Naujas galvos skausmas verslininkams

Spalį Lietuvoje įsigalios įstatymai, nustatantys mokesčių mokėtojams pareigą nuolat teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų ir važtaraščių duomenis elektroninėmis priemonėmis. Pradedamos diegti išmaniosios mokesčių apskaitos sistemos tikslas – „mažinti administracinę naštą mokesčių mokėtojams, gerinti pajamų apskaitą, mokesčių surinkimą ir mokesčių administravimą.“ Nemažai verslininkų, ypač smulkesniųjų, šią naujovę sutinka be didesnio entuziazmo. Nori nenori jiems teks įsigyti brangiai kainuojančią įrangą, išmokti ja naudotis, ateityje nusipirkti naujus išmaniuosius kasos aparatus. Ar nepaskubėta su šiuo projektu, ar netaps jis nauju kliuviniu verslui?

Pasinaudojus Europos Sąjungos milijonais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) su viešąja įstaiga „Centrinė projektų valdymo agentūra“ yra pasirašiusi dvi finansavimo sutartis dėl išmaniosios mokesčių administravimo sistemos elektroninių sąskaitų faktūrų ir elektroninių važtaraščių posistemių i.VAZ ir i.SAF sukūrimo. „VMI pirmoji institucija iš visų pretenduojančių, su kuria pasirašytos finansavimo sutartys pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicinės programos „Informacinės visuomenės skatinimas“ priemonę „Pažangių elektroninių paslaugų kūrimas“, – džiaugėsi „Ūkininko patarėjui“ inspekcijos i.VAZ ir i.SAF posistemių sukūrimo projekto vadovė Virginija Ginevičienė. Jos teigimu, pirmajai posistemei įgyvendinti skirta 1,66 mln. Eur, antrajai – 2,86 mln. Eur Europos Sąjungos fondų lėšų. Tai tikrai nemaži pinigai. Ar nebus jie išmesti kaip į balą?

Bus sukurtas paslaugų portalas „Pasirašytoje i.SAF posistemio sukūrimo finansavimo sutartyje numatyta, kad projektas bus įgyvendinamas dviem etapais, o visiškai įvykdytas 2018 m. pabaigoje. Šio posistemio kūrimas padės pagrindus visai išmaniajai mokesčių administravimo sistemai – bus sukurtas el. paslaugų portalas, kuriuo naudosis ir kiti posistemiai“, – aiškino V. Ginevičienė. Projekto vadovės teigimu, sukūrus elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį i.SAF, mokesčių mokėtojai galės standartizuotu formatu teikti PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis, atlikus registrų duomenų kryžminę patikrą, informuoti apie neatitikimus, užsakyti preliminarios PVM deklaracijos suformavimo paslaugą, techninėmis priemonėmis gauti mokesčių mokėtojo registrinius duomenis, kuriuos tvarko VMI. Naudojantis elektroninių važtaraščių posistemiu i.VAZ, bus galima išrašyti, perduoti ir naudoti elektroninius važtaraščius kroviniams vežti.

Būgštauja dėl duomenų apsaugos Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sakė pritariantis visoms priemonėms, kurios mažina šešėlinį verslą, skatina dirbti skaidriai, sąžiningai mokėti mokesčius. Tačiau, jo nuomone, reikėtų išlaikyti tam tikrą balansą, kad verslui nebūtų užkrauta papildoma našta, papildomi reguliavimai, kuriems reikėtų ir investicijų, ir gaišti laiką pildant įvairias deklaracijas. „Mus jaudina ir dar vienas dalykas – duomenų apsauga. Ar įdiegus išmaniąją mokesčių administravimo sistemą nenutekės komercinės paslaptys, konfidenciali informacija? Kitaip tariant, ar tie duomenys nepasidarys vieši, daug kam prieinami? Kol kas sunku atsakyti į tuos klausimus, daug kas paaiškės tik pradėjus veikti sistemai, todėl svarbu stebėti šiuos procesus ir atskleistus nesklandumus ar trūkumus nedelsiant šalinti. Jei į viską bus reaguojama protingai ir lanksčiai, sistema galiausiai pradės veikti“, – „ŪP“ sakė konfederacijos prezidentas.

