Žemėtvarkos reformos vežimas – nebestabdomas

Itin prieštaringai vertinama valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reforma, nepaisant parengto teisės aktų paketo spragų, parlamente toliau skinasi kelią. Projektą apsvarstę trys papildomi Seimo komitetai nutarė nebekišti pagalių į ratus ir pasikliauti tuo, kad visi netobulumai iki paketo priėmimo bus ištaisyti pagrindiniame Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK). Tačiau ar tikrai taip nutiks, ar priimti įstatymai netaps „luoši“ jau nuo pat jų pataisų priėmimo – neaišku. 

Keisis valstybinės žemės patikėtinis

Žemėtvarkos reformos vizija stipriai evoliucionavo nuo to laiko, kai aplinkos ministras Simonas Gentvilas visuomenei pranešė apie šią teisėkūros iniciatyvą. Kas bene svarbiausia žemdirbiams – žemės ūkio paskirties žemė ir toliau liks po Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) skėčiu, nors pokyčių – bus.

Planuojamos reformos apimtis tokia didelė ir keičianti ligšiolinę tvarką, kad ją prireiks įgyvendinti dviem etapais: pradėti nuo struktūrinių, o tuomet imtis kokybinių pokyčių – sisteminės valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) funkcijų ir procedūrų analizės, teisinio reguliavimo tobulinimo.

Jau nuo ateinančių metų pradžios žemės politikos formuotojos vėliavą perimtų Aplinkos ministerija (AM). Pavaldi jai taptų ir NŽT. Kontrolės funkcijas ketinama perduoti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie AM.

Valstybinės žemės patikėtinių daugės. Atsiras didesnis skirtumas tarp žemės ūkio paskirties žemės ir urbanizuotų teritorijų. Žemės ūkio paskirties žemės patikėtine taptų ŽŪM pavaldi įstaiga – VĮ Žemės duomenų centras (ŽDC). Tiesa, kol kas tokia įstaiga neegzistuoja. Tai kūdikis, kuris turi gimti konsolidavus trijų dabartinių valstybės įmonių – Valstybės žemės fondo, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro bei Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centro“ – funkcijas.

103 Lietuvos miestuose ir miesteliuose žemės valdymo patikėjimo teisė pagal Vyriausybės numatytą tvarką būtų perduota 60 savivaldybių. Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) yra išreiškusi lūkestį, kad savivaldai turėtų būti patikėtos visos urbanizuotos teritorijos, tačiau reformos rengėjai pasiūlė apsistoti ties 103 miestais ir miesteliais, nes likusiuose 252 miestelių gyventojų skaičius nesiekia 3 tūkst. ir juose vyrauja žemės ūkio paskirties žemė.

Ar ne paprasčiau sujungti dvi ministerijas?

Žemdirbių bendruomenė kreivai žiūri į planuojamą reformą. Nėra atlikta jokių skaičiavimų, kiek jai prireiks valstybės lėšų. Labai aiškiai savo poziciją yra išsakiusios tik Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT), Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS).

Matant, kad ŽŪM arsenale lieka vis mažiau funkcijų, LŪS lyderis Raimundas Juknevičius ir anksčiau Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) nelinksmai ironizavo: gal vertėtų sujungti AM su ŽŪM ir problemos pasibaigtų? Panašią idėją iškėlė ir opozicijoje esantys politikai – parlamentaras Vytautas Gapšys šią savaitę per Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdį taip pat pasiūlė valdantiesiems labai rimtai pasvarstyti, ar nereikėtų AM perleisti ŽŪM valdymo, esą taip būtų sutaupyta pinigų, NŽT nereikėtų kilnoti, o valdantiesiems pavyktų išspręsti silpno žemės ūkio ministro problemą. Virtualaus posėdžio dalyviai, neišskiriant ir komiteto pirmininko Mykolo Majausko, po tokio pasiūlymo plačiai šypsojosi, bet temos nevystė.

Tai buvo neeilinė diena, kai virė emocijos. Pasitelkdami gudrybę ir sukviesdami Seimo neeilinį posėdį, Seimo valdantieji ką tik buvo išgelbėję žemės ūkio ministrą, tačiau perpildę opozicijos kantrybės taurę.

Opozicinių frakcijų nariai tądien ignoravo ir KRK posėdį. Vienu metu net pasigesta kvorumo ir keltas klausimas, ar nereikia nutraukti posėdžio.

Brokuotas paketas

Valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformos teisės aktų projektų paketas parengtas rekordiškai prastai. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas surašė septynias dešimtis pastabų. Techninių pastabų turi ŽŪM, NŽT, LSA... O Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), siūlomo teisinio reglamentavimo antikorupcinį vertinimą atlikusi du kartus, dėl projekte esančių neaiškumų įžvelgia ydingumo prielaidų.

„Savivaldybėms suteikus administracinio pobūdžio sprendimų teisę dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, priimant sprendimus galima rizika, kuomet savivaldybės savo sprendimais pirmiausia sieks užtikrinti savo (savivaldybės ar vietos bendruomenės), o ne viešojo valstybinio masto interesus. Dalis projekto nuostatų galimai nepagrįstai sudarytų palankesnes sąlygas siauroms interesų grupėms ar atskiriems asmenims lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti valstybinės žemės sklypus, neužtikrinant įstatymo ir Turto įstatymu saugomų vertybių“, – teigiama STT pažymoje.

