Koks yra mokslininkų uždavinys? Daugelis atsakytų, kad jų darbas generuoti inovatyvias idėjas, įgyvendinti perspektyvius projektus ir kurti teigiamą šalies įvaizdį tarptautiniu mastu. Tačiau yra ir žemiškesnė, nors ne mažiau sudėtinga užduotis – kalbėti su visuomene ir politikais. O kaip kalbėti, kad išgirstų?
Europos Komisija paskelbė 2024 m. klimato politikos veiksmų pažangos ataskaitą, iš kurios matyti, kad 2023 m., palyginti su ankstesniais metais, grynasis ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis sumažėjo 8,3 proc. Tai didžiausias metinis sumažėjimas per dešimtmečius, iš...
Danija – pirmoji šalis pasaulyje, įvedusi mokesčius už šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas iš gyvulių: už kiekvieną karvę, kaip vieną didžiausių taršos, keičiančios klimatą, šaltinį, ūkininkams teks mokėti po 225 Eur. Tiesa, tokia tvarka įsigalios nuo 2035 m. Nuo 2030-ųjų „karvė...
Balta nesudėtinga paversti juoda ir atvirkščiai – viską gali lemti požiūris. Šiuo atveju – požiūris į gyvulininkystę, kaip pagrindinį taršos šaltinį žemės ūkyje. O visa kita – technikos reikalas. Įsivaizduokime mišrųjį ūkį, kurio specializacija 2008 m. buvo augalininkystė. Ar kas nors galėtų p...
Klimato kaitos požiūriu pažangus ūkininkavimas, ŠESD emisijos gyvulininkystės ūkiuose mažinimas, biodujų gamyba – klausimai, kuriems buvo skirtas didžiausias dėmesys projekto „Climate Farm Demo“ renginyje, organizuotame Petro Mitkaus ūkyje, Skuodo rajone.
Sukrapščiusi paskutinius Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) lėšų likučius Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) planuoja, kad spalio mėnesį galės būti skelbiami kvietimai teikti paraiškas paramai supaprastinta tvarka investicijoms į žemės ūkio valdas. Tačiau Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) p...
Mokslininkai žada, kad jūros dumbliais praturtintas galvijų pašaras leis ūkininkams gerokai sumažinti metano dujų išskyrimą į aplinką. Jungtinės Karalystės (JK) mažmeninės prekybos gigantas „Morrisons“ neseniai paskelbė apie išskirtinę partnerystę su „Sea Forest“. Tikimasi, kad naudojant „SeaFee...
Melžiamų karvių ir kitų galvijų išskiriamas metanas yra didžiausias baubas, kuriuo gąsdinami ne tik Europos, bet ir viso pasaulio gyventojai. Pridėjus astronominius vandens poreikius (tarytum jis negrįžtų į natūralų ciklą), siūloma radikali tariamai Žemę išgelbėsianti priemonė – atsisakyti galvijų auginimo. Tad tęsiame &bdquo...
Šlapynių atkūrimas – vienas efektyviausių būdų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas žemės ūkio sektoriuje suvaldyti. Siekiant ŠESD išmetimų sumažinimo iš nusausintų pažeistų žemės ūkyje naudojamų durpžemių, čia atkuriant pelkėdaros procesus, Lietuvoje jau netrukus bus pradėta įgyvendin...
Apskaičiuota, kad 2023 m. trečiąjį ketvirtį ES ekonomikos išmetė 7 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) palyginti su tuo pačiu 2022 m. ketvirčiu, ir tai neturėjo neigiamos įtakos ekonomikai – ES bendrasis vidaus produktas (BVP) išliko stabilus, šią savaitę paskelbė Eurostatas.
Aplinkos ministerija kartu su pavaldžiomis institucijomis parengė ir Europos Komisijai pateikė Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos ataskaitos projektą, kuriame įvertintos 1990–2022 m. tendencijos.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai (LŽŪKT) įgyvendinant tarptautinį projektą „Climate Farm Demo“, į Europoje kuriamą 1500 bandomųjų ūkių tinklą, skirtą klimato kaitos požiūriu pažangiam ūkininkavimui paspartinti, jungiasi 25 Lietuvos augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiai. Juose naudodami Europoje pripažintus skaitmeninius į...
