Edita ir Gražvydas Tuomai įsikūrę sename Medinų kaime (Ukmergės r., Žemaitkiemio sen.). Edita pasakoja, kad ji čia buvo dažna viešnia nuo vaikystės – daug laiko praleisdavo pas senelius. Senelis ūkininkas 10 ha ūkį tvarkė tradiciškai, augino gyvuliukus. Prie ūkio darbų talkindavo anūkė. Matydama, koks tai sunkus darbas, ji tvirtindavo, kad žemės ūkyje tikrai niekada nedirbs. Dabar kaimo žmonės juokiasi primindami jai buvusį nusiteikimą. Juokinga ir pačiai ūkininkei. Jos patirtis šimtu procentu patvirtiną išmintį: niekada nesakyk „niekada“.
Eina ketvirti metai, kai E. Tuomienė senelių žemėje įkūrė ūkį. Jį puoselėja kartu su vyru Gražvydu, padeda ir jau suaugęs sūnus. Edita sukasi kaip vijurkas, kol kas negali atsisakyti turimo darbo, užtikrinančio nuolatines pajamas. Tačiau dalia nesiskundžia, plačiai šypsosi – senelių žemėje kurdama ūkį pagal savo viziją šeima atrado save.
Margas ūkis
Kaimo gatvelė ūkį dalija į dvi dalis. Vienoje keliuko pusėje namų valda, o kitoje – ūkiniai pastatai. Ūkio veikla taip pat dvejopa. Pagrindinė kryptis yra avininkystė. O ūkinę veiklą papildo įvairios kaimo turizmo paslaugos.
Aplinka pritaikyta lankytis šeimoms su vaikais. Įdomu apžiūrėti ne tik avis, bet ir išdykėles ožkas, žavingąsias alpakas. Mielų ūkinių gyvūnų sąraše ir poniai, naminiai paukščiai – antys, kalakutai, vištos.
Mažiesiems svečiams įkurtas atskiras erdvus kiemas: su triušiukų aptvaru, lauko baldais, sūpuoklėmis, netgi nykštukų nameliu. Vaikams turėtų būti smagu čia švęsti gimtadienius!
Jaukus ūkis tarsi sukurtas fotosesijoms su mielais gyvūnais. Tuo galutinai įtikina specialiai fotosesijoms įrengta romantiška sienelė su suoliuku ir įvairiausiais kaimiškais atributais.
Apie kiekvieną gyvūnų rūšį Edita gali papasakoti įdomių dalykų: būdą, ypatumus, kaip vienas ar kitas gyvūnas į ūkį atkeliavo.
Šiame ūkyje ne iš visų gyvūnų siekiama gauti ūkinę naudą. Nedidelės jų grupelės laikomos dėl įvairovės, smagumo. Antai ožkytės nėra melžiamos.
Edita atvirauja, kad rengia ir edukacijas moterims: moko, kaip paprastu verstuku verpti siūlus.
Su lietuviška avių veisle mažiau problemų
ŪP lankantis ūkyje avių banda dar buvo avidėje: prieš ganiavos pradžią laukė nukirminimo ir vilnos kirpimo procedūros. O avikirpio tenka laukti ilgai – nuo paslaugos užsakymo dienos apie mėnuo praeina, tiek daug užsakymų šiuo metu turi avių kirpėjai.
Įdomu, kad Tuomų ūkyje pagrindinė avių veislė yra genofondinė – Lietuvos juodgalvės. Gražvydas jas giria: „Turiu ir užsienietiškų. Bet su lietuviška mažiau problemų“.
Pasak ūkininko, vietinės veislės avys atsparesnės. O avinukų mėsos skonis labai nesiskiria nuo kokios nors užsieninės veislės. Tai suaugusių avių skerdenoje daugiau lajaus, jis kitoks palyginti su kitomis mėsinėmis veislėmis. Tačiau avinukų mėsa nepriekaištinga.
Tuomai planuoja plėsti bandą iki 200 ėriavedžių (kol kas neturi pusės tiek), pasistatyti ir skerdimo cechą. Pagal turimą viziją, šeimos ūkis tuomet būtų optimalus.
Avininkystę pamėgęs Gražvydas pripažįsta: tinkama gyvūnų priežiūra siekiant užtikrinti jų sveikatą reikalauja nemažai išlaidų.
„Reikia tyrimus daryt, nuo ko nukirminti. Dabar bus padaryti tyrimai – žiūrėsim, ar turi kirminų ir kokių. Tada duos vaistus tokius, kokių reikia. Nuo kitų ligų savo lėšomis darom prevencinius tyrimus. Turim žinoti savo bandos sveikumą. Jei normaliai nori prižiūrėti, išlaidos nemažos“, – pasakoja ūkininkas. Ir priduria: „Kartais žmonės klausia, gal paskolinsi aviną. To negaliu daryti, nes galiu parsivežti daug bėdų“.
Dalyvaus Atvirose dienose
Tuomų ūkis rengiasi dalyvauti Lietuvos turizmo asociacijos (LKTA) inicijuotoje akcijoje Atviros dienos kaime, kuri organizuojama gegužės priešpaskutinį savaitgalį. Jau septintus metus vyksiančia trijų dienų renginiu siekiama populiarinti kaime teikiamas paslaugas, produktus. Šiais metais duris lankytojams atvers daugiau nei 100 ūkių ir sodybų.
Autorės nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.