Žemdirbių akcijos – griežtas signalas valdžiai ar tik šou?

Žalieji  kryžiai pakelėse, protestuoti traukiančių traktorių kolonos keliuose  ar miestų gatvėse, prie Žemės ūkio ministerijos sukrauti šieno ritiniai, ministrą pašiepiantys šaržai – tai tik dalis akcijų, kurias žemdirbiai surengė kovodami dėl savo išlikimo, priešindamiesi juos žlugdantiems valdžios sprendimams. Būta akcijų ir Briuselyje, ir ne tokių masinių. Ar jos kaip nors veikia įstatymų leidėjus, vykdomąją valdžią, ar yra tik patriukšmavimas, netekus kantrybės?

Akcijos – kraštutinė priemonė

Protestuodami dėl į neviltį varomų sprendimų žemdirbiai yra surengę ne vieną akciją. Tačiau jos nevirto kokiomis nors riaušėmis.

Pavyzdžiui, jaunieji ūkininkai nupiešė žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko šaržą, pastatė jo stendą pakelėje ir paskelbė jį socialiniuose tinkluose. Nesutikdami su ministro siekiu atkurti pelkes jie tą piešinį pavadino „Siūlo šefas Kęstutis“ ir parašė: „Dienos pietums: pelkės sriuba, šienas, samanų desertas.“

„Prieš du dešimtmečius buvau Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas ir Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narys, daug tardavomės ir mano nuostatos nėra pasikeitusios. Poveikį valdžiai daro viskas, net ir akcijos, todėl visada esu už kalbėjimąsi, tarimąsi, susitarimą, aiškias pozicijas, kad ūkininkai ar jų organizacijos labai aiškiai, konstruktyviai pasakytų, kas tinka, kas netinka. Aišku, visokios akcijos kainuoja ir užima nemažai laiko, tiesioginės naudos jos gal ir neatneša, bet atkreipiamas visuomenės dėmesys. Juk yra ir tikslas – susitarti. Ar ne taip? Visų pirma aš – už civilizuotus būdus, o akcijos jau yra kraštutinė priemonė“, – įsitikinęs ris dešimtmečius ūkininkaujantis, dabar ūkį palikęs sūnui,  žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.

Neradus bendros kalbos

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkė Danutė Karalevičienė nusiteikusi šiek tiek radikaliau. „Kai ėjome su kryžiais ir traktorių maršu, tikrai buvome kartu su Lietuvos ekologinių ūkių asociacija ir manėme, kad tokios akcijos reikalingos. Gal tai buvo įspėjamasis šūkis, kad reikia atkreipti dėmesį ir į ūkininkus, kurie solidarizuojasi su visa Europos Sąjunga (ES). Juk tų žaliųjų kryžių akcija buvo nusižiūrėta iš Vokietijos ir kitų ES šalių,– prisipažino asociacijos vadovė. – Kai nerandama bendros kalbos, tada reikia atkreipti į save dėmesį, kad tikrai esame pasiruošę kalbėtis. Kai su mumis nekalbama, pasirenkame kitą būdą. Ar tokios akcijos duoda naudos? Šiek tiek gal ir duoda, bet kartais tuo pasinaudoja tik tam tikri žmonės. Būna, kad sueina tie visi ūkininkėliai, bet naudos iš to iškasa tik stambūs ūkininkai, o smulkiesiems dažniausiai nieko nelieka. Žodžiais lyg ir stengiamės dėl jų, o veiksmais išeina, kad dėl kitų. Jono Ramono laikais piketavau prie Marijampolės, tad puikiai žinau, kaip į save atkreipti dėmesį. Jeigu neįmanoma susikalbėti, tokias akcijas palaikau 100 proc.“

Šiokį tokį ženklą palieka

„Man asmeniškai man tokios žemdirbių akcijos palieka šiokį tokį ženklą – važiuoju per Lietuvą, matau tai, o jeigu nebūnu įsigilinęs į tuos klausimus, visada pasidomiu ir sužinau, ko ūkininkai siekia. Ar tokių akcijų poveikis yra geresnis? Kai žmonės ko nors siekia ir save parodo, pamatau, kuo jie gyvena, kokie lūkesčiai ir kokios problemos. Ar valdžia domisi tokiomis akcijomis? Kas nori, jas mato, o kai reikia kažką daryti ar pakeisti, atsiranda visokių nuomonių. Kaip ir svarstant bet kokį klausimą – yra pritariančių ir nusiteikusių prieš. Seimas niekada nebuvo ir nebus vieningas, tai yra logiška. O žemdirbiai, kuriems tikrai skauda, manyčiau, yra vieningesni, nors ir jie ne visada būna vienos nuomonės“, –sako Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa.

