Kaunas -8,9 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 13 Vas 2025
Kaunas -8,9 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 13 Vas 2025

Žaliasis kursas: kam pažaliuos akyse?

2022/02/22


Užsienio mokslininkų ekspertiniai vertinimai rodo, kad žaliojo kurso priemonės gali ypatingai neigiamai paveikti žemės ūkį ir labai blogomis žiniomis nustebinti vartotojus. Kaip į tai reaguoja Lietuvos politikai?

zaliasis kursasUniversitetų lyderio išvados

Nyderlandų Vageningeno universiteto  (WUR) mokslininkai metams baigiantis paskelbė dvi išsamias studijas, kuriose analizuoja žaliojo kurso strategijų („Biologinės įvairovės“, „Nuo lauko iki stalo“) tikėtiną poveikį žemės ūkiui. Poveikis augalininkystei nagrinėtas imant septynių ES šalių narių atvejus (Suomija, Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Italija, Rumunija), tradicinę augalininkystės produkciją – vienmečių lauko augalų (kviečiai, rapsai, kukurūzai, cukriniai runkeliai, pomidorai), daugiamečių augalų (obuoliai, alyvuogės, vynuogės, citrusiniai vaisiai, apyniai). Vertinant poveikį gyvulininkystei, remtasi kitais tyrimais, trylikos skirtingų ūkių tipų modeliu, atsižvelgta į ūkininkavimo bei sąlygų valstybėse narėse nevienalytiškumą.

Mokslininkai tyrė keturis scenarijus, atitinkančius Europos žaliojo kurso tikslus. Priminsime juos: perpus sumažinti bendrą pesticidų naudojimą ir riziką; perpus sumažinti maistinių medžiagų nuostolius ir 20 proc. trąšų naudojimą; ekologinei gamybai skirti ne mažiau kaip 25 proc. žemės ploto; ne mažiau kaip 10 proc. intensyvios žemės ūkio gamybos naudmenų skirti didelės įvairovės kraštovaizdžiui.

Ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje garsus WUR savo tyrimų išvadose skelbia, kad įgyvendinus strategijas, visoje ES augalininkystės produkcijos gamyba sumažės apie 10–20 proc. Tikėtina, kad Bendrijos eksportas sumažės, o importo dalis padidės. Išplėtus ekologinės gamybos plotą, gamyba sumažės apie 10 proc., o produkcijos kaina padidės apie 13 proc. Tikėtinas ūkių pajamų sumažėjimas, žaliavos kainų augimas, gamybos persikėlimas už ES ribų.

Gyvulininkystės sektoriuje tikėtinas pieninių ir mėsinių galvijų skaičiaus mažėjimas, gali sumažėti ir kiaulių, o naminių paukščių – padaugėti. Pasiekus ES žaliojo kurso tikslus, gyvulininkystės ūkių apimtys gali sumažėti 10–15 proc., išaugti išlaidos (ypač susijusių su pašarais) ir produktų kainos. Tikėtina, kad ES ūkininkų konkurencinė padėtis, palyginus su kitomis šalimis, pablogės.

Tas pačias grėsmes įvardija ir kiti

Panašių studijų atlikta ir daugiau. Jose įvardijamos grėsmės yra panašios kaip ir Vageningeno universiteto. Štai kokį efektą gali duoti vien tik pesticidų naudojimo mažinimas.

Pagal Jungtinio tyrimų centro analizę, neigiamą poveikį patirs grūdų ir aliejinių kultūrų sektoriai, jų produkcija sumažės 15 proc.; daržovių ir daugiamečių augalų pasiūla sumažės 12 proc. Tai atsilieps žemės ūkio produktų kainoms ir ūkių pajamoms, gamybos išlaidos padidės 10 proc. Kai kurios žemės ūkio produkcijos eksportas (grūdų, kiaulienos, paukštienos) sumažės, ES rinkoje atsiras prekybos aliejinių augalų sėklomis, vaisiais ir daržovėmis, jautiena, aviena deficitas. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslas gali būti pasiektas tik iš dalies, tarša gali „nutekėti“ už ES ribų.

Lenkijos mokslininkų tyrimas rodo, kad įgyvendinus pesticidų mažinimo tikslą, augalininkystės produkcijos gamyba sumažės 13 proc., ūkininkų pajamos susitrauks bent 11 proc., dėl to tikėtinas maisto kainų augimas. Kyla pavojus, kad daug sąnaudų reikalaujanti gamyba ir aplinkai daroma žala gali būti perkelta už ES ribų. Dar viena išvada: ekologinio ūkininkavimo apimtys padidės, bet tikslas nebus pasiektas, nes jo daugelis gyventojų neįpirks.

Žaliojo kurso poveikį, kaip žinoma, taip pat vertino JAV žemės ūkio departamentas. Jis numatė ES žemės ūkio produkcijos gamybos mažėjimą (12 proc.), ūkių pajamų mažėjimą (16 proc.), žemės ūkio produktų importo į ES padidėjimą ir eksporto iš ten sumažėjimą.

Matyti bendros tendencijos

Kaip Lietuvoje turėtų būti vertinamos tokių tyrimų ataskaitos? To buvo klausiama Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) surengtoje diskusijoje. Vageningeno tyrimus išsamiai apžvelgusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė ateities paveikslo tamsiomis spalvomis nepiešia: ES šalys nėra homogeniškos, Lietuvos atveju apibendrinančių išvadų pagal šį ir kitus tyrimus daryti negalima. Galima matyti tik bendras tendencijas.

Koks bus realus scenarijus, ar pavyks išvengti grėsmių? Tai nulems daug veiksnių: ES politinės priemonės, žemės ūkio ir maisto produktų vartojimo pokyčiai, inovacijų diegimo tempas ir pan. Prof. A. Miceikienės apibendrinimas racionalus: „Manau, kad našumo, tvarumo ir atsparumo didinimo tikslas gali būti pasiektas veiksmingu ūkių rėmimu, investicijomis į mokslinius tyrimus.“

Lietuvos atvejui studijos nerengs

WUR tyrimo ataskaita neseniai svarstyta Žemės ūkio mokslo taryboje. Keltas klausimas – ar mums reikalingas panašus tyrimas, žaliojo kurso poveikio Lietuvos žemės ūkiui vertinimas.

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko žodžiais, „aiškaus pasakymo nebuvo“. Tai reikštų, kad toks tyrimas dabar nebus užsakytas. Numatyta atlikti kitokio pobūdžio tyrimus. Vienas jų – dėl gyvūnų gerovės (Europos Komisijai reikia pasakyti, kada Lietuva atsisakys kiaulių uodegų karpymo, padidins laikymo plotą gyvūnui), o kitas – nacionalinės politikos srities – dėl kailinių žvėrelių verslo ekonominio, socialinio vertinimo. Šis tyrimas reikalingas Seimui ketinant svarstyti kailinių žvėrelių verslo draudimą.

Pasak žemės ūkio ministro, gerai, kad Vageningeno universiteto ir kitų tyrimų ataskaitų išvados maždaug sutampa; mums gera žinia, kad žaliojo kurso poveikis mažesnio gamybos intensyvumo šalyse bus švelnesnis. K. Navickas perspektyvą mato optimistiškai: ŠESD mažinimo tikslą vykdysime didindami CO2 sekvestracijos pajėgumus (per daugiametes pievas, miškų sodinimą, durpynus užliedami vandeniu ir pan.), o pesticidų naudojimui mažinti turime kompensacines bei kitas priemones.

Studija korektiška, bet...

Iš aplinkos viceministro Dano Augučio kalbėjimo galima suprasti, kad nuogąstauti visiškai nėra ko. EK konstatavo, kad visos studijos vertingos ir korektiškos, bet jose atsižvelgiame ne į visus aspektus – įvardyti ekonominiai dalykai, bet neįtraukti sutaupymai. Viceministras įvardijo aspektus, į kuriuos studijoje nebuvo atsižvelgta.

Nebuvo vertinti neveikimo kaštai, o klimato kaita ir biologinės įvairovės praradimas jau dabar veikia žemės ūkį: susiduriama su apdulkintojų trūkumu, didelė sausrų ekonominė žala. AM WUR studijoje pasigedo atsižvelgimo į būsimus finansinės paramos mechanizmus: BŽŪP, klimato kaitos švelninimo priemones; dar planuojamos papildomos lėšos patvirtinus „Fit for 55“ paketą. Taip pat viceministras siūlo atkreipti dėmesį, kad Lietuvos ambicijos yra mažesnės nei ES strategijose: mažesnė ekologinių plotų plėtra (iki 15 proc.), ūkio lygmeniu mažiau vietos kraštovaizdžio elementams (4 proc., įskaitant pūdymą), kuklesnis mineralinių trąšų mažinimo tikslas (15 proc.). Aplinkos viceministrą optimistiškai nuteikia, žaliojo kurso teisingą kryptį patvirtina ir besikeičiantys vartotojų įpročiai bei inovacijos.

