EBPO siūlo tobulinti ES ūkininkavimo ir maisto gamybos politiką

Apžvalgoje teigiama, kad ES žemės ūkio ir maisto produktų gamybos sektorius išgyvena kritinį laikotarpį, susidurdamas su klimato kaita ir viena po kitos kylančiomis krizėmis, tokiomis kaip COVID-19 pandemijos sukeltas sisteminis sukrėtimas ir karas Ukrainoje, ir spręsdamas trigubą maisto gamybos uždavinį:

• užtikrinti gyventojų aprūpinimą maistu;
• suteikti maisto grandinės dalyviams pragyvenimo šaltinį;
• padidinti aplinkos tvarumą.

EBPO ekspertai, remdamiesi 2014–2022 m. laikotarpio patirtimi, teigia, kad šioje nuolat kintančioje ekonominėje ir politinėje aplinkoje ES žemės ūkio ir maisto produktų gamybos sistema pademonstravo atsparumą ir sugebėjo išlaikyti gamybos našumo augimą, ypač valstybėse narėse po 2004 m., sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumą ir skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą inovacijų srityje. Tačiau jie pabrėžia, kad pastaraisiais metais žemės ūkio gamybos našumas didėjo lėčiau nei kitose EBPO šalyse, o šio sektoriaus aplinkos tvarumo rodikliai nepagerėjo taip, kaip tikėtasi. Ši pažanga sustojo ne dėl nepakankamų užmojų ar išteklių trūkumo, o dėl politikos formavimo ir įgyvendinimo.

Bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) 2023–2027 m., kuriai skiriama apie trečdalis ES biudžeto, numatyti daug žadantys nauji šios politikos skatinimo metodai ir prioritetai. BŽŪP laikoma strategine politika įgyvendinant Europos žaliąjį kursą dėl jos potencialo spręsti aplinkosaugos problemas. Be to, vis labiau tikimasi, kad ji padės įgyvendinti plačius maisto gamybos tikslus, kurie neapsiriboja tik žemės ūkio sektoriumi.

ES maisto gamybos pertvarka reikalauja bendros žemės ūkio transformacijos, kurioje inovacijos vaidins lemiamą vaidmenį užtikrinant tvarų produktyvumo augimą. Norint pasiekti plataus užmojo Europos žaliojo kurso tikslus, reikės tolesnių reformų pertvarkant išmokas, taisykles, inovacijas ir duomenų strategijas, taip pat taikant naujus aplinkosaugos paslaugų teikimo metodus.

Apžvalgoje nurodoma, kad žemės ūkio ir maisto gamybos pažanga sustojo ne dėl nepakankamų užmojų ar išteklių trūkumo, o dėl politikos formavimo ir įgyvendinimo problemų. Ekspertai pateikia rekomendacijas problemoms spręsti.

ŪKIŲ RĖMIMO POLITIKOJE: pertvarkyti BŽŪP struktūrą, kad ji geriau atspindėtų nustatytus prioritetus ir atitiktų Europos žaliojo kurso tikslus:

• Stiprinti ryšį tarp biudžeto asignavimų ir veiklos rezultatų.
• Strategiškai perorientuoti BŽŪP ir tiesioginių išmokų vaidmenį atskiriant ir tikslingai nukreipiant priemones, skirtas pajamoms remti, ir priemones, skirtas aplinkos tvarumui užtikrinti, susiejant jas su rezultatais ir užtikrinant, kad jos nesumažintų paskatų diegti naujoves ir atnaujinti ūkininkų kartas.
• Paspartinti perėjimą prie pajamų rėmimo orientavimo į mažas pajamas gaunančius ūkių namų ūkius.

