Rytų diktatūroms baigėsi bulvės

Skundėsi televizijoje

Kremliaus karo meto strategija sumažinti maisto produktų importą iš, jo teigimu, „nedraugiškų“ Vakarų šalių sukėlė bulvių tiekimo krizę, dėl kurios smarkiai išaugo šios daržovės kainos šalies-agresorės prekybos centruose.

„Pasirodo, kad neturime pakankamai bulvių“, – per televiziją aiškino rusų diktatorius.

Maskva jau kelis mėnesius stengiasi gauti daugiau bulvių atsargų, išeikvodama net savo ilgametės sąjungininkės Baltarusijos rezervus. Toje pačioje laidoje rusų diktatorius papasakojo, kad kreipęsis pagalbos į Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, jam buvo pasakyta, kad atsargos jau „parduotos Rusijai“.

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Borisas Černyšovas paragino įšaldyti mažmenines bulvių kainas. „Jos vadinami antrąja duona, o staigus kainų padidėjimas yra didelė našta milijonų šeimų biudžetams“, – aiškino jis.

Bulvių mažėja

Kaip skelbia baltarusiški šaltiniai, 2024 m. bulvių gamyba Rusijoje sumažėjo 14 proc., o Baltarusijoje – 23 proc., palyginti su ankstesniais metais, dėl prastų oro sąlygų.

Rusijoje pernai bulvių derlius siekė apie 7,3 mln. tonų, t. y. 14 proc. mažesnis nei ankstesniais metais. Tuo pačiu metu vidaus suvartojimas Rusijos Federacijoje yra maždaug 8 milijonai tonų. Dėl to, pasak „Rosstat“, bulvių kainos 2024 m. išaugo 92 proc., o per pirmuosius 4 šių metų mėnesius – 166,5 proc. (palyginti su praėjusiais metais tuo pačiu laiku), sumušdamos maisto infliacijos augimo tempo rekordą, išsilaikiusį nuo 2002 m. Tuo pačiu metu didmeninės bulvių kainos Rusijos Federacijoje balandžio pradžioje, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo net 285,5 proc. – nuo ​​11,4 (0,08 euro) iki 42,4 rublių (0,28 euro) rublių už kilogramą. Palyginimui: vidutinė didmeninė bulvių kaina pasaulyje yra apie 0,17 eurų/kg.

Vis dėlto, nepalankios oro sąlygos nėra vienintelė priežastis.

Trūkumą iš dalies lemia ir Maskvos 2024 m. sausio mėn. sprendimas apriboti sėklų importą iš šalių, įtrauktų į jos „nedraugiškų“ šalių sąrašą, į kurį įtrauktos visos ES valstybės narės, teigia Aleksas Kokčarovas, „Bloomberg Economics“ Rusijos ir Rytų Europos geopolitinis analitikas. „Tai greičiausiai susiję su importo pakeitimo politika“, – teigė A. Kokčarovas ir pridūrė, kad ribojančios bulvių kvotos „faktiškai sutrikdė 2024 m. sezoną“.

Tuo metu lenkų farmer.pl nurodo dar vieną bulvių deficito priežastį Rusijoje: po ypač gero bulvių derliaus 2023 metas ir su tuo susijusių žemų kainų šalies-agresorės ūkininkai gerokai sumažino bulvių auginimo plotus.

Atsisakė patys

Kaip skelbia pačių rusų informacinė agentūra „Interfax“, siekis apsirūpinti maistu savarankiškai paskatino Maskvą per vienerius metus sumažinti sėklinių bulvių importą net 93 proc. ir atsisakyti priklausomybės nuo ES, kuri iki invazijos į Ukrainą buvo pagrindinė šių daržovių tiekėja.

Jau 2023 m. Rusija uždraudė bulvių sodinamosios medžiagos importą iš Nyderlandų, kuri buvo didžiausia tiekėja iš visų ES šalių. Tos pačios agentūros pranešime aiškinama, esą olandiškos bulvių sėklos yra užkrėstos ligomis. „Užterštų produktų siuntos atvyksta, o Nyderlandų nacionalinė karantino ir augalų apsaugos organizacija per pastaruosius pusantrų metų neatsakė į „Rosselchoznadzor“ prašymus patvirtinti į Rusiją siunčiamų sėklų ir sodinamosios medžiagos partijų fitosanitarinį statusą“, – teigiama pranešime. – „Be to, pagal Rusijos sėklininkystės įstatymus, karantino objektų buvimas nustatomas atliekant pasėlių tyrimus, o jei jie nustatomi, veislės ir sėjos savybių dokumentai neišduodami. Todėl abejotina Nyderlandų laboratorijos „Enza-Zaden Operalions BY“, kuri parengė dokumentus užterštų produktų siuntimui į Rusiją, kompetencija.“

Baltarusijos faktorius

Kaip praneša „The Moscow Times“, susidūrusi su dabartiniu bulvių trūkumu Maskva praėjusių metų lapkritį padidino neapmokestinamą šių angliavandenių importą iš „draugiškų šalių“, tokių kaip Baltarusija, Egiptas bei Pakistanas.

