Kalakutų ūkį plačiu pečiu prilaiko Lenkija

Siekė tikslo

Lazdijų r. ūkininkai R. ir G. Cimakauskai šeimos verslą pradėjo nuo naminių paukščių – kalakučiukų. Daug praktinių žinių apie juos Gintas pasisėmė iš stambaus Lenkijos kalakutų augintojo. Pasinaudoję Europos Sąjungos (ES) parama sutuoktiniai pasistatė dar vieną fermą ir dabar augina tiek paukščių, kiek ir buvo suplanavę. „Pasiekėme tokį paukščių auginimo ciklą, kad jie ritasi vienas po kito, todėl šviežią mėsą į rinką tiekiame nenutrūkstamai“, – tikino G. Cimakauskas.

Atsakingai prioritetus susidėliojęs vyras jau ūkininkavimo pradžioje suvokė, kad be savos žemės, kurioje augins grūdus lesalams, neišsivers. Todėl ES paramos ir savomis lėšomis spartesniam darbui įsigijo nemažai naujos, našios technikos. „Dirbame 300 ha žemės. Tačiau grūdų nepakanka, dalį jų perkame iš vietinių, smulkesnių ūkininkų. Dalį reikalingų lesalų nusiperkame ir Lenkijoje. Turime įsirengę modernų lesalų ruošimo cechą, jame ir ruošiame kokybiškus lesalus. Cechas – galingas, per valandą įmanoma pagaminti net 5 t lesalų“, – ŪP pasakojo G. Cimakauskas, pridurdamas, kad didesni paukščiai per mėnesį sulesa per 200 t lesalų.

Kokybiška ir skani mėsa

Anot pašnekovo, šiemet jie įrengė naują skerdyklėlę, leidžiančią pirkėjams siūlyti platesnį gaminių asortimentą ir dar daugiau šviežios produkcijos parduoti savoje parduotuvėlėje. Vartotojų pasitikėjimą pelnęs G. Cimakauskas neabejoja, kad produkcijos kokybę ir skonines savybes nulemia lesalai, nes jie gaminami iš grūdų, javų netręšiant cheminėmis trąšomis, tam naudojamas tik kalakutų mėšlas. Todėl mėsos kokybė – gera. Ji sultinga ir minkšta.

Ūkininkas ŪP teigė, kad realizuojant produkciją kaimynystė su Lenkija jam nekenkia. „Nežinau, kaip kam sekasi konkuruoti... Tačiau mes 90 proc. užaugintos produkcijos parduodame į Lenkiją. Kaimyninės šalies skerdyklos – didelės, jos per pamainą sugeba paskersti daug paukščių, kuriuos atveža ne viena dešimtis didelių sunkvežimių. Todėl tas kiekis, kurį mes užauginame, yra nedidelis. Lenkijos pirkėjai mielai perka lietuviškus paukščius, nes jų skerdyklos turi dirbti, jos turi būti pilnai apkrautos“, – aiškino G. Cimakauskas.

Jis atviravo, kad bendradarbiauti su Lenkija pradėjo tuomet, kai „liko ant ledo“, veiklą nutraukus vienai didžiausių Lietuvoje agroverslo grupių. Kalakutų ūkio šeimininkas sakė, kad mūsų šalis maža, tad ir vartotojų poreikiai nedideli, nes žmonės neuždirba tiek, kad galėtų ir norėtų pirkti lietuvišką prekę. „Pagrindinis niuansas – mūsų šalyje pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra nerealiai didelis. Kada ir kam ateis į protą šiuos reikalus sutvarkyti? Lenkijoje žemės ūkio produkcijai taikomas 5–8 proc. PVM, mūsų šalyje – 21 proc. Negaliu viso to suprasti. Nepolitikuosiu. Tačiau tai – absurdas“, – nusivylimo neslėpė Gintas.

Prieš Kalėdas suintensyvėja prekyba

R. ir G. Cimakauskų ūkyje išaugintų kalakutų mėsos Lietuvoje lieka tik 10 proc. Didžioji dalis produkcijos parduodama išvažiuojamosios prekybos metu, ūkininkų turgeliuose Vilniuje, Kaune, Druskininkuose, Alytuje. „Produkciją vežame keliais autobusėliais. Esame ūkininkų turgelių pradininkai, todėl nenorime to darbo nutraukti. Kalėdiniu laikotarpiu kalakutų paklausa išauga, juos perka didesnės lietuviškos įmonės. Kalakutai perkami darbuotojams kalėdinėms lauktuvėms. Šį darbą darome jau daugelį metų. Džiaugiasi ir pirkėjai, ir mes“, – akcentavo Lazdijų r. ūkininkas, pridurdamas, kad išvažiuojamoji prekyba pasiteisina, sukurdama greitesnę apyvartą ir suteikdama stabilesnes pajamas.

G. Cimakauskas sakė, kad šiemet produkcijos kaina šiek tiek kilo, nes brango viskas: nuo lesalų iki elektros energijos. Paukščių supirkimo kainos kilo ir Lenkijoje, nes ūkininkai nenori dirbti už ačiū. „Jei augintojams neapsimokės, jie ir neaugins. O jei neaugins, skerdyklos neturės darbo. Kai skerdyklos neturės darbo, sugrius praktiškai visas kortų namelis. Todėl visi ir laviruoja“, – atviravo darbštus vyras. Jis akcentavo, kad kalakutiena yra laikoma viena sveikiausių, nes tai – kokybiška ir vartotojams naudinga mėsa, tačiau Gintas nesitiki, kad jos vartojimas mūsų šalyje augs.

Laukia „prašviesėjimo“

Visą straipsnį galite skaityti 2022 m. gruodžio 10 d.„Ūkininko patarėjuje”, Nr. 140.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

ŪP korespondentė Jolita ŽURAUSKIENĖ

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.