(VDU ŽŪA langas) Lietuvos periferiniuose regionuose apstu iššūkių: nuo gyventojų skaičiaus drastiško mažėjimo, visuomenės senėjimo, jaunimo emigracijos, socialinės atskirties aštrėjimo, ribotų savivaldybių finansinių galimybių iki didėjančių klimato kaitos iššūkių. Ko tikėtis Lietuvos kaimiškosiom...
(VDU ŽŪA langas) Regioninėje politikoje kaimiškosioms savivaldybėms skiriamas itin svarbus vaidmuo siekiant šalies ilgalaikės sėkmės. Tačiau ekonominis augimas sutelktas didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir jų priemiesčiuose. Statistika rodo, kad žmonių pragyvenimo lygis Lietuvoje gerėja, tačiau atotrūkis tarp Lietuvos regionų ir jų...
(VDU ŽŪA langas) Labai daug kalbama apie Lietuvos kaimo vietovių plėtrą: ES žaliojo kurso iniciatyvas, ES finansinę paramą, kaimiškųjų vietovių ir jų savivaldybių infrastruktūros gerinimą, žemės ūkio modernizavimą, verslo aplinkos gerinimas, gyventojų įtraukimą į bendruomenes ir pan. Sėkmingai derinant šiuos veiksnius, Lietuvos kai...
(VDU ŽŪA langas) Oficialiais duomenimis, gyvenimo kokybė gerėja visose kaimiškosiose savivaldybėse. Tačiau Lietuvos kaimo gyventojai vis dar susiduria su skurdu ir nepalankia ekonomine padėtimi, nors atrodytų jie turi ir nemenkas galimybes bei gausų gamtinių išteklių potencialą palyginus su miesto gyventojais.
(VDU ŽŪA langas) Lietuvos ūkininkų protesto akcija, siekianti atkreipti politikų dėmesį į žemės ūkyje susidariusias ilgametes problemas, buvo sutikta tiek su palaikymu, tiek ir dalies organizacijų bei visuomenės narių abejonėmis. Dalis visuomenės mano, kad ūkininkai yra tik paramos gavėjai, o jų keliami reikalavimai yra orientuoti į siekį susiri...
(VDU ŽŪA langas) Kalbėdami apie kaimiškųjų savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimą bei kaimo vystymą negalime apeiti finansinio raštingumo temos, tai yra viena pagrindinių kompetencijų XXI amžiuje – finansinį raštingumą.
VDU ŽŪA langas. Grįžtame su pasisakymais, diskusijomis apie viešųjų finansų tvarumo naujoves, regioninės plėtros iššūkius, vietos valdžios (savivaldybių) finansinio savarankiškumo skatinimo aktualijas...
Klimato kaitos ir maisto krizės kontekste ypatingą svarbą įgyja bioekonomikos pasitelkimas siekiant Žaliojo kurso tikslų. Konferencijos „Kaimo plėtra 2023: Bioekonomika siekiant Žaliojo kurso tikslų“ organizatoriai įsitikinę, kad galima kurti tvarų ir atsparų ateities modelį, kuriame darnus ekonominis augimas derinamas su gamtos i&sc...
VDU ŽŪA langas. LR Finansų ministerija (FM) gegužės pradžioje paskelbė kaimiškųjų savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą (GKI), pasak kurio 2013–2021 metais gyvenimo kokybė gerėjo visose kaimiškosiose savivaldybėse. FM sudarytas GKI apima šešias sritis: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir ...
Balandžio 26 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vykusio „Regionų ateities forumo 2023“ ašimi šiemet pasirinkta į Žaliojo kurso tikslus orientuota tema – gamtai palankūs politiniai, socialiniai ir ekonominiai sprendimai, didinantys regionų gyvybingumą.
VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų tribūnoje dr. Laima SKAURONĖ ir pastaruoju metu labai aktualus klausimas – visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio perspektyva.
VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų tribūnoje – dr. Laima SKAURONĖ. Drauge su autore pasvarstykime, nuo ko iš tiesų priklausys vietos valdžios finansinio savarankiškumo didinimo pertvarka.
VDU ŽŪA langas: tęsiame Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų tribūnos diskusijas apie žemės ūkio politiką. Laima SKAURONĖ, VDU ŽŪA ekonomikos mokslų krypties daktarė, dalijasi įžvalgomis ypač aktualia tema – apie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimą.
%20(1).gif)
.jpg)
