Pasaulis pasiekė istorinį susitarimą dėl gamtos

„Pasaulis ilgai laukė prisipažinimo, kad bioįvairovė yra mūsų auka. Nors ir keliais metais atsilikdamas nuo Jungtinių Tautų darbotvarkės pasaulis sutarė keistis. Tai yra svarbi žinia žmonijai“, – komentuodamas šį ypatingos svarbos faktą sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Šiuo metu biologinė įvairovė nyksta istorijoje beprecedenčiu greičiu – išnykimas gresia vienam milijonui augalų ir gyvūnų rūšių, todėl daugumai pasaulinių tikslų pasiekti iki 2030 m. konvencijos šalims reikės imtis skubių ir konkrečių veiksmų.

Naujoji darbotvarkė numato, kad iki 2030 m. 30 proc. sausumos, vidaus vandenų, pakrančių ir jūrų teritorijų turės būti efektyviai saugomos ir tvarkomos. Šio tikslo įtvirtinimas laikomas vienu iš svarbiausių tarptautinio susitarimo rezultatų.

Taip pat darbotvarkėje numatyta, kad 30 proc. pažeistų sausumos, vidaus vandenų, pakrančių ir jūrų ekosistemų ploto turi būti efektyviai atkuriama. Siekiama 50 proc. sumažinti naujų invazinių rūšių įsikūrimo atvejų, mažinti išmetamo maisto kiekį, į aplinką patenkančių maistinių medžiagų perteklių ir pesticidų keliamą riziką. Dar vienas siekis – bent 500 milijardų JAV dolerių kasmet sumažinti aplinkai žalingas subsidijas.

Planuojama, kad biologinės įvairovės išsaugojimui iš nacionalinių, tarptautinių ir privačių šaltinių iki 2030 m. kasmet bus skiriama 200 milijardų JAV dolerių įskaitant ir išsivysčiusių šalių finansinę paramą besivystančioms šalims. Atsižvelgiant į besivystančių šalių prašymą, Pasaulio aplinkos fondas raginamas 2023 m. įsteigti padalinį, skirtą darbotvarkei įgyvendinti, kuris ateityje gali tapti ir savarankišku tarptautiniu fondu.

Darbotvarkėje numatomi ir bendrieji tikslai, kurie padės stabdyti žmonijos keliamą grėsmę rūšių išnykimui, saugoti genetinę įvairovę, darniai naudoti laukinės augalijos ir gyvūnijos išteklius ir mažinti neigiamą klimato kaitos, žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės, teritorijų planavimo sektorių poveikį biologinei įvairovei.

Kiekviena konvencijos šalis, tarp jų ir Lietuva, turės prisidėti prie darbotvarkės įgyvendinimo. Šalys turės patvirtinti nacionalinius strateginius dokumentus, kuriuose numatys biologinės įvairovės išsaugojimo tikslus.

Tarp Aplinkos ministerija 2023 m. suplanuotų darbų – naujos redakcijos Saugomų teritorijų įstatymas, kuris pagreitins saugomų teritorijų steigimą ir numatys privačių saugomų teritorijų nustatymo mechanizmą. Taip pat Nacionalinio miškų susitarimo dalyvių lūkesčius atspindintys Miškų įstatymo pakeitimai, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų pakeitimai, stiprinantys ekosistemų, buveinių ir rūšių apsaugą ir nacionalinė studija su teisiniais pasiūlymais dėl ekosistemų bei jų paslaugų būklės vertinimo integravimo į nacionalinę politiką.

Pagal susitikime Monrealyje sutartus rodiklius bus vertinami konvencijos šalių pasiekimai ir darbotvarkės tikslų įgyvendinimo rezultatai pasauliniu mastu. Bus skaičiuojami ir vertinami saugomų teritorijų plotai, taip pat plotai, kuriuose taikomos gamtos atkūrimo priemonės ir lėšų, skiriamų biologinei įvairovei saugoti, suma.

Šaltinis: Aplinkos ministerija