaiškino R. Jančoraitė. – Kadangi vasarą suintensyvėja spragės, ridikėlius auginame po agroplėvele. Sėdama juos paskutinėmis rugpjūčio savaitėmis, rizikuoju, ar augdami nenušals, nes dabar jau ir rugsėjį kartais grybšteli šalnos, bet daržininkauti nerizikuojant nė neįmanoma.“

Pasitaikantį ridikėlių kartumą nulemia ne tik veislė, bet ir temperatūra: pašnekovė pastebėjusi, kad anksti pavasarį ir rudenį augę ridikėliai būna švelnesnio skonio.

Didesnė „loterija“ vasarą sėti salotas, nes jos kartais užsispiria ir nedygsta arba per karščio bangas užpuola puvinys. Panašiai ir špinatai: Renatos žodžiais tariant, arba jie „išeis“ į žiedus, arba užaugs traškūs, sultingi, to niekas nuspėti negali.

Špinatai – vėsaus oro mėgėjai, tad dar galima sėti ne tik rugpjūtį, bet ir rugsėjį. Ūkininkė juos sėja apie 10 kartų per sezoną. Sužaliavę rudenį, jie gali ištverti ne tik šalnas, bet ir atšiaurią žiemą, o pavasarį atsigavę lyg niekur nieko – toliau augti ir žaliuoti. Juk natūralios špinatų augimvietės yra šiaurės kraštuose. R. Jančoraitė labiausiai pamėgusi olandų firmos „Bejo Zaden“ špinatų veisles ‘Rembour F1’, ‘Rembrandt F1’ ir ‘Space F1’.

Mažiau įprasta, bet naudinga

Renata prisipažįsta gražgarstes (Rucola selvatica) auginanti „paprastas“, dar iš tėčio daržo sėklų. Jas labiau vertina nei daugiamečius siauralapius šatreinius, nors šios ir vienmetės, nes gražgarsčių lapeliai minkštesni ir mažiau kartūs.

„Gražgarstes labai mėgstu, valgome su lapinėmis salotomis, taip pat jos labai pagyvina salotas iš pomidorų, tinka prie sūrių, – gerų žodžių šiai daržovei negaili pašnekovė. – Ši daržovė ne tik suteikia papildomo skonio ir aromato maistui, bet ir labai naudinga sveikatai.“

Tamsiai žalias šparagines pupeles Renata atrado gyvendama užsienyje. Tiesą pasakius, mums įprastų geltonų šparaginių pupelių ten ji niekur nė nemačiusi. O žalios patogios tuo, kad „nėra kieto siūlo per ankšties nugarą“: patogu darinėti, kepamos jos greičiau suminkštėja, o ir skonis ryškesnis negu geltonųjų. Ūkininkė pasirinkusi žemaūgę šių žalių šparaginių pupelių veislę ‘Konza’.

Ir nė nereikia klausti, kodėl pirkėjai neatsispiria nedidukams ir labai jauniems, dar spygliuotiems kaip ežiukams tamsiai žaliems agurkėliams ‘Amour H’. Ši veislė ne itin derlinga, bet ūkininkė prioritetą skiria saldžiam skoniui ir kokybei. Be to, jie plona odele ir savidulkiai, tinka konservuoti. Šiuos agurkus palankiai vertina šeima, bet yra kuo pamaloninti ir išrankius pirkėjus. Tuo labiau, kad, galima sakyti, šie agurkėliai auginti be trąšų. Ūkis trąšoms daugiausia naudoja perpuvusį mėšlą, kurį perka iš kaimynystėje įsikūrusio žirgyno.

Kvapiųjų bazilikų veislių Renata išbandžiusi visą puokštę – pradedant citrininiais, baigiant cinamoniniais, ypač pamėgusi garbanotuosius, ne tik žalius, bet ir raudonus. Augina juos šiltnamyje, nes lauke jie išstybsta į žiedus, lapeliai susmulkėja. Tamsius bazilikus dėl gero aromato pašnekovė naudoja troškiniams ir marinatams. Ūkininkė pastebėjo, kad raudonuosius ‘Dark Opal’ kai kurie pirkėjai naudoja netgi arbatoms virti – ne tik dėl malonaus skonio ir kvapo, bet ir šiam gėrimui neįprastos melsvos spalvos.

Autorės ir Renatos JANČORAITĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.