Smulkiesiems verslininkams šiek tiek paprasčiau O kaip bus su smulkiuoju verslu, kurio atstovai labiausiai baiminosi naujosios mokesčių administravimo sistemos? Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Justina Kvedaraitė patikino „ŪP“, kad išmaniosios mokesčių administravimo i.SAF posistemis yra skirtas tik pridėtinės vertės mokesčio mokėtojams. Su verslo liudijimu dirbantys asmenys ir turintys savo smulkųjį verslą nėra PVM mokėtojai, tad jiems PVM sąskaitų faktūrų teikti nereikia. Pridėtinės vertės mokesčiu verslas apmokestinamas, jei per paskutiniuosius 12 mėn. gautas atlygis iš šalies teritorijoje vykdytos individualios veiklos viršijo 45 000 Eur ribą. Šiuo metu tokių mokėtojų yra apie 80 tūkst. Visi PVM registruoti smulkiojo verslo atstovai be išimties turės teikti išrašomų PVM sąskaitų registrų duomenis. J. Kvedaraitės teigimu, smulkios įmonės, kurios nesinaudoja kompiuterinėmis apskaitos programomis, turės galimybę registrų duomenis rankiniu būdu suvesti tiesiai į i.SAF sistemą. Šie duomenys bus saugomi VMI sistemoje ir mokesčių mokėtojui papildomai jų archyvuoti nereikės. Startuojant i.SAF posistemiui, pasak J. Kvedaraitės, smulkiajam verslui bus sudaryta galimybė vesti portale PVM sąskaitų faktūrų registrą ir jį užpildžius už atitinkamą mokestinį laikotarpį pateikti teisės akte nustatytais terminais. Ūkininkai, PVM mokėtojai ir teikiantys deklaracijas už kalendorinio pusmečio PVM deklaravimo laikotarpį, pirmuosius duomenis apie PVM sąskaitas faktūras turės pateikti iki 2017 m. sausio 20 d.

Pavyko išsiderėti „Ūkininko patarėjo“ kalbinta Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė patvirtino: išmanioji mokesčių administravimo sistema bent jau kol kas smulkiojo verslo atstovams didesnių problemų nesukels. „Džiaugiuosi, kad mums, nors ir didelėmis pastangomis, pavyko pasiekti, jog smulkiajam verslui išmaniosios mokesčių apskaitos nuostatos tam tikrą laikotarpį nebūtų taikomos, nereikės pirkti ir brangios įrangos. Sieksime, kad taip būtų ir ateityje, nes kitu atveju šis verslas atsidurtų sunkioje padėtyje, galbūt ir žlugtų, nes naujoji sistema yra brangi ir sudėtinga“, – sakė asociacijos vadovė. Jos nuomone, sąlygos smulkiajam verslui turėtų būti lengvinamos, o ne sunkinamos. „Mes siūlėme ir stambesnėms įmonėms nustatyti bandomąjį laikotarpį, kad verslininkai galėtų išmokti dirbti su naująja sistema, nes iš pradžių neabejotinai bus įvairių klaidų ir dėl to jie gali smarkiai nukentėti, tektų mokėti didžiules baudas. Tačiau pavyko tik šiek tiek sušvelninti atsakomybę, kol viskas atsistos į savo vėžias. Pradėjusi veikti išmanioji mokesčių apskaitos sistema, manau, išryškins, kas joje negerai, ir bus padarytos deramos išvados“, – svarstė Z. Sorokienė.

