Viliotinis už tūkstantį eurų

Aplinkos ministerija yra paskelbusi, kad šiemet Lietuvos gyventojai, sunaikinę savo taršų automobilį, vietoj jo, be mažataršio automobilio, galės įsigyti ir elektrinį motociklą arba elektrinį motorolerį. Kaip paskata tam bus skiriamos 1 tūkst. eurų kompensacijos, o kompensacinėms gyventojų išmokoms šiemet skiriama 4 mln. eurų. Tiesa, kompensacijų galės tikėtis tik tie, kurie įsigis mažataršį automobilį, pagamintą ne anksčiau kaip 2016 m.

Be to, Aplinkos ministerijoje bręsta idėjos keisti automobilių taršos mokestį, kad Lietuvos automobiliai būtų dar žalesni, mokestį taršių automobilių savininkai turėtų mokėti kasmet. Tad šį kartą klausėme, ar tikrai Lietuva, siūlydama po 1 tūkst. eurų, suvilios gyventojus persėsti į naujesnius automobilius? Ar mokesčio įkaitais netaps tie, kurie tiesiog neįperka mažiau taršaus automobilio?

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė GEDVILIENĖ: „Palaikau priemones, skirtas aplinkos kokybei gerinti, klimato kaitai mažinti. Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, 2020 m. tokioms kompensacinėms išmokoms iš Klimato kaitos programos buvo skirta 5 mln. eurų. Gyventojai įsigijo 2 535 mažiau taršius automobilius, iš jų 968 – naujus. Tai rodo, kad gyventojai priemone naudojasi, dalis žmonių, priimdami sprendimą įsigyti naują automobilį, įvertina jo taršumą bei siūlomą valstybės pagalbą. Manau, ši priemonė turi ir toliau veikti kaip galimybė ir paskatinimas.

Mano žiniomis, šiuo metu vyksta diskusijos tarp Susisiekimo ir Aplinkos ministerijų, ieškant tikro ir veikiančio taršos mokesčio modelio. Reikia sutikti, kad šiuo metu taikomas automobilio registracijos mokestis neatitinka taršos mokesčio esmės, nes automobilis teršia tada, kai važiuoja. „Regitros“ duomenimis, maždaug kas ketvirtam registruojamam automobiliui dabartinis taršos mokestis nėra taikomas, nes išmetamas CO₂ kiekis yra mažesnis, nei nustatyta. Taigi, mūsų automobilių parkas palengva keičiasi, žmonės renkasi ir netaršius automobilius.

Viliuosi, kad ministerijų specialistai gerai išanalizuos situaciją, įvertins pasiūlymus ir Seimui bus pateiktas optimaliausias variantas. Labai svarbu, kad būtų įvertintos žmonių galimybės įsigyti ar pasikeisti šiuo metu senus ir taršius automobilius į mažiau taršius, nes mažesnė aplinkos tarša turi būti mūsų visų bendras interesas ir siekis.“

Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Raimonda KARNACKAITĖ: „Šiemet iš Klimato kaitos programos 161,6 mln. eurų sąmatos net 57 mln. eurų numatyta gyventojų ir įmonių tvaraus transporto ir judumo būdams subsidijuoti. Komentarus apie automobilio taršos mokestį ministerija galės pateikti, kai bus parengtas ir pateiktas viešai svarstyti teisės akto projektas. Tikėtina, kad jis bus parengtas ateinančią vasarą. Apie parengtą projektą iš karto bus informuojama žiniasklaida ir visuomenė.“

Kėdainių rajono Surviliškio seniūnijos žemės ūkio specialistė Virginija MYKOLAITIENĖ: „Ne kiekvienas galį įpirkti brangų automobilį. Ir aš norėčiau su nauju, mažiau aplinką teršiančiu automobiliu važinėti, bet galimybės neleidžia. Nors jau esu pensinio amžiaus ir dar dirbu, negaliu uždirbti tiek, kiek reikėtų naujesniam automobiliui. Ir atlyginimas labai mažas, ir pensija maža.

