Skilandžiais pramušime Didžiąją kinų sieną!

Rusijai uždraudus eksportuoti į savo šalį lietuviškus maisto produktus, Lietuva jau kuris laikas bando atverti duris į milžinišką Kinijos rinką. Tačiau pasiekti ją – ilgas kelias. Tenka įveikti ne tik didelį atstumą oro, jūrų ar geležinkelio transportu, bet ir daugybę biurokratinių formalumų. Tad kada kinai pilna burna skanaus lietuviškų sūrių ir dešrų, kada bandomis pirks iš mūsų veislinius gyvulius?

Kroviniai gali pajudėti jau šį pusmetį „Manau, kad mūsų eksportas į Kiniją prasidės labai greitai. Protokolai jau pasirašyti, baigiami suderinti sertifikatai. Artimiausiu metu, galbūt jau net pirmąjį šių metų pusmetį, turėtų prasidėti pieno produktų eksportas“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos Respublikos žemės ūkio atašė Kinijos Liaudies Respublikoje, Vietnamo Socialistinei Respublikai, Pietų Korėjai ir Mongolijai Mindaugas Kuklierius. Ši pareigybė siekiant išjudinti Kinijos ir Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo rei­kalus įsteigta neseniai. M. Kuklierius Pekine dirba dar tik penkis mėnesius, bet jau spėjo pajusti tenykštės rinkos ypatumus. Prekyba su Kinija kol kas užima nedidelę Lietuvos užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais dalį. Dar neseniai mūsų eksportas į šią šalį tesiekė 4,3 mln. Eur. Į Kiniją eksportuojamos sušaldytos mėlynės, išrūgų milteliai, ryžių ir kukurūzų gaminiai, mineraliniai vandenys, alkoholiniai gėrimai. Prieš porą metų pradėta eksportuoti naminių paukščių mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, kviečių glitimas. Dabar, užsidarius Rusijos rinkai, mūsų eksporto į šią šalį užmojai kur kas didesni.

Baigiami tvarkyti dokumentai Praėjusių metų pabaigoje pasirašytas trišalis Lietuvos žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Kinijos Liaudies Respublikos generalinės kokybės priežiūros, kontrolės ir karantino administracijos protokolas dėl veterinarinių ir higienos reikalavimų pieno produktams, juos eksportuojant į Kiniją. Šiame dokumente nustatytos techninės sąlygos, kurias prekiaudami su Kinija turėsime įgyvendinti, – kokios kokybės, saugos lygio produktai turi būti eksportuojami. Tie reikalavimai bus perkeliami į veterinarinį sertifikatą ir tuomet reikalai į priekį pajudės sparčiau, jau bus galima rengtis eksportui. Ki­ni­jos ge­ne­ra­li­nės ko­ky­bės ir ka­ran­ti­no ins­pek­ci­jos ad­mi­nis­tra­ci­ja jau yra pa­tvir­ti­nu­si žu­vų pro­duk­tų eks­por­to ser­ti­fi­ka­tus, ta­čiau vis dar te­be­lau­kia­ma ga­lu­ti­nio sprendimo dėl pie­no produktų, dirbama dėl mėsos produktų eksporto pa­tvir­ti­nimo.

Niša pieno perdirbėjams „Kol kas kinai patys neapsirūpina pieno žaliava, todėl yra priversti importuoti pieno miltus arba koncentratą. Tuo užsiima didžiausios Kinijos įmonės. Mes šia situacija dabar galėtume pasinaudoti. Labai daug uždirbti iš šių produktų eksporto gal ir nepavyks, nes jų kainos yra kritusios visame pasaulyje ir nori nenori teks taikytis prie rinkos. Kas žino, kaip bus ateityje“, – sakė M. Kuk­lierius. Jo teigimu, yra ir kitas mūsų produkcijos importo kelias į Kiniją – tai ilgesnio galiojimo šviežių produktų, pavyzdžiui, pasterizuoto pieno, platinimas į mažmeninius tinklus. „Artimiausiu metu susitiksiu su didžiausiais maisto produktų platintojais, išsiaiškinsiu eksporto galimybes, keliamas sąlygas ir po to perduosiu jų kontaktus mūsų perdirbėjams, kurie galės toliau derėtis dėl įsiliejimo į jų tinklus“, – žadėjo Lietuvos atašė.

Perdirbimo įmonės jau rengiasi Kokią pieno produkciją eksportuos į Kiniją, spręs patys gamintojai. Daug kas priklausys nuo jų užmojų, susitarimų su kinų verslininkais. Įmonės „Marijampolės pieno konservai“ valdybos pirmininkas Raimondas Karpavičius teigė, kad Kinijos rinkai ruošiama speciali produktų linija. „Eksportuosime pieno miltus, konservus, sviestą, kuriame dar keletą produktų, taip pat produktų liniją specialiai Kinijos rinkai“, – sakė R. Karpavičius. Sūrius gaminančios „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius neslėpė, kad įmonė svarsto galimybę eksportuoti tik sausus pieno produktus. Nors Kinija sūrių įsiveža perpus mažiau nei Rusija, AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa mano, kad įmonei ši šalis vis dėlto yra ypač svarbi rinka. Pasak ŽŪM atstovės Jurgos Vaičiūnės, Kinijos gyventojai vartoja vis daugiau pieno produktų, todėl eksportu į šią šalį suinteresuotos dauguma Lietuvos pieno perdirbimo įmonių. Norą eksportuoti į Kiniją jau pareiškė visi didieji Lietuvos pieno perdirbėjai.