Trečdalis bendrojo produkto – šešėlyje Kodėl prireikė tokios gana sudėtingos ir brangios sistemos, nes vien papildomos programinės įrangos įdiegimas vienai įmonei kainuos apie 2 tūkst. Eur? Įvairių tyrimų duomenimis, šiuo metu neapskaityta ekonomika Lietuvoje siekia apie 26–33 proc. bendrojo vidaus produkto. Šis rodiklis yra vienas blogiausių Europos Sąjungoje. Išmaniosios mokesčių apskaitos kūrėjų pastebėjimu, nesąžiningi mokesčių mokėtojai dažnai vengia apskaityti grynųjų pinigų operacijas, bando nuslėpti realiąsias pajamas ir išvengti mokesčių. Šiuo metu rinkoje esantys elektroniniai kasos aparatai, jų nuomone, nėra visiškai patikimi ir sudaro galimybes įvairiai sukčiauti. Koreguodami kasos aparate esančią informaciją, fiziniai ir juridiniai asmenys gali neapskaityti gaunamų pajamų. Vis dažniau nustatoma pažeidimų, kai bandoma klastoti ar kitaip pakeisti fiskalinio kasos aparato kaupiamus duomenis. Neretai darbas su kasos aparatu tik imituojamas, fiktyviai taikomos nuolaidos ir kt. Projekto vadovės V. Ginevičienės teigimu, įdiegus išmaniąją mokesčių apskaitos sistemą, Valstybinė mokesčių inspekcija turės galimybę tiksliau identifikuoti tuos mokesčių mokėtojus, kurie pasižymi didžiausia mokesčių vengimo rizika, ir būtent jų atžvilgiu taikyti įvairias poveikio priemones.

Kaip visa tai veiks? Pasak V. Ginevičienės, įmonėms ir bendrovėms elektroniniu būdu teikiant duomenis į išmanio­sios mokesčių apskaitos administravimo sistemos posistemius realiu laiku, VMI turės galimybę iš karto matyti jų veiklą ir kontroliuoti tuos mokėtojus, kurių veiksmai ar apie ūkines operacijas pateikiami duomenys kels įtarimų. „Tai leis mokesčių administratoriui mažinti į praeitį orientuotų kontrolės veiksmų ir procesų (kai pažeidimai ir žala valstybės biudžetui jau yra padaryta) bei realiu laiku vykdyti mokesčių mokėtojų stebėseną, užkardant rizikingų mokesčių mokėtojų galimus pažeidimus ir netrukdant sąžiningo verslo“, – įsitikinusi V. Ginevičienė. Jos teigimu, didžioji dalis mokesčių mokėtojų ir dabar savo mokestines prievoles vykdo laiku ir sąžiningai, todėl skaidri ir sąžininga verslo aplinka yra pagrindinis tokių konkurencinio pranašumo mokesčių mažinimo sąskaita nesiekiančių verslo subjektų interesas.

Teks ir pasimokyti Ar spės visi verslininkai tinkamai pasirengti įdiegti naują mokesčių administravimo sistemą, ar sugebės tinkamai ja naudotis? Valstybinė mokesčių inspekcija ramina: jau buvo suorganizuoti susitikimai su verslo atstovais, pristatyti posistemių prototipai, pademonstruota, kaip atrodys išmaniosios mokesčių administravimo sistemos portalas, kaip bus prie jo jungiamasi, kaip suteikiamos teisės įmonės atstovams tvarkyti bendrovės duomenis ir pan. Daugiausia dėmesio skirta duomenų teikimo tiek į i.VAZ, tiek į i.SAF posistemius būdams. V. Ginevičienės teigimu, dar prieš naujosios sistemos startą mokesčių mokėtojams bus suteikta galimybė dalyvauti testavimuose, kurie preliminariai planuojami rugsėjo antrąją pusę. Jie galės įvertinti praktinius duomenų teikimo procesus, o mokesčių administratorius turės laiko atsižvelgti į pastabas ir atlikti reikiamus pakeitimus.