Surviliškio seniūnijoje beveik visi važinėja senais automobiliais, išskyrus vieną kitą stambesnį ūkininką, jie transporto priemonę įsigijo lizingu. Paprastas kaimo žmogus labai retai važiuoja nauju automobiliu.

Kas nori, kad valdžia padidintų automobilio taršos mokestį? Visi norėtume mažiau mokėti, bet ką bepadarysi – niekas mūsų neklausia. Tik prieš rinkimus politikai būna geručiai, ieško balsų, o vėliau mūsų nebeprisimena.“

Pagėgių savivaldybės Lumpėnų seniūnė Danguole MIKELIENĖ: „Ne kiekvienas kaimo gyventojas gali įpirkti naują automobilį, pakeisti seną į naujesnį. Tai būtų didelė našta. Lumpėnų seniūnija turi seną, 16 metų automobilį, jis benzininis, tad gal ir nėra labai taršus. Mano šeimos automobiliai taip pat yra seni, riedantys jau daugiau nei 10 metų.

Jei tikrai, kaip skelbiama, automobilių taršos mokestį žadama padidinti penkis kartus, kaimo žmonės nepajėgs jo mokėti ir gali tekti grįžti prie arklių. Manau, kai kas rizikuos – pradės važinėti išregistruotais automobiliais. Mažiau bus ir perkančiųjų naujesnius automobilius, nes jie yra brangūs ir gali dar labiau pabrangti, nebent valstybė dar daugiau kompensuotų už seno automobilio sunaikinimą. 1 tūkst. eurų – menka paguoda.

Dabar kiekviename kieme yra po keletą automobilių, nes jie reikalingi į darbą nuvykti, į miestą nuvažiuoti. Bet absoliuti jų dauguma – labai seni. Autobusų maršrutų į kaimus nebėra, rečiau karantino metu kursuoja ir tarpmiestinio susisiekimo autobusai. Gerai, kad Pagėgių savivaldybės valdžios atstovai, gelbėdami žmones, kurie neturi jokios transporto priemonės ir negali nuvažiuoti į Pagėgius pas gydytojus ar kitokių reikalų sutvarkyti, susitarę su privačiu vežėju įsteigė vietinio susisiekimo maršrutą iš Žukų į Pagėgius per Vilkyškius ir Lumpėnus. Autobusas kursuoja tik vieną dieną per savaitę ir tai žmonėms yra gerai.“

Raseinių rajono Šiluvos seniūnijos Skaraitiškės kaimo ūkininkas, buvęs Seimo narys Kęstutis SKAMARAKAS: „Tai yra tik žmonių žlugdymas – skiria vos tūkstantį ir reikia nupirkti iki penkerių metų senumo automobilį. Visi žinome, kiek jis kainuoja, tegul geriau duoda žmonėms uždirbti. Jeigu atlyginimas siektų nors 3 tūkst. eurų, būtų visai kita kalba. Naujesnį dyzelinį automobilį galima nupirkti už 10 tūkst. eurų, tai gali tik pasiturintis žmogus. O kaip tą elektromobilį įsigyti, kuris 15 metų amžiaus kainuoja turbūt daugiau nei 15 tūkst. eurų? Gal kiti žmonės turės pradėti jau arkliais važinėti?

Valdžia viską taiko prie Europos Sąjungos – tiek pensinį amžių, tiek ir kitus dalykus, bet juk ten pragyvenimo lygis aukštesnis, atlyginimai kelis kartus didesni. Ir visa tai lyginama su Lietuva, manant, kad ir mes taip pat gerai gyvename. Mažiausiai pusė mūsų šalies gyventojų liks užribyje. Kur mes nueisime?

Mano ūkio darbininkai važinėja 10, 15 metų ir dar senesniais automobiliais. Įsivaizduokime, kaip paprasti žmonės gali nupirkti elektromobilį? Neįmanoma. Gal Vyriausybė ir Seimas iš Marso nukritę, negyvenę su paprastais žmonėmis, nebendravę? Paskutiniai žmonės bus priversti išvažiuoti iš Lietuvos, kurie jau buvo grįžę ar dar nesuspėję išvažiuoti.“

Parengė ŪP korespondentas  Stasys BIELSKIS

2021-04-24