Užtruko ir dėl kinų Naujųjų metų „Tikimės, kad šiais metais prasidės ir mėsos eksportas. Procesas šiek tiek užtruko, nes Kinijoje pagal jos kalendorių vasario 8 d. prasidės Naujieji metai, kai kurios įstaigos prieš juos didesniais darbais neužsiima, rengiasi šventėms, kurios truks net dvi savaites. Šventėms pasibaigus, vyks visos mūsų eksporto sistemos auditas, po to komisija parašys ataskaitą, tada bus pasirašyti atitinkami protokolai ir derinami sertifikatai. Optimistinis variantas, kada realiai prasidės lietuviškos mėsos eksportas į Kiniją – šių metų vidurys arba antra pusė“, – sakė M. Kuklierius. Pasak atašė, kinams galėtume eksportuoti šviežią ar brandintą jautieną vakuumo įpakavimuose. „Tai jau technologijos dalykai, specialistai juos geriau žino. Argentinai eksportuoti tokią savo produkciją į Kiniją ne arčiau nei mums, tačiau jų tai neatbaido, vadinasi, apsimoka“, – svarstė M. Kuklierius. Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį jautienos suvartojimas Kinijoje padidės 2,2 mln. tonos per metus. Ši mėsa Kinijoje daug metų buvo laikoma turtuolių maistu, tačiau plečiantis miestams ir viduriniajai klasei situacija ėmė keistis, nors nuo 2000 m. mėsos kilogramo kaina padidėjo keturis kartus ir dabar siekia maždaug 10 JAV dolerių.

Lietuviškos receptūros pėdsakai „Gyvų mėsinių jaučių, kaip australai, į Kiniją lėktuvais tik­riausiai neskraidinsime – pernelyg brangu. Mums čia konkuruoti tikrai būtų labai sunku ir kažin ar toks eksportas apsimokėtų. Tačiau kinams labai reikia veislinių gyvulių, ypač pieninių karvių ir ožkų. Stambūs pieno ūkiai mielai perka veislines telyčias, plečia jų bandą, nes nori gyventojams pasiūlyti kuo daugiau šviežio pieno, kuris reikalingas kūdikių maistui. Čia mes matome didžiulę eksporto nišą. Veislines telyčias ir ožkas gabenti į Kiniją, manau, tikrai būtų verta, nes kinai pasiryžę supirkti didelius jų kiekius“, – prog­nozavo pašnekovas. Jo nuomone, gerą perspektyvą turi mėsos gaminių, ypač vytintų, eksportas. Kinai tokius produktus vertina. „Tai pastebėjau atveždamas kai kuriems draugams lietuviškų lauktuvių. Be to, jie labai mielai perka tokius gaminius iš Šiaurės rytų Kinijoje esančio Charbino miesto verslininkų“, – sakė atašė. Kadaise šis miestas buvo Rusijos avanpostas prie rusų nutiesto ir administruoto Sibiro geležinkelio rytinės atšakos. Kalbama, kad tuo metu čia gyveno ir lietuvių, kurie ir išpopuliarino rūkytus ir vytintus mėsos gaminius. Po 1949 m. Kinijoje įvykusios revoliucijos dauguma rusų iš miesto išvyko, tačiau likusieji padedant vietos valdžiai, įkūrė rusišką miestelį, prisiminė seną rūkytų ir vytintų mėsos gaminių verslą. „Kodėl kinams dabar nepasiūlius tokių lietuviškų mėsos gaminių – jų įvairove tikrai skųstis negalime“, – sakė M. Kuklierius.

Smunkanti ekonomika nesutrukdys Šiek tiek sudėtingesnė situacija su grūdų eksportu. Šioje rinkoje Kinijoje, pasak M. Kuklieriaus, yra keli žaidėjai, tačiau kol kas juos įvardyti dar anksti, nes esame nepadarę kai kurių namų darbų ir dėl protokolų pasirašymo, ir dėl sertifikatų gavimo. Tačiau kaupiami kontaktai, tikslinamos galimybės ir sąlygos. Vis dėlto jis pripažino, kad į Kiniją tikriausiai eksportuosime jau kito derliaus grūdus. Kur, į kokius Kinijos miestus ar regionus plauks lietuviška produkcija? Daugiausia, pasak M. Kuklieriaus, matyt, į Pekiną, Šanchajų, Čongčingo provinciją. Kinija – labai didelė šalis, mūsų valstybės eksportui užtektų net ir vieno miesto ar provincijos, kurios centre neretai gyvena apie 10 mln. gyventojų – daugiau negu trys Lietuvos. Ar šiuo metu pastebimas Kinijos ekonomikos nuosmukis nesutrukdys mūsų eksporto plėtrai į šią šalį? Atašė teigimu, pačioje Kinijoje tai nėra labai pastebima, galbūt šiek tiek atsiliepia prabangos prekėms, o maisto produktų eksportui dėl to jokių trikdžių nėra. Maistui kinai pinigų negaili. Be to, nors šios šalies ekonomika ir labiausiai nusmuko per pastaruosius 25-erius metus, ji yra vis dar kylanti.

Stasys JOKŪBAITIS „ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.