INOVACIJŲ DIEGIMO SRITYJE: skatinti žemės ūkio ir maisto produktų gamybos inovacijų kūrimą bei diegimą, konsultacijas ir įgūdžius, kurie yra naujo tvaraus maisto sistemų požiūrio kertiniai akmenys:

• Stiprinti įvairių politikos sričių sąveiką, kad žemės ūkio inovacijos būtų nukreiptos į aplinkos tvarumą.
• Skatinti ES valstybes nares tobulinti žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą ir kurti savo žemės ūkio ir maisto produktų inovacijų strategijas.
• Rengti įgūdžių darbotvarkę ir stiprinti žemės ūkio konsultavimo tarnybų gebėjimus ir poveikį, siekiant nukreipti žemės ūkio pertvarką inovaciniu ir tvariu keliu.
• Padidinti išlaidų dalį, skiriamą inovacijoms, informavimui, mokymui ir konsultavimui.

BŽŪP reguliavimo srityje: spręsti su tvarumo tikslais ir inovacijų kliūtimis susijusias įgyvendinimo spragas taikant SMART (konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, svarbūs ir tikslingi) reglamentus:

Palaipsniui nutraukti rinkos kainų palaikymą ir išmokas, galinčias pakenkti aplinkai ir iškraipyti rinkas bei prekybą.

Persvarstyti kompleksinio paramos susiejimo mechanizmų vaidmenį ir taikymo sritį, siekiant padidinti jų ekonominį efektyvumą.

Sukurti rezultatais grindžiamus reglamentus, kurie netrukdytų inovacijoms, nurodyti jų tikslus ir stebėti rezultatus, kad būtų padidintas tvarumo skatinimo veiksmingumas.

SKAITMENINIMO SRITYJE: stiprinti duomenimis pagrįstą politikos formavimą, vertinimą ir stebėseną:

Stiprinti duomenimis pagrįstą politikos formavimą, vertinimą ir stebėseną.

Stiprinti ES žemės ūkio ir maisto produktų duomenų naudojimo strategiją, didinti skaitmeninimą, kad būtų galima stebėti politiką, didinti informuotumą, palengvinti keitimąsi žiniomis ir ieškoti novatoriškų sprendimų.

Išplėsti ES žemės ūkio ir maisto produktų duomenų strategiją, kad būtų galima reaguoti į trigubą iššūkį, su kuriuo susiduria maisto gamybos sistemos.

Skirti BŽŪP biudžetą investicijoms į ūkininkų, maisto grandinės dalyvių ir politikos formuotojų duomenų naudojimo poreikius, naujoviškoms skaitmeninėms technologijoms, skirtoms pagrindiniams ūkininkų iššūkiams ir poreikiams spręsti, diegti ir konsultavimo tarnyboms palengvinti tokių technologijų siūlymą ir naudojimą.

Priimti ir skatinti skaitmeninimą, kaip technologiją, leidžiančią vykdyti politikos stebėseną, didinti informuotumą, palengvinti keitimąsi žiniomis ir ieškoti novatoriškų sprendimų, padedančių užtikrinti tvarų produktyvumo augimą.

APLINKOSAUGOS SRITYJE: taikyti rezultatais grindžiamus mokėjimus už aplinkosaugos paslaugas ir kolektyvinius veiksmus, kai įmanoma, ir pradėti teikti ataskaitas apie rezultatus:

• Pertvarkyti ūkių aplinkosaugos priemonių rėmimo schemas į rezultatais grindžiamas daugiametes išmokas už aplinkosaugos paslaugas, kad padidintų politikos veiksmingumą ir pasiūlytų ūkininkams papildomų pajamų šaltinių.
• Pasitelkti bandomuosius eksperimentus kolektyviniams aplinkosaugos veiksmams skatinti ir apsvarstyti galimybę įvesti kolektyvines paskatas.
• Reikalauti, kad išmokų už aplinkosaugos paslaugas gavėjai teiktų ataskaitas apie rezultatus.

Parengta pagal: OECD (2023). Policies for the Future of Farming and Food in the European Union, OECD Agriculture and Food Policies Reviews