Gali tekti verstis per galvą

Ieva VALEŠKAITĖ Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

Valstybinė mokesčių inspekcija žada, kad, pradėjus veikti išmaniajai mokesčių apskaitos sistemai, bent dalis šalies įmonių galės pasidžiaugti jos teikiamomis galimybėmis. Įdiegus elektroninių važtaraščių sistemą, daliai šalies įmonių visai nebereikės pildyti popierinių krovinio vežimo dokumentų. Mažosios šalies įmonės taip pat galės pasinaudoti apskaitos sistema, leisiančia nuotoliniu būdu tvarkyti pajamų ir išlaidų apskaitą. Be to, įmonėms taps prieinami duomenų kryžminio patikrinimo, kurio metu vienos įmonės pateikti duomenys bus lyginami su kitos įmonės pateiktais duomenimis, rezultatai. Jos galės įvertinti savo verslo partnerių teikiamų duomenų teisingumą – tai yra, ar pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą išrašęs pardavėjas iš tiesų yra PVM mokėtojas, ar sutampa abiejų įmonių deklaruojamos šio mokesčio sumos ir t. t. Bėda ta, kad, norėdamas pasinaudoti išmaniosios mokesčių sistemos privalumais, verslas turės sumokėti ir nemažą kainą. Projektų rengėjų skaičiavimais, vien vienkartinės verslo išlaidos gali siekti 34,5 mln. Eur, o kasmet patiriami papildomi kaštai sieks dar 6 mln. Eur. O kur dar padidėjusi administracinė našta, kai Valstybinei mokesčių inspekcijai reikės periodiškai pateikti sąskaitų faktūrų duomenis ar realiu laiku per važtaraščių posistemę i.VAZ teikti mokesčių administratoriui informaciją apie keliaujančius krovinius. Ateityje diegiant elektroninių kasos apa­ratų posistemį (i.EKA) įmonėms taps privalomi ir išmanieji kasos aparatai, kuriuos teks įsigyti vietoje šiuo metu naudojamų kitokių. Laiko liko nedaug, tačiau nei verslas, nei pati Valstybinė mokesčių inspekcija dar nepasirengę. Manau, kad iš pradžių reikėtų tai daryti savanoriškai – leisti pasibandyti, kaip veikia ši sistema. Neturėtų ji būti iš karto privaloma. Belieka tikėtis, kad verslui neteks verstis per galvą, bandant pernakt pritaikyti savo informacines sistemas prie naujų reikalavimų. Valstybinė mokesčių inspekcija turėtų užtikrinti, kad išmanioji mokesčių sistema būtų kiek įmanoma labiau palankesnė verslui, suderinama su verslo naudojamomis apskaitos sistemomis ir saugi. Blogiausia, kas galėtų nutikti, jei tokia brangi ir sudėtinga sistema nepadėtų pasiekti pagrindinio tikslo – kovoti su šešėliu.

Siūlė metams atidėti

Remigijus ŽEMAITAITIS Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas

Šį klausimą mes esme svarstę komiteto posėdyje. Manau, šiek tiek ankstoka imtis įgyvendinti tokį grandiozinį projektą. Siūliau jį atidėti bent metams, kad būtų galima geriau pasirengti, iš anksto įsigyti reikalingą įrangą, ją išbandyti. Bet yra kaip yra, įstatymus reikia vykdyti. Be to, mano nuomone, išmanioji mokesčių administravimo sistema galėjo būti diegiama verslininkams, nelygu jų veiklos apyvarta, tam tikrais etapais. Juk įranga kainuoja, jai įsigyti reikės lėšų, stambioms įmonėms tai didesnių problemų gal ir nesudarys, o mažesniųjų vadovams gali tekti ir pasukti galvas, iš kur gauti papildomų lėšų. Kita vertus, Lietuvoje yra nemažai atvejų, kai pardavinėjamas oras, jokios paslaugos neteikiamos, o po to prašoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija tokiems apsukruoliams grąžintų pridėtinės vertės mokestį. Esu vartęs ne vieną verslo įmonių bankroto bylą, kurioje apstu atvejų, kaip buvo pikt­naudžiauta, klastoti dokumentai, siekta pasisavinti valstybės lėšas. Viliuosi, kad išmaniosios mokesčių administravimo įdiegimas padės sumažinti šalies biudžetui daromus nuostolius, privers verslininkus skaidriau deklaruoti savo pajamas, mokėti nustatytus mokesčius. Žinoma, pradžia tikriausiai nebus lengva, nes reikės įsigyti ir įrangą, ir įgauti tam tikrų įgūdžių, kad sistema dirbtų sklandžiai, be didesnių sutrikimų ir nesusipratimų. Esu pats pabandęs naująja sistema deklaruoti tai, kas bus privaloma nuo spalio. Pavyko gal iš trečio karto. Reikia šiek tiek laiko ir patirties. Bet, manau, viskas bus gerai, priprasime, juo labiau kad kai kuriose Europos Sąjungos šalyse tokios sistemos jau sėkmingai veikia.

Stasys JOKŪBAITIS „ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.