Pats Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma pripažino, kad gautų pastabų skaičiumi, nekokybiškumu šioje Seimo kadencijoje tai rekordinis projektas – tokį reikėtų grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Politinis sprendimas

KRK ir Audito komitetas (AK) aptarė tokią galimybę – projektą grąžinti Vyriausybei tobulinti. Vis dėlto nutarta to nedaryti politiniais sumetimais. Mat grąžinus iniciatoriams, projektas būtų „kankinamas“ bent porą mėnesių ar dar ilgiau, į Seimą sugrįžtų tik rudens sesijoje. O savivaldybės tikisi kuo greitesnių sprendimų.

Aiškiai požiūrį išsakė AK vicepirmininkė Rasa Budbergytė. Pasak jos, tai, kad į Seimą atkeliauja netobuli projektai, yra didelė teisėkūros problema, tačiau šis projektas labai laukiamas savivaldybių. „Turim į tą faktorių atsižvelgti, nes jei grąžinsim tobulinti, jis bus tobulinamas ilgai ir nepateisins visų lūkesčių, kurie išties yra svarbūs ekonominei raidai“, – teigė R. Budbergytė, neabejodama tuo, kad tai, jog savivaldybės taptų valstybinės žemės patikėtinėmis, yra labai svarbus politinis sprendimas.

Tuo įsitikinęs ir BFK vicepirmininkas Algirdas Butkevičius. Jo žodžiais, atėjo metas pasitikėti savivaldybėmis, keisti pasenusią žemės valdymo ir naudojimo politiką, kokia mūsų šalyje yra dabar.

Su prašymu į Seimo komitetus projekto nestabdyti, jo tobulinimą patikėti VVSK kreipėsi ir AM politinė vadovybė, ir LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius, ir LSA direktorė Roma Žakaitienė.

Kaip būtų, jei būtų

Seimo komitetai diskutuoti dėl siūlomos žemėtvarkos reformos rinkosi ne kartą. Aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė planuojamą žemėtvarkos reformą KRK išsamiai pristatė du kartus. Buvo surengtas išvažiuojamasis posėdis Marijampolės savivaldybėje.

Kaip žemėtvarkos reforma atrodytų praktiškai? NŽT komanda pasistengė – modeliavo ir lygino procedūras: kaip yra dabar ir kaip būtų pagal siūlomą reformą. Įstaigos laikinasis direktorius Saulius Mocevičius, pabrėždamas, kad NŽT nekvestionuoja politinės valios, pasitelkdamas lenteles, Seimo komitetams atskleidė projekto spragas. Jas palikus žemės naudojimo ir kontrolės mechanizmas pasikeistų ne į gerąją pusę.

Atrodo, kad dabar daugiausia neaiškumų kyla dėl miestų žemės. Vis dėlto žemės ūkio paskirties žemės naudotojai taip pat galėtų susidurti su nepatogumais.

Pasak S. Mocevičiaus, kaimo gyvenamojoje vietovėje tam tikrais atvejais reikėtų kreiptis į dvi skirtingas institucijas. Tokia situacija galėtų susidaryti, kai savininkų keletas, ir vienas jų norės sklypą pirkti, o kitas nuomotis: dėl pirkimo tektų kreiptis į NŽT, o dėl nuomos ir panaudos – į ŽDC.

Prasidėjus reformai, dėl žemės ūkio paskirties žemės panaudos ir nuomos reikėtų kreiptis į ŽDC. Tačiau žemės paskirtis yra nustatoma tik suformuotam, Registrų centre įregistruotam sklypui. Taigi norint išsinuomoti nesuformuotą sklypą, prašymą reikėtų teikti jau NŽT.

Pasitikėjimas avansu

NŽT laikinojo vadovo S. Mocevičiaus komentarai priverčia šiauštis plaukus – panašu, kad projektuojama žemės naudojimo ir valdymo mišrainė, papildoma administracinė našta. Kita vertus, jis pripažįsta, kad projektas yra stipriai patobulėjęs.

Šnekų apie reformą KRK pasiklausęs LŪS vicepirmininkas Marijus Kaktys patikino, kad ūkininkai jai nepritaria, o su AM tradiciškai susiklostę ne patys geriausi santykiai. Visą laiką valstybinės žemės naudojimo ir valdymo politika buvo gryninama, tik dabar ūkininkai jau jaučiantys stabilumą.

Tačiau reformos iniciatorius S. Gentvilas tvirtino, kad baimės yra nepagrįstos, žemdirbių bendruomenė nepagrįstai išgąsdinta. Politikas tikino, kad identifikuotiems trūkumams gali būti rasti sprendimai, ir išties jis pats jau įregistravo porą pasiūlymų.

Projektą apsvarstę komitetai nutarė pasitikėjimo mandatą suteikti avansu. Surašytos ilgėliausios išvados su siūlymais. Tarp jų – ir siūlymas vėlinti reformos antrąjį etapą. Dabar spręs VVSK. Į Seimo plenarinių posėdžių salę žemėtvarkos reformos klausimas turėtų sugrįžti dar iki Joninių.

Algimanto SNARSKIO piešinys

 Susijusios temos - skaitykite: LŽŪBA; LŪS; žemės valdymo ir naudojimo reforma; Seimas;  Žemės ūkio ministerija;