Atliepdami Europos Komisijos prioritetą kurti klimato kaitai atsparią ateitį, 10 nacionalinių partnerių įgyvendins projektą „GFarm For LIFE“. Rugsėjo 20 d. oficialiame atidarymo renginyje „Senatorių pasaže“ sutapo dalyvių požiūriai dėl galimybės Lietuvai išsiskirti Europoje pasiekus projekto tikslų: sukūrus efektyv...
Strateginis planas – būtina žinoti
Vakar Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą (SP). Pagal šį strateginį dokumentą penkeriems metams Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bus skirta beveik 4,3 mlrd. Eur įskaitant nacionalinį finansavimą.
„Šiandien, kai pasaulis susiduria su tok...
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) (Universiteto g. 8A, Akademijos mstl., Kauno r.) lapkričio 11–12 d. rengiama kanapių verslo šventė „Cannabis Hub.LT 2022“, kurios metu vyks paroda ir kontaktų mugė, taip pat bus surengta konferencija „Pluoštinių kanapių verslo plėtra Baltijos regione – būtina bioekonomikos proveržio ...
Jei politikų siekiai taps kūnu – bus ypač riesta
ne tik gyvulininkystės ūkiams, bet ir visiems smulkiesiems.
Žemės ūkiui reikia naujų mokesčių – už gyvulius ir trąšas, taip pat didinti iškastinio kuro apmokestinimą ir mažinti lengvatas, kad pasiektume užsibrėžtus istorinį perversmą žadančius žaliuosius tikslus. Tokias rekomendacijas pateikė Ek...
Siekdamas Lietuvoje sukurti bendrą sertifikuotą anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo programą, Estijos žemės ūkio technologijų startuolis „eAgronom“ pasirašė jungtinės veiklos sutartį su UAB „DOJUS agro“.
Pirmoji šalyje anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo programa ūkininkams atneš naujų pajamų sra...
Akademijoje, Kėdainių rajone, birželio 29–liepos 1 d. šurmuliuos žemės ūkio technologijų ir inovacijų paroda „Agrovizija 2022“. Joje bus pristatytos inovatyvios auginimo technologijos, žemės ūkio technika, naujausios augalų veislės ir žemės ūkio mokslo žinios.
Po pandemijos – atsinaujinusi paroda
Tradicinė žemdirbius, agroverslo, žemės ūkio ...
Užsienio mokslininkų ekspertiniai vertinimai rodo, kad žaliojo kurso priemonės gali ypatingai neigiamai paveikti žemės ūkį ir labai blogomis žiniomis nustebinti vartotojus. Kaip į tai reaguoja Lietuvos politikai?
Universitetų lyderio išvados
Nyderlandų Vageningeno universiteto (WUR) mokslininkai metams baigiantis paskelbė dvi išsamias studija...
Lietuvoje yra visos sąlygos sėkmingai plėtoti gyvulininkystę, pieno produktai gali tapti šalies vizitine kortele. Mes turime susigrąžinti pasitikėjimą pieno sektoriaus sėkme ir jį plėtoti, modernizuodami bei kurdami naujus, tvarius pieno gamybos ūkius. Ar galima efektyviai ūkininkauti be naujovių? Gal ir galima, bet ar ilgai? Manau, kad ne. Keič...
Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) pritarė Vyriausybės siūlymui nustatyti beakciziam dyzelinui metines lubas. Vienam ūkiui ar įmonei nuo 2026 metų liepos bus nustatytas maksimalus degalų kiekis – 100 tūkst. litrų, kuris po kelerių metų sumažės dar perpus. Įsigaliosiančios lubos supriešino žemdirbių bendruomenę. Akivaizdu, jog šis motyvas nesuta...
Seime svarstomas Akcizų įstatymo projektas, o Aplinkos ministerijos (AM) sumanymas – 2023–2025 metais mažinti iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas arba jų iš viso atsisakyti ir didinti tarifus. Žemdirbiams siūloma nuo 2024 metų leisti įsigyti tik 100 tūkst. litrų lengvatinio dyzelino per metus, nuo 2025-ųjų – jau tik iki 50 tūkst. litrų.
