Kuriame spektaklio veiksme iššaus rusiška raketa

Rusų teatrologai mėgsta savo rašytojo Antono Čechovo posakį apie scenoje kabantį užtaisytą šautuvą, kuris būtinai iššaus per paskutinį spektaklio veiksmą. NATO gynybos ekspertai būgštauja, kad taip gali atsitikti su operatyvinėmis taktinėmis Rusijos raketomis „Iskander“, galinčiomis sugriauti ne tik Vilnių, bet ir Berlyną. O tuo metu Lietuva, kurios pašonėje dislokuotos šios raketos, niekaip nesutaria dėl krašto apsaugos finansavimo, net kelis kartus kuklesnio už išlaidas medicinai ar socialinei rūpybai.

Neliktų priežasčių spekuliacijoms Kai politikai, ekonomistai vardija valstybės išlaidas, būtinai pasako ne tik sumą, kuri skiriama krašto apsaugai, bet ir kiek bendrojo vidaus produkto (BVP) procentų tai sudaro. Apie kitų valstybės gyvenimo sričių finansavimą taip išsamiai neinformuojama: nurodomos tik kultūrai, švietimui, medicinai skiriamos lėšos. Todėl visuomenei gali susidaryti įspūdis, kad 2 proc. BVP kariuomenei – tai kažkoks astronominis skaičius, nors sveikatos apsaugai skiriama tris kartus, o socialinei rūpybai – beveik aštuonis kartus daugiau lėšų negu šalies gynybai. „Reikėtų visada nurodyti, kokia BVP dalis iš valstybės biudžeto suteikiama visoms Lietuvos gyvenimo ir ūkinės veiklos sritimis, tada neliktų priežasčių įvairioms politinėms spekuliacijoms, kad kariuomenė neva finansuojama pensininkų ar mokytojų sąskaita, o politikams būtų lengviau susitarti dėl gynybos politikos ir išlaidų krašto apsaugai“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Seimo narė, NATO Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentė Rasa Juknevičienė.

Kariuomenė europinių lėšų negauna Lietuvos valdiškos įstaigos net nepasivargina suskaičiuoti kitų BVP procentų, išskyrus išlaidas krašto apsaugai. Todėl tenka remtis Europos Komisijos Statistikos generaliniu direktoratu (Eurostat). ES statistikų duomenimis, socialinei apsaugai (pensijoms, bedarbių pašalpoms ir pan.) Lietuva skiria 15,6 proc. BVP, yra 26-ojoje vietoje, aplenkia tik Latviją ir Rumuniją. Europos Sąjungos vidurkis – 29 procentai. Sveikatos apsaugai Lietuva išleidžia 6,7 proc. BVP, daugiau už Rumuniją, Latviją ir Estiją. ES šalys vidutiniškai tam išleidžia 10,1 proc. BVP. Anot R. Juknevičienės, krašto apsaugos nė iš tolo negalima prisikirti prie dosniausiai finansuojamų sektorių. „Juk Žemės ūkio, Susisiekimo, Aplinkos ministerijos gauna ir ES struktūrinių fondų lėšų, o kariuomenė – ne. Krašto apsaugos sistema gana varganai atrodo“, – tvirtino konservatorių-krikščionių demokratų politikė R. Juknevičienė.

Rusijos grasinimai privers atsitokėti? Opozicinės partijos – konservatoriai-krikščionys demokratai ir socialdemokratai – atsisakė pasirašyti Lietuvos diplomatijos vadovo Lino Linkevičiaus ir jo pavaldinių parengtą partijų susitarimą dėl 2017–2020 metų užsienio, saugumo ir gynybos politikos gairių. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai norėjo, kad Lietuva neapsiribotų NATO šalių gynybos biudžeto vidurkiu (2 proc. BVP) ir didintų karines išlaidas iki 2,5 proc. BVP. Socialdemokratų vadas Gintautas Paluckas reikalavo prie Vyriausybės siūlomo dokumento pridėti privalomą rašytinį partijų įsipareigojimą skirti daugiau valstybės biudžeto pinigų „socialinei atskirčiai mažinti ir emigracijai stabdyti“. Bet gal Lietuvos partijas susitarti privers Kremliaus akibrokštas kaimynams, visai euroatlantinei bendrijai: Rusija demonstratyviai perkėlė į Karaliaučiaus sritį operatyvinių taktinių trumpojo nuotolio balistinių raketų „Iskander“, galinčių skraidinti branduolinius užtaisus, kompleksą ir pagrasino, kad šalia Lietuvos laikys masinio naikinimo ginklus nuolat.

Ne procentai, o principai svarbiau „Ar Rusijos šantažas mums naujas dalykas? Turėjome priprasti. Nepulkime į paniką. Juk Maskva seniai puoselėja planus paversti Karaliaučiaus kraštą viduramžių tvirtove, kuri atkirstų Baltijos šalis nuo NATO vadavietės. Vakarų Europos, Šiaurės šalims gal nejauku pasidarė, sužinojus, kad ir į jas nutaikytos rusiškos raketos, galinčios pasiekti net Berlyną, Stokholmą. Iš tiesų rusai paprasčiausiai keičia senas sovietines raketas „Točka“ („Taškas“) (pagal NATO skirstymą „SS-21 Scarab“ – „Karkvabalis“ – red. past.) į šiuolaikiškesnes, galingesnes“, – aiškino NATO Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentė R. Juknevičienė. Pasak R. Juknevičienės, ne karinių išlaidų procentai svarbu, o Lietuvos įnašas į Vakarų kolektyvinės gynybos sistemą. „Galime ramiai susitarti, kad 2,5 proc. BVP krašto apsaugos sistema gaus 2020–2022 metais, kai kariuomenės vadovybė ir politikai nuspręs, kokios ginkluotės Lietuvai labiausiai reikia, ekonomistai, gynybos ekspertai galutinai apskaičiuos, kiek kainuotų visuotinė karo prievolė“, – pabrėžė Seimo narė.