Geriau, negu siuntinėti raštus

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas yra gavęs ne vieną žemdirbių kritikos dozę, tačiau jų protesto akcijas sako vertinąs teigiamai, nes jos operatyviau priverčia atkreipti dėmesį į iškilusią problemą.

„Kai susirašinėjama, tuos raštus mato gal tik dešimt žmonių, o akcijos arba mitingai atrodo kitaip. Bet kokia aktyvaus dalyvavimo forma yra sveikesnė visuomenei, aš tai labai sveikinu, nes diskusijos yra geriau. Manau, ūkininkai yra labai svarbūs socialiniai partneriai, ir kai vyksta jų akcijos – žaliųjų kryžių statymai ar dar kas nors – visada yra gera proga tai aktualizuoti. Aš tai vertinu labai teigiamai.“

Sustabdė valdžios užmojus

Lietuvos ūkininkų sąjungos Kelmės skyriaus pirmininkas Martynas Puidokas mano, kad kuo aktyviau žemdirbiai reiškia savo nuomonę, tuo stipriau ji veikia valdžią. Tokie, pasak jo, yra pagrindiniai demokratijos principai ir jais reikia naudotis.

„Kuo vieningesni būsime, tuo geresnis bus rezultatas, – įsitikinęs ūkininkas. – Prisiminus žaliuosius kryžius, jeigu kam nors kyla klausimų, ar tokios žemdirbių akcijos padeda, atsakau: o kaip būtų, jei jų nebūtų buvę? Prisiminkime, kokia tuomet buvo situacija – padidinti mokesčiai, prieš tai vykdyta kampanija tikinant, kad žemdirbys yra veltėdis, nemokantis mokesčių, išlaikytinis. Paskui Vyriausybė pradėjo ruoštis didinti mokesčius, akcizus ir pan. Bet tai juk neįvyko...

Lietuvos grūdų augintojų asociacija buvo paskaičiavusi, kad kiekvienam iš mūsų nuo hektaro tai būtų kainavę apie 30 Eur. Skaičiuokime, kas būtų atsitikę, jei tai būtų buvę įvykdyta.“

Jei tylime, vadinasi, sutinkame

Pasak M. Puidoko, žemdirbių sugalvota akcija apie šefą Kęstutį, kai pietums jis siūlo pelkės sriubą, šieną ir samanų desertą, buvo tik lašas jūroje šviečiant visuomeninę.

„O tų lašų turi būti daug, juk mūsų patarlė sako: „Lašas po lašo ir akmenį pratašo.“ Reikia nuolat tai daryti ir šviesti žmones. Jeigu tylime, vadinasi su viskuo sutinkame, viskas gerai. O kai kalbame ir nesutinkame, tada pilietiškai mąstantiems kyla abejonių: galbūt gali būti ir kitaip, – teigia M. Puidokas. – Dabar irgi matome, kad nuosekliai dirbama siekiant apjuodinti žemės ūkį ir padaryti jį pagrindiniu gamtos, atmosferos teršėju bei klimato kaitos kaltininku. Tai nėra vien lozungai apie žemės ūkį, iškart vykdoma ir politika, dėl to kenčia žemdirbių finansai, mokesčių paskirstymas ir pan. Todėl žiūrime, reaguojame į situaciją. Akcijos yra kraštutinis dalykas, niekas to nenori, bet kartais gyvenime visko pasitaiko. Juk reikia ir už save pakovoti.“

Susijusios temos - skaitykite: ūkininkai, žemdirbių akcijos, Žemės ūkio ministerija, Kęstutis Navickas, Simonas Gentvilas