Ūkinių gyvūnų laikytojai kviečiami pasinaudoti parama prevencinėms priemonėms

Paramai – 1,5 mln. Eur

Pagal priemonės veiklos sritį remiama veikla, kuria siekiama sumažinti pavojingų ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes. Tad parama labai reikalinga kiaulių ūkiams, nes vis plinta afrikinis kiaulių maras. Norint apsisaugoti nuo šios pavojingos infekcijos, būtina taikyti biologinės saugos priemones. Tai taip pat labai aktualu ir paukščių augintojams, nes ir jie turi saugoti auginamus paukščius nuo plintančių infekcinių ligų, pirmiausia – paukščių gripo.

Paramos gali kreiptis ūkinių gyvūnų laikytojai – fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Pareiškėjas iki paramos paraiškos pateikimo turi nepertraukiamai veikti (vykdoma gyvulininkystės veikla, realizuojama produkcija rinkoje ir buvo gautos pajamos iš veiklos, į kurios biosaugą investuojama pagal biologinių saugumo priemonių taikymo planą) ne trumpiau kaip vienerius metus. Prašomos finansuoti investicijos turi būti daromos tik į iki paramos paraiškos pateikimo ūkių vykdomą veiklą gyvulininkystės sektoriuose.

Šio kvietimo biudžetas – 1 590 tūkst. Eur paramos lėšų. Paramos intensyvumas siekia 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia galima paramos suma projektui, kai teikiama tik viena paramos paraiška dėl konkrečios ūkinių gyvūnų laikymo vietos, negali viršyti 100 tūkst. Eur, arba 300 tūkst. Eur, kai įsigyjamas turtas gali būti naudojamas daugiau negu vienoje to paties paramos gavėjo ūkinių gyvūnų laikymo vietoje (pavyzdžiui, mobili dezinfekcinė įranga ir kt.) ir 200 Eur vienam sąlyginiam gyvuliui (SG), kai prašoma paramos suma viršija 4 tūkst. Eur.

Pareiškėjas gali teikti tik vieną paramos paraišką konkrečiai ūkinių gyvūnų laikymo vietai, o jei norima prašyti paramos dėl skirtingų ūkinių gyvūnų laikymo vietų, tuomet privaloma teikti atskiras paraiškas, išskyrus atvejus, kai įsigyjamas turtas (pavyzdžiui, mobili dezinfekcinė įranga ir kt.) gali būti naudojama daugiau negu vienoje to paties paramos gavėjo ūkinių gyvūnų laikymo vietoje.

Vienas iš reikalavimų pareiškėjams – iki paramos paraiškos pateikimo turėti parengtą biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planą dėl biologinio saugumo priemonių ūkinių gyvūnų laikymo vietose. Planas turi būti suderintas su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teritoriniu padaliniu, todėl planus galimi pretendentai turėtų pradėti rengti iš anksto.

Pareiškėjo teikiamų paramos paraiškų skaičius pagal šią priemonę neribojamas, tačiau paramos suma vienam paramos gavėjui (taip pat ir nesavarankiškų įmonių, sutuoktinių) didžiausia bendra gauta paramos suma negali viršyti 600 tūkst. Eur 2021 m. ir vėlesniais (2022 m. ir kt.) metais pateiktoms paraiškoms pagal šią priemonę visas ūkinių gyvūnų laikymo vietas kartu sudėjus.

Ne visos išlaidos tinkamos

Projekto įgyvendinimo trukmė turi būti nurodyta paraiškoje ir negali viršyti 24 mėnesių laikotarpio nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Paramos gavėjas projekto kontrolės laikotarpiu turi išlaikyti ūkinių gyvūnų laikymo vietoje ne mažesnį vidutinį metinį gyvulių skaičių, negu nurodyta pateiktoje paraiškoje. Tuo atveju, kai pareiškėjas paramos paraiškoje nurodo, kad projekte numatytas įsigyti turtas (visa įranga, visi įrengimai ir kt.) bus įgyjamas finansinės nuomos (lizingo) būdu, projekto įgyvendinimo trukmė nuo sprendimo skirti paramą dienos negali būti ilgesnė kaip iki 2025 m. birželio 30 d.

Tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, apmokėtos po paramos paraiškos pateikimo dienos, kurios yra susijusios su projekto įgyvendinimu ir numatyta vykdyti veikla. Perkamos prekės turi būti naujos, nenaudotos, atitinkančios Lietuvos ir ES teisės aktų nustatytus reikalavimus. Tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti turi būti pateikiami ne mažiau kaip trys skirtingų tiekėjų komerciniai pasiūlymai, o tinkama finansuoti išlaidų suma nustatoma pagal mažiausią pasiūlytą kainą.