Visuotinės mobilizacijos kaina Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis šią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams parodė ministerijos sudarytą išankstinę visuotinės karo prievolės schemą. Pasak ministro, visus vaikinus, vos baigusius vidurines mokyklas, galima būtų šaukti į kariuomenę nuo 2024 metų. Išplėsti kareivines didesniam naujokų antplūdžiui kasmet kainuotų po 105 mln. eurų. Visuotinė vaikinų ir merginų karo prievolė, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nuomone, galėtų įsigalioti nuo 2026 metų, jeigu pasirengti nuolat būtų skiriama po 280 mln. eurų. Devyniolikmečiams vaikinams ir merginoms mobilizuoti tektų iš viso išleisti apie 1,5 mlrd. Eur. KAM duomenimis, įvedus visuotinę karo prievolę kasmet reikėtų 12 tūkst. 300 kariuomenės naujokų: 6 300 vaikinų ir 6 000 merginų (šiemet bus pašaukta 3 800). Pernai lapkritį ministras R. Karoblis parlamentarams sakė, kad visuotinę jaunimo karinę mobilizaciją galima pradėti jau 2023 metais, prie krašto apsaugai skiriamų lėšų papildomai pridėjus 0,2 proc. BVP, pertvarkius kariuomenės infrastruktūrą, parengus pakankamai jaunesniųjų vadų, puskarininkių, seržantų.

Žemdirbių netektys didesnės Pasak KAM analitikų, kariuomenės plėtra atgaivintų Lietuvos regionus, miestelių ir kaimų žmonėms parūpintų pagalbinių darbų. Amerikoje kiekvienas meras ir gubernatorius šalia savo miesto ar valstijoje trokšta turėti karinį dalinį – kariai būriais apsiperka vietinėse parduotuvėse, dalija dosnius arbatpinigius restoranuose ir gerai moka siuvėjams, staliams, statybininkams, daržininkams, pienininkams. Šiemet Lietuvos gynybos biudžetas siekia 873 mln. eurų (2,06 proc. BVP). Krašto apsaugos ministras R. Karoblis apgailestavo, kad suplanuotiems projektams įgyvendinti trūksta apie 30 mln. eurų. Bet kariuomenė bent gali guostis, kad jos netektys mažesnės nei Lietuvos ūkininkų. Žemdirbiai iš Briuselio tikėjosi gauti 200 mln. Eur už pernykščius liūčių paskandintus pasėlius, Europos Komisija davė tik 9 mln. Eur „būsimiems žiemkenčių javų derliaus nuostoliams atlyginti“.

Septynmylis žingsnis pirmyn Dalinė devynių mėnesių privalomoji pradinė karo tarnyba 19–26 metų jaunuoliams Lietuvoje buvo sugrąžinta 2015-aisiais, Rusijai užgrobus dalį Ukrainos ir pradėjus grasinti Baltijos šalims. Atsargos pulkininkas leitenantas, buvęs Lietuvos gynybos atašė Rusijoje (2005–2009 metais) Česlovas Šlėgaitis, iš tėvų paveldėjęs 4 ha žemės Jurbarko rajone prie Mituvos upės, „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad politikai, ypač vykdomoji valdžia turi labai tiksliai sudėlioti, paskirstyti valstybės išlaidas, kad neliktų jokių biudžeto skylių, niekas nesijaustų nuskriaustas. „Du procentai BVP krašto apsaugai – svarbus, sakyčiau, septynmylis žingsnis pirmyn. Prisimenu, 1994 m., kai vadovavau Tauragės motodesantiniam batalionui, nemažai politikų, Seimo narių manė, kad Lietuvai stiprios, gerai aprūpintos kariuomenės nė nereikia, užtektų tik garbės sargybos kuopos užsienio šalių vadovams oro uoste sutikti. Krymo aneksija ir Rytų Ukrainos okupacija prablaivė įstatymų leidėjus“, – kalbėjo Č. Šlėgaitis.

Skausminga pergalė neguostų Lietuvos kariuomenės kūrėjas įsitikinęs – jeigu pats nebūsi pasirengęs gintis, niekas tau nepadės. „Aišku, priklausome karinei politinei organizacijai, kurios šūkis: „Visi už vieną, vienas už visus“. Bet geriau neįsileisti priešo į savo teritoriją. Po kurio laiko NATO mus išvaduotų, tačiau iš Lietuvos liktų tik griuvėsiai ir daugybė žuvusių civilių. Per visus karus vaikų, moterų ir senelių žūsta daugiau negu mokančių apsiginti karių. Nesijaustume laimingi po šitokios pergalės, todėl Lietuvos kariuomenė turi būti tokia stipri, kad galėtų atsilaikyti pasienyje prieš Rusijos armiją tol, kol į pagalbą ateis pagrindinės NATO sąjungininkų pajėgos. Lietuva – pafrontės, paribio valstybė, todėl turime ne tik šaukti naujokus į kariuomenę, sudaryti iš jų stiprius karinius vienetus, bet ir rengtis visuotinei gynybai“, – tikino Varšuvos (Lenkija) Nacio­nalinėje gynybos akademijoje studijavęs ir Kanados ginkluotųjų pajėgų Kamp Bordeno karinėje bazėje karinius įgūdžius tobulinęs atsargos karininkas Č. Šlėgaitis.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS ŪP korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys