Apie aktinidijų naudą – trumpas interviu su LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkais prof. dr. Pranu Viškeliu, dr. Jonu Viškeliu ir dr. Dalia Urbonavičiene.
Vilkaviškio r. Šeimenos sen. Patunkiškių kaime ekologiškai juoduosius serbentus auginęs Irmantas Roveršteinas jau nusprendė metų pabaigoje šios kultūros atsisakyti.
„Priežasčių – ne viena ir ne dvi. Pirmiausia – maža juodųjų serbentų supirkimo kaina. Pernai ir derlius buvo menkas, ne...
„Japonų išmintis sako: jei nori būti laimingas visą gyvenimą – sodink sodą“, – rytietiškos išminties perlą ne šiaip sau primena Šakių pašonėje gyvenanti Aldona Markevičienė. Žmones, Lietuvoje auginančius egzotinius vaismedžius galime vadinti tikrais pionieriais, nes būtent jie pir...
Amžinatilsį Genovaitės Akmenavičienės sodyboje Kaišiadorių rajono Palomenės gyvenvietėje tryliktus metus šeimininkauja jos anūkė Danguolė su Vaidu. Viską atnaujinę ir sukūrę savo rankomis, puoselėja natūralų grožį, nevengdami nei senovinių sprendimų, nei patogių naujovių, besidžiaugdami erdvės, ramybės, sveiko maisto pranašu...
Be mikroorganizmų žemė – negyva“, – pabrėžia Irma ir Algimantas Trečiokai iš Kazlų Rūdos krašto. Jankų kaime įkūrę organinį ūkį, pavadintą savitu Kokoko vardu, sveiko maisto šalininkai atrado daugybę alternatyvų nenatūraliems, konservantais „praturtintiems“ produktams. Vietoje cheminių trą&scaro...
Kivių lietuviškame sode kol kas užsiauginti nepavyks, bet į juos panašių aktinidijų uogų galime pasiskinti ne vienoje sodyboje. Šį augalą nesunku pamėgti, nes jis dovanoja ne tik skanių vaisių, bet ir dekoratyviais lapais gali papuošti želdyną ar ne itin gražią kiemo sieną. Mėgstantieji sodininkauti liepą gali p...
Aktinidijos – tai lianos, kilusios iš Rytų Azijos. Ten jų natūraliai auga daugybė – mūsų mėgstami kiviai taip pat yra aktinidijų vaisiai. Europoje kai kurios pradėtos auginti tik XIX a. pradžioje, o XX a. atkeliavo ir į Lietuvą. „Sovietiniais laikais aktinidijų plantacijų nebuvo, tačiau sodininkai mėgėjai augino, kažkoki...
Nerandate kompromiso tarp noro, kad sodybos aplinka būtų estetiškai nepriekaištinga, ir poreikio, kad ant stalo puikuotųsi pačių užaugintos daržovės? Prisiminkite senovinę gėlyno-daržo idėją. Mąstantys, kad daržovės yra negražios, turėtų pagalvoti dar sykį. Parodysime, kaip kurti gėlyną-daržą, o pavyzdžius imame tik geriausius. &Sc...
Veliuoniškės Editos JUOZUPAITIENĖS kiemas pilnas visko: ir daržų, ir sodų, ir gėlynų. „Be jų gyvenimas būtų skurdus ir liūdnas, – prisipažįsta moteris. – Regis, ir vėjas žiemą ne toks žvarbus, ir šaltis mažiau „kandžiojasi“, kai ant stalo kvepia savo rankomis išauginti obuoliai, kriaušės ...
Dr. Rita ASAKAVIČIŪTĖ, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro ŽI Vokės filialo vyresnioji mokslo darbuotoja, bulvių selekcininkė, tyrinėdama bulves ir kurdama naujas jų veisles, į šį darbą žvelgia ir iš meninio kampo, mat yra krimtusi ir dailės mokslų. Tad mūsų pokalbis – apie augalus darbe ir po jo, apie tyrinėjimu...
Jų spygliai ilgi ir dygūs, tačiau šiuolaikinė medicina ir grožio pramonė neįsivaizduojama be gintarinės spalvos uogų ir jose esančių sėklyčių. Pastaruoju metu pasaulio mokslininkai atkreipė dėmesį būtent į dygliuotojo šaltalankio rūšį ir jos kultūrines veisles – jų vaisių cheminė sudėtis itin vertinga, o augalai visi&s...
Praėjusieji, 2022 metai Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune gali būti pavadinti margalapės aktinidijos metais: ne tik dėl to, kad turtingoje sodo Actinidia Lindl. genties kolekcijoje augalai kaip niekad buvo apsipylę žiedais, o vėliau vaisiais, bet ir dėl puikių iš Lenkijos atkeliavusių žinių – apie patvirtintą ...
Į medelyną vis dažniau užsuka ne tik sodininkai, bet ir jaunos šeimos su vaikais, nusprendusios įrengti nedidelį sodelį. Didžiulis malonumas – ne tik poilsis terasoje, bet ir galimybė nusiskinti ekologinių vaisių. Vaikams tai irgi smagi pramoga. Specialistai patvirtina, kad sodas teikia naudos, ir rekomenduoja suaugusiam žmogui per ...