Tinkamos finansuoti išlaidos yra vidaus ar lauko aptvarų, konteinerių ir patalpų, skirtų laikyti gaišenoms, įsigijimo bei įrengimo, ūkinių gyvūnų pakrovimo / iškrovimo rampų ir (arba) aikštelių, žmonių ir ūkinių gyvūnų uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimo, dezinfekcinių purkštuvų, valymo, dezinfekcijos įrangos, plovimo-dezinfekavimo įrenginių asmenims ir (ar) transporto priemonėms, nuo graužikų, vabzdžių, paukščių ir kitų kenkėjų apsaugančios įrangos, pašarų terminio apdorojimo įrangos įsigijimo išlaidos. Taip pat ūkinius gyvūnus prižiūrinčių darbuotojų buitinių persirengimo ir prausimosi, maitinimo patalpų įrengimo ir joms reikalingos įrangos bei darbo rūbų ir batų plovimo ir džiovinimo įrangos įsigijimo išlaidos.

Paraiškoje išlaidos turi būti išvardytos pagal išlaidų kategorijas, o ne pateikiama bendra jų suma. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra netinkamas finansuoti iš paramos lėšų.

Pagelbėjo sunkmečiu

KPP priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos sričiai „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“ per praėjusį finansinį laikotarpį teko 6,4 mln. Eur. Patvirtintos 148 paraiškos, pagal kurias patvirtinta paramos suma siekia 4,8 mln. Eur.

Dažniausiai paramos pagal šią priemonę kreipėsi stambios šalies gyvulininkystės, paukštininkystės, taip pat keliolika smulkesnių kiaulių bei paukščių auginimo bendrovių. Tarp jų – ir kiaules auginanti Jonavos r. Pauliukų žemės ūkio bendrovė. Ji 2020 metais sulaukė 29 tūkst. Eur paramos. Kaip teigė 12 tūkst. kiaulių auginančios bendrovės vadovas Andrejus Štombergas, susirūpinti papildomomis prevencinėmis priemonėmis prieš afrikinį kiaulių marą, kurio iš Lietuvos išgyvendinti vis dar nepavyko, vertė karti patirtis – prieš kiek daugiau nei dešimtmetį kiaulių maras buvo įsisukęs ir į jų bendrovės kiaulides. Tuomet bendrovė patyrė milžiniškų nuostolių. Tad dabar imasi visų galimų priemonių, kad toks atvejis daugiau nepasikartotų.   

„Paramos lėšomis mes padengėme išlaidas biosaugos priemonėms – dezinfekciniams kilimėliams, specialioms užuolaidoms, šaldytuvui kritusioms kiaulėms, įvairiam inventoriui. Parama buvo nemenka paspirtis rūpinantis biosauga, nes iš kiaulininkystės tik šiemet truputį pavyksta kažką reikšmingesnio užsidirbti, o ankstesniais metais kiaulininkystė be jokios paramos būtų buvęs visiškas prapuolimas“, – teigė A. Štombergas. 

Pasak jo, tiek jų, tiek ir kitų augintojų kiaulininkystės fermose, paukštidėse įrengti tokias biosaugos sistemas, kokios yra dabar, be paramos būtų buvę vargu ar įmanoma.

Parama prevencijai išlieka svarbi

Šiemet pradėtas įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas, kuriame numatyta ir toliau remti investicijas į prevencinę veiklą, mažinančią galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius. Tam numatyti 5 mln. Eur. Ši intervencinė priemonė skirta padėti ūkiams valdyti riziką ir išlaikyti gyvulininkystės ūkių perspektyvumą bei konkurencingumą, o pasireiškus nepalankiems reiškiniams ar įvykus gyvūnų ligų protrūkiams, sudaryti palankesnes sąlygas išsaugoti žemės ūkio gamybos potencialą. Kitaip tariant, ūkiams bus kompensuojama dalis lėšų, investuotų į prevencines biologinės saugos priemones, tokiu būdu sumažinant gyvuliams ypatingai pavojingų infekcinių susirgimų pasireiškimo riziką.

Numatyta, kad paramos intensyvumas bus nuo 20 iki 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Mažesniems ūkiams, kurie laiko iki 20 sąlyginių gyvulių, didžiausia paramos suma projektui galės siekti 4 tūkst. Eur. Didesniems ūkiams, laikantiems daugiau kaip 21 sąlyginį gyvulį, paramos suma apskaičiuojama priklausomai nuo ūkyje laikomų gyvulių – didžiausia paramos suma apskaičiuojama skiriant 200 Eur vienam sąlyginiam gyvuliui, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. Eur.

Tuo atveju, kai įsigyjamas turtas gali būti naudojamas daugiau negu vienoje to paties paramos gavėjo ūkinių gyvūnų laikymo vietoje, didžiausia paramos suma vienam projektui galės siekti 300 tūkst. Eur.

Į paramą galės pretenduoti ūkininkai – fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį bei valdą, ir juridiniai asmenys arba jų grupė, įregistravę valdą bei užsiimantys žemės ūkio veikla arba valdose pagamintų ar užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu bei perdirbimu ir pateikimu rinkai, taip pat – pripažinti žemės ūkio kooperatyvai. Vienas iš reikalavimų pareiškėjams – turės būti parengtas biologinio saugumo priemonių taikymo planas dėl biologinio saugumo priemonių visumos nustatytų reikalavimų įvykdymo gyvulių laikymo vietose. Šis planas turi būti suderintas su atsakinga institucija, todėl planus galimi pretendentai turėtų pradėti rengti iš anksto.

Išsamesnė informacija –

www.nma.lt

Redakcijos nuotrauka

Nr. 299/7