...
Pastaruoju metu sparčiai brangstant trąšoms ir degalams bei vos ne iš dangaus nukritus Europos žaliajam kursui, žemdirbiai vis daugiau kalba apie tręšimo priemonių ir derliaus santykį. Apie tai, ar ūkininkai pasiryžę dėl švarios gamtos gauti mažesnį pelną, su Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininku Martynu PUIDOKU kalbasi ŪP korespondentas St...
Nors visoje Europos Sąjungoje (ES) lengvatinių degalų žemės ūkiui „lubas“ vienam ūkiui svarstoma įvesti tik nuo 2026 metų, tačiau Lietuvoje tai padaryti ketinama kur kas anksčiau. Pagal Finansų ir Aplinkos ministerijų parengtą Akcizų įstatymo pataisų projektą, jau nuo 2024 metų liepos mėn. vienas ūkis galės gauti ne daugiau nei 100 tūkst. litrų ...
Šiandien situacija žemės ūkyje itin sudėtinga. Ji susidarė dėl nepaprastai blogo vadovavimo Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), lyderystės stokos, kompetencijų trūkumo, prastos komunikacijos ir dialogo su žemdirbių atstovais nebuvimo. ŽŪM nutolo nuo savo tiesioginių funkcijų. Prie tokios situacijos, manau, buvo einama sistemingai.
Dr. Ignas Hof...
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
J.E. LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
Kopija
LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
Sprendimas išreikšti nepasitikėjimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku žemdirbių visuomenėje brendo seniai. Tai – ne spontaniškas veiksmas. Sulaukiame vis daugiau raginimų iš ūkininkų, žemės ūki...
Daugeliui pasirodytų keista, ypač žemdirbiams, jeigu pasakyčiau „ne“. Sunki našta taps ir žemės ūkio produkcijos vartotojams, nes neabejotinai maistas brangs, nes dalis bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) lėšų bus skiriama ne prieinamoms maisto kainoms užtikrinti, o aplinkosaugos ir bioįvairovės problemoms, kurios yra aktualios likusiose Euro...
Apie tokią žemės ūkio šaką mažai kas yra girdėję, bet ji – perspektyvi. Ir ne vien todėl, kad tausoja biologinę įvairovę ir prisideda prie klimato kaitos suvaldymo. Pagal Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ne į tradicinius žemės ūkio sektorius, o būtent į šią sritį – pelkių atkūrimą – ketinama nukreipti 16 mln. Eur, kurie ...
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) nariai pasipiktino Aplinkos ministerijos (AM) parengtu Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės (KKVD) projektu. Jų nuomone, dokumentas parengtas be jokios analizės, neatsižvelgiant į užsienio šalių mokslininkų žaliojo kurso iniciatyvų vertinimus, remiantis abejotinomis nuostatomis.
Reikia įvertinti gal...
Aplinkos ministerijos (AM) parengtas Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės (KKVD) projektas šokiravo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) narius. Jie pasipiktino, kad dokumentas parengtas be jokios analizės, neatsižvelgiant į užsienio šalių mokslininkų atliktus žaliojo kurso iniciatyvų vertinimus, remiantis abejotinomis nuostatomis, todėl...
LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas.
Įgyvendinant Europos žaliojo kurso, apimančio ir ES strategiją „Nuo lauko iki stalo“, reikalavimus, žemės ūkio ir miškų sektoriai susiduria su sunkumais. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) šiandien rengia nuotolinę diskusiją „ES strategija „Nuo lauko iki stalo“ – iššūkiai ir galimybės ...
Žemdirbių organizacijų nepasitenkinimas, kilęs dėl Lietuvos priimamų ilgalaikių nacionalinių įsipareigojimų, susijusių su klimato kaitos valdymo perspektyva, atskleidė šokiruojantį dalyką. Strategijų rašytojai ir žmonės „arčiau žemės“ nesupranta vieni kitų, nors tarpusavyje ir kalba lietuviškai. Kas tai: šiltnamio efektas mūsų galvose ar rezulta...
(1).jpg)
.png)