Telšių rajono Drobūkščių kaime prieš dvejus metus Milda ir Andrius Papinigiai greta šilauogių lauko pasodino lenkiškų aktinidijų krūmelių. Nemažai investicijų ir darbo reikalavusios ir vis dar reikalaujančios Lietuvoje neįprastos uogos tik bando prisijaukinti Žemaitijos žemę. Vilniuje gyvenantys, informacinių t...
Lietuviškoms uogoms: braškėms, avietėms, šilauogėms kasmet vis sunkiau konkuruoti su atvežtine produkcija. Todėl ūkininkai ima auginti retesnių uogų, kurių dar nėra rinkoje. Perdirbėjai taip pat ieško naujovių.
Šiemet aktinidijos derėjo labai gausiai, jų derlius buvo ypatingas.
Augina retesnes
Pastaraisiais metais uogynų plotai mūsų šal...
Žmonės iki šiol nustemba, kai svečioje šalyje atranda valgomus augalus ten, kur tikėtųsi ko nors dekoratyvinio. Ar tai būtų metro aukščio rozmarinas Italijoje prie senos pilies, ar kompozicija iš rūgštynių ir vienmečių gėlių prie Stokholmo karalių rūmų – mums vis dar tai atrodo neįprasta. „Nebūtinai reikia rinktis – gražu ar valgoma. Valgomi aug...
Aktinidijų, dar kitaip vadinamų „šiaurės platumų kivių“, vertinamų dėl išskirtinai didelio askorbo rūgšties kiekio, mūsų šalyje užauginama mažai. Vertingos uogos – labai paklausios. Jas išgraibsto mėgėjai, superka saldainių fabrikas „Rūta“. Jei šį augalą prisijaukins mūsų ūkininkai, ateityje jų uogas skanauti galės ir daugiau vartotojų.
Ak...
Zelma Krupelienė savo sode dažnai pluša su pagrindiniu savo pagalbininku – sūnumi Aivaru.
Taip sako senjorė, tautodailininkė, buvusi ilgametė Joniškio ligoninės Vidaus ligų skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Zelma Krupelienė, nemažą savo gyvenimo dalį paskyrusi ir draugystei su bitėmis. Moteris turi septynias jų šeimas. Darbšti ir kūrybi...
Vertikalieji želdiniai pagyvina ir puošia pastatus, o kartu su aplinka sujungia atskirus statinius. Vijokliai paslepia pastatų trūkumus, sušvelnina griežtas jų formas ir išryškiną grožį, taip pat gerina patalpų mikroklimatą mažindami dulkių prasiskverbimą, drėkindami aplinkos orą ir apsaugo erdves nuo triukšmo. Vijokliai – greitai augantys augal...
Šie augalai tikrai verti dėmesio ir pagarbos, todėl soduose vis dažniau auginami. Natūraliose augavietėse aktinidijos vietinius gyventojus stebina paslaptingomis gydomosiomis savybėmis ir neįtikėtina galia, kuri pritraukia ne tik miškuose klaidžiojančių katinų, bet ir tigrų dėmesį. Legendose pasakojama, jei žmogus aptinka šių augalų natūraliose ...
Agrastai šiuo metu truputėlį nustumti į užribį tokių uogų kaip šilauogės, aktinidijos ir kitų, tačiau tai augalas, kurį tikrai verta auginti. Nors agrastai iš esmės nereiklūs, dalis atvežtinių veislių kartais sunkiai peržiemoja. Kokias agrastų veisles pasirinkti auginti ir kaip prižiūrėti?
Ar agrastams reikia priežiūros?
Agrastai (Ribes) nėra ...
„Be vitamino C, šiose uogose yra karotino (provitamino A), B grupės, taip pat E ir P vitaminų, įvairių organinių rūgščių (vyrauja citrinų), cukraus, pektino, rauginių ir kitokių medžiagų. Jaunuose ūgliuose ir šaknų galuose yra alkaloido aktinidino, kuris, panašiai kaip ir valerijonas, kates labai vilioja. Jos jaunų augalų viršūnėles skabo, ėda i...
Atrodo, kad pasisodinti gyvatvorę labai lengva. Išsimatuoji sklypo kraštinių ilgį, išsiaiškini, kokiais atstumais sodinami augalai, ir jau gali skaičiuoti, kiek ta gyvatvorė atsieis. Medelyno „Želdynėlis“ vadovas dendrologas Arvydas RUTKAUSKAS sako, kad taip elgtis yra pati didžiausia klaida, kurią paskui gana sunku ir brangu ištaisyti. Kodėl t...
„Jau nuskynėme juoduosius serbentus. Krūmai seni, maždaug 20 metų, uogų nedaug. Gal juos dabar išgenėti ar išvis pasodinti naujus?“
Juodieji serbentai gerai auga ir dera iki 10–12 metų, o paskui derlius būna menkas. Galima stipriai išgenėti – iškirsti kirviu senas išlinkusias šakas, pašviesinti krūmo vidų. Arba anksti pavasarį nupjauti krūm...
„Mano bijūnai šiemet sukrovė tik po kelis pumpurus. Jiems jau daug metų. Ką daryti, gal persodinti? Jei taip, kada ir kaip?“
Seni bijūnų kerai (10 metų amžiaus) tikrai pradeda silpniau žydėti ir tuomet juos reikia persodinti padauginus kero dalimis. Geriausia tai daryti rugpjūčio antrąją pusę–rugsėjį. Prieš i&...
.gif)
.gif)
