Seimo elektrošokas medienos perdirbimo rykliams

Miškininkai skubos tvarka šauks savo suvažiavimą, jeigu kas nors mėgins sugriauti esamą miškų valdymo tvarką

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo iki šiol stambieji medienos perdirbėjai įvairiausiais būdais stengėsi iš valstybinių miškų urėdijų išsikovoti sau palankias žaliavinės medienos kainas. Bet miškininkai, pateikdami akivaizdžius ir nenuginčijamus argumentus, atremdavo bet kokią ataką. Tiesa, pramonininkai kai kurių sau palankių pakeitimų apvaliosios medienos prekyboje išsikovojo. Tačiau jiems to nepakako. Remiami kai kurių parlamentarų stambieji medienos perdirbėjai pasiekė, kad jų inicijuotas Miškų įstatymo pakeitimo projektas dėl pirmumo teisės suteikimo įsigyjant medienos vietos pramonininkams būtų svarstomas Seime. Be abejonės, tikėtasi pergalės. Bet, deja, balandžio 16 d. jie patyrė skaudų pralaimėjimą, galima sakyti, buvo pasiųsti į nokdauną – Seimas nusprendė įstatyme neįtvirtinti pirmumo teisės šalies pramonininkams, norintiems įsigyti medienos iš valstybinių miškų.

Svarstoma ne pirmą kartą Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. Edmundas Bartkevičius „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad šis klausimas keliamas jau daug metų. „Štai pramonininkų lobistams inicijuojant ir vėl jis svarstomas. Buvo pateiktas pasiūlymas, kad mediena būtų prekiaujama dviem etapais. Pirmuoju mediena parduodama Lietuvos perdirbėjams, o antruoju – visiems likusiesiems. Tokiu atveju būtų iškreipta rinka. Kaina nukristų. Taigi susidarytų vos ne korupcinės sąlygos. Ir miškininkai tikrai tuo nebūtų patenkinti, nes urėdijos gyvena iš savo uždirbtų pajamų, tad tos pajamos tikrai sumažėtų. Kai tik pasikeičia politinė ar ekonominė situacija: Seimo rinkimai, Vyriausybės kaita, o šiuo atveju pasikeitęs ir generalinis urėdas, tas klausimas keliamas iš naujo jau n-tąjį kartą. Aš sakiau, kad galima tokią galimybę pramonininkams suteikti, galimas ir toks modelis, kad miškininkai gali ir už dyką pramonininkams nuvežti medienos, bet tokiu atveju visus miškininkus turėtų pervesti į biudžetą. Toks modelis buvo tarybiniais metais. Jeigu miškininkams neleidžiama medienos parduoti aukščiausia kaina, tada valstybė turėtų dotuoti miškininkus. Bet tuo būtų pažeistos konkurencinės sąlygos. Dabar Seimas šią problemą numetė Vyriausybei – Miškų įstatyme atsirado sakinys, kad vis tik reikia sudaryti lengvatines sąlygas įsigyti medienos Lietuvos perdirbėjams, bet tai nebus įstatyme parašyta, o medienos prekybos taisyklėse. Tokiu būdu visa atsakomybė permesta Aplinkos ministerijai“, - komentavo prof. E. Bartkevičius.

Įtvirtintas nuolatinis urėdijų skaičius Kai kurių Seimo narių siūlymu pataisytame Miškų įstatyme įrašyta nuostata, kad valstybinius miškus patikėjimo teise valdo 42 urėdijos. Tiek jų yra ir dabar. Nuolatinio urėdijų skaičiaus įtvirtinimas įstatymu užkerta kelią skubotoms miškų valdymo reformoms. .„Dabar pasklidęs gandas, kad naujas generalinis urėdas Rimantas Prūsaitis, pristatydamas savo viziją, kaip ketina tvarkyti valstybinius miškus, yra numatęs palikti tik devynias miškų urėdijas. Matyt, šis gandas pasiekė Seimo narius ir šie įjungė šią nuostatą į Miškų įstatymą. Čia jokiais bankrotais nekvepia, medienos yra užtektinai. Miškai prižiūrimi tvarkingai.  Jei ateityje atsirastų poreikis vienokiai ar kitokiai miškų urėdijų valdymo reformai, būtų galima kreiptis į Seimą“, – mąsto prof. E. Bartkevičius.

