Kol kiti ginčijasi, kiek miško galima kirsti, jūs jį įveiskite!

Kol šalyje netyla visuomenininkų, verslininkų, gamtosaugininkų ir net politikų diskusijos dėl miško kirtimų – galima užsiimti pozityvia veikla ir palikti ateities kartoms tikrą turtą. Mišką juk galima ne tik kirsti ir parduoti, bet ir įveisti. Tam skiriama ES parama. Bendra jos suma – 13,5 mln. eurų. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) siūlo nedelsti.

^{Vaclovas KARDIŠIUS}

Gaukite paramą ir imkitės darbo

Jau galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Tai jau antrasis paraiškų rinkimo etapas šiais metais.

Paraiškas miškui įveisti galima teikti nuo rugsėjo 2 d. iki spalio 31 d., šiam laikotarpiui skirta 13 568 057 Eur paramos lėšų. Žinotina, kad paraiškos gali būti teikiamos tik elektroniniu būdu, naudojantis ŽŪMIS portalo internetine prieiga adresu https://zumis.lt. Svarbu: paraiška per ŽŪMIS turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 12 val. Iki paskutinio momento laukti neverta, idant nebūtų klausimų dėl „lūžusio interneto“ ar laiko patikslinimams.

Teikti paraiškas gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, bei savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise. Detalesnė informacija – dešinėje pusėje arba NMA interneto svetainėje (www.nma.lt). Svarbu žinoti, kad miškams įveisti parama buvo teikiama ir anksčiau – naujais miškais jau gali pasidžiaugti daugiau kaip 4 100 asmenų, pasinaudojusių 2007–2013 m. programos lėšomis. Tuo tarpu šiuo programiniu laikotarpiu pasirašyta jau per 600 paramos miškams įveisti sutarčių.

Paliks ateities kartoms

Sėkmingai parama pagal šią priemonę dar 2015–2016 metais pasinaudojo ūkininkas Sigitas Krivickas iš Budrių kaimo (Šaukoto sen., Radviliškio r. sav.). Su žurnalistu ūkininkas Sigitas bendravo vaikščiodamas tarp pušaičių, kurias sodino pradėjęs vykdyti projektą.

„Ūkininkavome čia seniai. Tai yra nuo seno mūsų šeimos ūkis. Žemės čia yra nenašios. Tad pamėginę įsitikinome, jog didelės naudos čia nebus. Kokio nors didelio pelno tokiose žemėse ūkininkaudamas tikrai niekaip, net labai stengdamasis, negausi. Tai ir nutarėme bent mišką įveisti. Bet tai jau senokai buvo, o kodėl jūs dabar klausiate?“ – domėjosi ūkininkas.

Klausiame, nes įdomu – kas skatina ūkininkus, kuriuos daug kas laiko tokiais pat verslininkais, kaip ir visi kiti, atsisakyti pelningo reikalo ir imtis miškininkystės, kuriai, kaip pripažįsta Sigitas, jų šeima ir nebuvo labai pasiruošusi.

„Nėra čia tarp mūsų tikrų miškininkų, reikia atvirai pasakyti. Užsiimame tuo, kadangi norime palikti ką nors ateities kartoms, kad žinotume, jog ne veltui gyvenome. Tai yra svarbiausia. O kirsti ir parduoti – dar labai anksti apie tai galvoti. Dabar medeliams treji metai. Čia dar anksti galvoti net apie grybus tarp jų, kur dabar vaikštau, su jumis kalbėdamas,“ – pasakojo ūkininkas.

Kas kompensuojama

Pagal veiklos sritį „Miško veisimas“ mokama vienkartinė kompensacinė išmoka, įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka). Taip pat įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui.

Ūkininkas Sigitas už paramos pinigus sako pirkęs miško sodinukus. „Tai nebuvo viena kultūra. Pušelės, beržiukai. Juos ir pirkome, ir sodinome. Juos dabar ir prižiūrime, po juos ir vaikštome. Atskirai, tiesa, sodinome ir ąžuoliukus bei eglaites – bet čia jau kita istorija ,“ – sako jis.

Parama, kaip skelbia NMA, neteikiama, jei sodinami trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 metų), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti. Želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos. Tuo tarpu savaime mišku apaugusioje (kai papildomai želdinti nereikia) žemėje miško įveisimo išmoka nemokama, o miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka mokama, jei žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 metų.

Paragintų naudotis ir kitus

S.Krivickas sako esąs labai patenkintas projektu, kurį sėkmingai pavyko įgyvendinti. „Mūsų ūkis yra mišrus, esame ūkininkų šeima. Tai, kuo mes visą laiką vertėmės, yra ir augalininkystė, ir gyvulininkystė. Miškininkystėje, prieš pradėdami projektą, visiškai neturėjome jokios patirties. Mes iš tos dalies, kurioje dabar yra miškas, tikrai neketiname gauti pelno šioje kartoje. Gal mūsų anūkai pasidžiaugs. Bent jau tikrai pasidžiaugs mišku. Dabar jo turime kelias dešimtis hektarų,“ – sakė jis.

Kaip ir daugelis NMA skirstoma parama ligi šiol pasinaudojusių ir projektus sėkmingai pabaigusių ūkininkų, Sigitas linkęs raginti kitus nedvejoti ir sekti savo pėdomis. Biurokratija ir neva glūdintys slapti pavojai sutartyse, pertekliniai įsipareigojimai, arši kontrolė ir noras nuskriausti, anot jo, yra mitas.

„Kai viską darai tvarkingai, tai ir ta biurokratija nėra baisi. Aš jums pakartosiu – kalbėdamas su jumis braidžioju po pagal šią priemonę pasodintą mišką. Jei kas nors abejoja, tai galiu drąsiai rekomenduoti naudotis šia priemone ir parama. Aš miegu ramiai,“ – teigė Sigitas.

NMA misija – būti patikima ir pažangi organizacija ir suteikti galimybes paprasčiausiu būdu pasinaudoti parama žemės ūkiui, kaimo plėt­rai ir žuvininkystei.