Tačiau dabar paties Minsko bulvių atsargos išsenka, kaip ir A. Lukašenkos kantrybė. Ilgametis Baltarusijos diktatorius užsipuolė savo aukštus pareigūnus dėl mažėjančių bulvių atsargų šalyje.

„Praėjusiais metais jus perspėjau, kaip reikia laikyti [bulves] (...) Neduok dieve, kad pravažiuočiau pro rūsį, o jis nebūtų pripildytas iki lubų“, – dar vasario mėnesį šaukė jis vyriausybės posėdyje.

Jis taip pat apkaltino Baltarusijos ūkininkus, kad šie neatlieka savo darbo. „Pasodinau šias daržoves šiltnamyje, norėdamas pažiūrėti, ar tai įmanoma. Pasirodo, kad įmanoma, tad kodėl jūs to nedarote?“, – grūmojo Baltarusijos vadovas.

Vis dėlto ekspertai teigia, kad griežta kainų kontrolės politika šalyje nepasiteisino. „Baltarusijos gamintojai renkasi eksportą į Rusiją, kur jie patys gali nuspręsti dėl kainų“, – sakė A. Kokčarovas.

Diktatūrų „draugystė“

Nepaisant bulvių trūkumo savo šalyje, A. Lukašenka, regis, yra pasiryžęs nenuvilti V. Putino ir iš to šiek tiek užsidirbti. „Privalome padėti savo broliams rusams. Juk tai ne labdaros organizacija. Kainos rimtos, o pinigų būtų galima užsidirbti“, – praėjusią savaitę jį citavo Baltarusijos valstybinė žiniasklaida.

Tačiau politinė opozicija kaltina A. Lukašenką peržengus ribas. „Baltarusiai susiduria su bulvių – mūsų nacionalinio produkto – trūkumu, o režimas ir toliau siunčia didžiulius kiekius į Rusiją“, – „Euractiv“ iš Vilniaus komentavo opozicijos lydere vadinama Sviatlana Cichanouskaja.

„Tai ne tik apie bulves. Tai apie sistemą, kuri politiką ir lojalumą Kremliui iškelia aukščiau pagrindinių savo piliečių poreikių“, – pridūrė ji.

S. Cichanouskaja pasipiktinusi, bet nenustebusi: „A. Lukašenka visada stengiasi išspausti kuo daugiau naudos iš prekybos su Rusija, net jei dėl to kenčia paprasti Baltarusijos žmonės.“

Žaidimas su Vakarais

Dabar Minskas mėgina gręžtis į Vakarus, kad papildytų savo išsekusias atsargas.

Kaip tik praėjusią savaitę Baltarusija panaikino bulvių ir kitų maisto produktų importo iš vadinamųjų „nedraugiškų“ šalių, įskaitant ES šalis, embargą – šį žingsnį pavadino „geros kaimynystės“ gestu. Tuo metu Briuselis ruošiasi padidinti muitus žemės ūkio maisto produktams, importuojamiems iš Rusijos ir Baltarusijos.

„Baltarusija vėl demonstruoja savo atvirumą ir taikų pobūdį“, – rašoma „Interfax“ cituojamame pareiškime.

Tikimasi, kad ES padidintas tarifas įsigalios liepos mėnesį, kai jį oficialiai patvirtins Europos Taryba.

2022 m. sausio 1 d. Baltarusija įvedė šešių mėnesių maisto embargą daugeliui vakarietiškų prekių, kuris vėliau buvo kelis kartus pratęstas.

Į šalių, kurios esą vykdo nedraugišką politiką Baltarusijos atžvilgiu, sąrašą įtrauktos visos ES narės, Jungtinės Valstijos, Kanada, Albanija, Jungtinė Karalystė, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šiaurės Makedonija, Serbija, Juodkalnija ir Šveicarija.

Tačiau dabar Minsko režimas, susiduriantis net su bulvių deficitu, gerokai švelnina savo retoriką ir politiką Vakarų atžvilgiu.

Parengė Ričardas Čekutis