Ragina nusileisti ant žemės

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė mano, kad neturėdami nacionalinių skaičiavimų, pereiname į pranašysčių žanrą. Ūkininkavimo praktika Lietuvoje ir Prancūzijoje, pagal hektarui tenkančias augalų apsaugos veikliąsias medžiagas, skiriasi dešimteriopai, todėl absoliučiai nelogiška „nuleisti“ visiems vienodus pesticidų mažinimo tikslus. „Turime spręsti ne Prancūzijos, o Lietuvos problemas“, – akcentavo LAAA vadovė, primindama, kad bet koks perspaudimas skatina šešėlį, gali duoti netikėtą, nepageidautiną rezultatą.

Nuogąstavimais dalijosi Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas. Pasak jo, asociacija pasisako už žaliąjį kursą, tačiau už skaičių slypinčios detalės kelia nerimą – grūdų produkcijos mažėjimas gali skaudžiai smogti ir perdirbimui. Anksčiau kaltinti, kad per mažai perdirba produkcijos, grūdų pirkliai per penkerius metus nutarė į tai investuoti pusę milijardo, 50 proc. padidinti perdirbimo apimtis. „Neramu, kai nežinome, kaip nukris kokybė, ar bus reikalinga gamykla, esame labai įsitempę“, – kalbėjo K. Šimas, primindamas, kad verslo ateitis labai priklausys nuo to, kaip susidėlios scenarijai – reikia įvertinti visas grandines, kurios gali nukentėti ne tik nuo sumažėjusios produkcijos apimties, bet ir nuo pirmosios prastesnės kokybės tonos. Poveikis visai grandinei gali būti labai skaudus.

Žemdirbių atsargią poziciją išsakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas. Jis pritaria, kad nereikia perspausti įgyvendinant žaliojo kurso priemones – mažinant cheminius produktus ar keičiant žemės dirbimo technologijas. Pasak jo, ūkiai skirtingi, didieji ir dabar taiko tokias inovacijas kaip tręšimas kintama norma, tręšimo žemėlapius ir pan. Tačiau šiandien ūkininkams labiau neramu ne dėl to, kas bus kada nors perspektyvoje, o kas vyksta jau dabar – skamba varpai, kad mažėjant valstybės deleguotų funkcijų finansavimui, rengiamasi rajonuose mažinti žemės ūkio specialistų gretas.

Jei Lietuva būtų sėdusi prie namų darbų jau anksčiau, šiandien būtume stipresni. Tačiau praleista ne viena proga, buvo vilkinimų. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis priminė, kad LŽŪBA bene nuo 2019 metų atkakliai kartoja, rašo raštus, jog klimato kaitos sprendimai turi būti įgyvendinti be žalos žemdirbiams, kad turi būti paruošta nacionalinė taršos emisijų žemės ūkyje metodika, kuri atsižvelgtų į Lietuvos gamtos sąlygas. „Kiek prarasime per klimato kaitos planą? Būtina atlikti mokslinius tyrimus, kokios bus netektys?“ – retoriškai klausė J. Sviderskis. Deja, šie klausimai šiandien vis dar neturi atsakymų.

KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis pritaria – turėtume kalbėti skaičiais ir juos girdėti, klausa būtų nevienašališka. Parlamentinio komiteto pirmininkas konstatavo, jog apie visa tai, kas išdėstyta Vageningeno universiteto studijoje, ir anksčiau buvo kalbėta – galimą gamybos mažėjimą, kainų augimą, importo ir eksporto santykį, finansavimo trūkumą ekologinės žemdirbystės plėtrai... Prisidėjo dar ir perspėjimo signalas, kad gali būti nepasiekti visi aplinkosauginiai tikslai. Baigdamas diskusiją, V. Pranckietis vykdomajai valdžiai linkėjo vadovautis skaičiais, bet ne emocijomis, o sprendimus taikyti tokius, kurie nekenktų Lietuvos žemdirbiams ir vartotojams.

  2022.02.22

ŪP korespondentė - Irma DUBOVIČIENĖ

Susijusios temos - skaitykite: žaliasis kursas;  žaliasis kursas žemdirbiams;  ES rinka; 

Dalintis