Strasbūro teisme – jau ieškiniai dėl klimato kaitos

Ar valstybė pažeidžia žmogaus teises, jeigu ji nepakankamai stengiasi kovoti su klimato kaita? Dabar šį klausimą pirmąkart nagrinėja EŽTT.

Trečiadienį buvo surengti du didžiosios kolegijos posėdžiai, vieši klausymai. Jau vien tai parodo šių ieškinių reikšmę.

Pirmosios su klimato politika susijusios bylos yra labai svarbios formuojant teismų praktiką. Po vasaros atostogų EŽTT imsis nagrinėti dar didesnės apimties klimato politikos srities bylą, kurioje iškelti kaltinimai 33 Europos valstybėms, tarp jų ir Lietuvai.

Bylų dėl klimato politikos iniciatoriai – žalieji kovotojai ir jų paskatinti visuomenės atstovai.

Pagyvenusios ponios

Didelio žiniasklaidos dėmesio sulaukė Šveicarijos pagyvenusių ponių asociacija „KlimaSeniorinnen“ (Klimato senjorės), kuri veiksmų ėmėsi organizacijos „Greenpeace“ atstovybės Šveicarijoje iniciatyva bei parama.

„Klimato senjorių“ sambūris telkia daugiau nei 2 tūkst. narių. Iš jų trečdalis yra vyresnės nei 75 metų moterys, o keturios – per 80 metų.

Pagyvenusios moterys yra susirūpinusios dėl visuotinio atšilimo padarinių. Jos teigia, kad dažnėjančios ir stiprėjančios karščio bangos rimtai kenkia jų sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Šveicarės kreipėsi į savo šalies valdžios institucijas, vėliau ir į teismus nurodydamos klimato apsaugos sritį reguliuojančių teisės aktų trūkumus bei prašydamos imtis priemonių, kad būtų pasiekti 2015-ųjų Paryžiaus klimato susitarimo tikslai. Pastangos nedavė rezultatų – pripažinta, kad šios visuomenės grupės teisės nėra tiesiogiai veikiamos, pagyvenusios moterys negali reikalauti aukos statuso.

Galiausiai 2021-ųjų rudenį „Klimato senjorių“ ieškinys pasiekė EŽTT. Šveicarijos vyriausybė kaltinama, kad nepriėmė tinkamų teisės aktų ir neįgyvendina tinkamų bei pakankamų priemonių tam, kad būtų pasiekti kovos su klimato kaita tikslai.

Politikas, buvęs meras

Tuo pat metu EŽTT pradėjo nagrinėti Damieno Karemo (Carême) bylą prieš Prancūziją.

Ponas Karemas dabar yra Europos Parlamento narys (Žaliųjų frakcija). Iki išrinkimo į EP jis buvo Grand Sinto meras. Tai miestas Prancūzijos šiaurinėje pakrantėje, netoli Diunkerko uosto, ir, teigiama, yra ypač veikiamas klimato kaitos. Kylant jūros vandens lygiui, gresia pavojus, kad miestas gali būti užlietas. (Be kita ko, Grand Sinto vardas Europoje pagarsėjo per pabėgėlių krizę, 2015–2016 m. čia įkurtoje stovykloje pabėgėlių skaičius išaugo iki 3 tūkst.)  

Politikas kaltina Prancūzijos vyriausybę „neveikimu“ – tuo, kad ji nesiėmė pakankamų veiksmų tam, kad būtų sustabdyta klimato kaita, ir taip yra pažeidžiama teisė į gyvybę bei privatų ir šeimos gyvenimą – pagrindines teises, įtvirtintas Europos žmogaus teisių konvencijoje.

Politikas sveikina tai, kad EŽTT pradėjo nagrinėti klimato politikos srities prašymus.

„Tai yra tikras atskaitos taškas klimato teisingumui! Tai pirmas kartas, kai EŽTT svarsto prašymus, susijusius su klimato kaita ir prastos viešosios politikos poveikiu piliečių gyvenimui“, – pasidžiaugė D. Karemas socialinių tinklų asmeninėje paskyroje.

Jaunimo grupė

Po vasaros atostogų EŽTT imsis dar sudėtingesnio ieškinio. Tai precedento neturintis atvejis ne vien dėl to, kad tai klimato kaitos byla, bet ir pagal ieškinio apimtį bei jauną ieškovų amžių.

Grupė Portugalijos jaunimo – šeši žmonės nuo 10 iki 23 metų amžiaus – pateikė ieškinį prieš 33 Europos Tarybos valstybes nares, tarp kurių yra ir Lietuva.

Taip, klaidos čia nėra: jauniausiam šios grupės asmeniui, Marianai, yra dešimt metų. Kai užgimė teisinė klimato iniciatyva, mergaitei tebuvo aštuoneri. Portugalė gyvena Leirijoje – regione, kuris ypač nukentėjo nuo niokojančių miškų gaisrų (2017 m. per šiuos gaisrus Portugalijoje žuvo 120 žmonių).

Portugalų jaunuoliai Europos vyriausybes traukia į teismą „dėl nesugebėjimo įveikti klimato krizės“, dėl nesugebėjimo „iš esmės ir skubiai sumažinti išmetamus teršalus, kas būtina norint išvengti klimato katastrofos“.

Jaunieji portugalai yra remiami tarptautinės ne pelno organizacijos GLAN (angl. Global Legal Action Network – Pasaulinis teisinių veiksmų tinklas).

Kaip prisistato pati organizacija, kurios būstinė yra Jungtinėje Karalystėje, ją sudaro praktikuojantys teisininkai, tiriamosios žurnalistikos atstovai ir mokslininkai. Teisiniai veiksmai parenkami ir vykdomi siekiant skatinti atskaitomybę už žmogaus teisių pažeidimus užsienio šalyje.

„Tęsiantis klimato krizei, kurią sukėlė vyriausybių nesugebėjimas imtis skubių veiksmų, reikalingų Jungtinių Tautų Paryžiaus klimato susitarimo tikslui pasiekti, šie atvejai Europoje ir visame pasaulyje sukurs svarbų precedentą, kuris ateityje turės ilgalaikį poveikį sprendžiant žmogaus teisėmis grindžiamus ginčus dėl vyriausybių veiksmų sprendžiant klimato kaitą“, – apie EŽTT pateiktą portugalų jaunuolių ieškinį  sako GLAN.

Šioje byloje daugiausia dėmesio skiriama didėjančiai grėsmei, kurią klimato kaita kelia šių jaunų žmonių gyvybei ir fizinei bei psichinei gerovei. Siekiama, kad 33 šalys būtų teisiškai įpareigotos ne tik dar labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, bet mažinti savo indėlį į klimato kaitą trečiosiose šalyse, įskaičiuojant iškastinio kuro eksportą.

Gali būti signalas valstybėms

Šiuo metu dėmesys į sutelktas į „Klimatos senjores“. Jeigu ši asociacija laimėtų bylą ir EŽTT pasisakytų už griežtesnius klimato apsaugos reikalavimus, nutartis pirmiausia galiotų pirmiausia Šveicarijai. Vis dėlto tai būtų reikšmingas signalas ir kitoms Europos valstybėms.

Kita vertus, ši byla veikiausiai nulems ir Portugalijos jaunuolių ieškinio prieš Europos valstybes likimą.

Manoma, kad verdikto gali tekti laukti iki rudens, o gal ir ilgiau.

Tuo tarpu išvada labai aiški. Spaudimas nacionalinėms vyriausybėms dėl klimato politikos stiprėja.

EŽTT nuotr. - didžiosios kolegijos posėdis.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.