Pasekmės būtų skaudžios Tačiau ASU mokslininkų miškininkų dar 2007 m. (prof. Romualdas Deltuvas) parengtame miškų valdymo pertvarkos projekte buvo minimas devynių urėdijų skaičius. „Tame projekte, kurį parengė ASU mokslininkai, nebuvo jokių skaičiavimų. Tai buvo palikta politikams spręsti. Kiek atsimenu, buvo pateikti keturi miškų valdymo pertvarkos variantai. Siūlyta, kad miškai būtų tvarkomi vienos įmonės, kaip kai kuriose Europos šalyse. Kitu variantu numatyta palikti devynias urėdijas. Taip pat siūlyta prie ekonomiškai stipresnių prijungti silpnesnes. Ir ketvirtas variantas – nieko nedaryti, nes nėra bankroto pavojaus. Manyčiau, kad gen. urėdo pasirinktas devynių urėdijų variantas, nepasitarus su pačiais miškininkais, yra ne pats geriausias sprendimas. Devynių urėdijų sistemos pasekmės būtų labai skaudžios. Tame projekte, kuris pateiktas Vyriausybei, 360 žmonių išeitų į gatvę, o urėdijų turtas būtų ištaškytas. Todėl manau, kad nėra būtinybės daryti tokias skaudžias reformas. Urėdijos moka didžiulius mokesčius valstybei, tvarkosi gana atsakingai. Lietuvos miškininkų sąjunga mano, kad tokiai skaudžiai reformai būtinumo tikrai nėra. O kad generalinis urėdas sako, jog yra kai kurių negerovių, tai viską galima išspręsti nedraskant gerai veikiančios urėdijų sistemos. Lietuvos miškininkų sąjunga apsvarstė numatomos miškų valdymo reformos klausimą. Aš dar su keletu miškininkų šiuo klausimu buvau pas premjerą Algirdą Butkevičių ir aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką ir paprašėme, kad neskubėtų su šia reforma, kad dar leistų padiskutuoti šia tema, kad patys miškininkai pasiūlytų vieną ar kitą variantą“, – aiškino padėtį prof. E. Bartkevičius. Naujasis Generalinės urėdijos vadovas dr. Rimantas Prūsaitis, paprašytas pakomentuoti balandžio 16 d. Seime priimtas Miškų įstatymo pataisas, buvo nekalbus. Generalinio urėdo teigimu, niekas nebuvo priimta, išskyrus urėdijų skaičių, todėl nuo komentarų sakė susilaikąs. Esą laikas parodys, kas buvo priimta ir kas iš to išeis. Seimo nustatytas stabilus urėdijų skaičius tarytum niekais paverčia naujojo generalinio urėdo sumanymus reformuoti visą valstybinių miškų valdymo sistemą, kurios pertvarkos projektas pateiktas svarstyti Vyriausybei. Bet generalinis urėdas R. Prūsaitis patikslino, kad Vyriausybei pateiktas ne pertvarkos projektas, o tik vizija, kurioje jis patvirtina savo dar 2009 m. susidariusią nuomonę dėl miškų valdymo. Urėdijų vadovas taip pat atsisako komentuoti šį klausimą.

Miškininkai žada protestuoti Iš pokalbio galima susidaryti nuomonę, kad generalinis urėdas R. Prūsaitis tiki, jog Seimo priimtų Miškų įstatymo pataisų Prezidentė nepasirašys. „Kai įstatymas bus priimtas (t.y., kai pasirašys Prezidentė), tada žiūrėsime, kaip dirbti toliau“, – „ŪP“ sakė Generalinės urėdijos vadovas. Dėl pirmumo teisės suteikimo įsigyti žaliavinės medienos vietos perdirbėjams generalinis urėdas pareiškė, kad pirmumo teisė negalima, nes tai prieštarauja Konkurencijos įstatymui. „O kad medieną Lietuvoje pramonininkai perdirbtų, be abejo, niekas neprieštaraus. Visi už tai – ir aplinkos ministras, ir aš. Tik tą tvarką reikėtų parengti. Reikia susėsti visiems suinteresuotiems asmenims prie stalo ir galvoti. Manyčiau, kad priimti įstatymą dėl pelno siekiančių valstybės įmonių truputį keistoka“, – baigdamas pokalbį pareiškė generalinis urėdas dr. R. Prūsaitis. Taigi į nokdauną pasiųsti ne tik stambieji medienos perdirbėjai, siekiantys išsikovoti sau pirmumo teisę įsigyti medienos iš valstybinių miškų, bet ir generalinis urėdas, planavęs reformuoti valstybinių miškų valdymą, t. y. drastiškai sumažinti urėdijų skaičių. Pasak Lietuvos miškininkų sąjungos prezidento E. Bartkevičiaus, miškininkai skubos tvarka šauks savo suvažiavimą, jeigu kas nors mėgins sugriauti esamą miškų valdymo tvarką.

Polikarpas RAGOŽIS „ŪP“ korespondentas

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.