A. Gelžinis: žemėtvarkos reforma – tamsa tunelio gale

Nuo reformos pradžios Aplinkos ministerijoje pasikeitė net trys žemėtvarkos reformą kuruojantys viceministrai, tačiau taip ir nepaaiškėjo, kas konkrečiai, kokios institucijos vykdys žemėtvarkos funkcijas po 2024 m. sausio 1 d.

Tapo aišku tik tai, kad savivaldybėms bus perduota valstybinės žemės patikėjimo teisė visuose 355 Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Tai yra 250 tūkst. ha valstybinės žemės, kurios vertė, pačiais preliminariausiais skaičiavimais, siekia mažiausiai 10 mlrd. eurų.

Taip pat savivalda vykdys dalį žemėtvarkos funkcijų.

Savivaldybių tarybos galės išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus ir turės nustatinėti servitutus (teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas). Merai organizuos ir tvirtins žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, išduos sutikimus dėl valstybinės žemės naudojimo, spręs dėl žemės sklypų naudojimo paskirties ir naudojimo būdo keitimo. Savivaldybių administracijoms bus patikėta teikti prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo, organizuoti patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, apskaičiuoti atlyginimą už galimybę statyti arba rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje ar net atleisti nuo tokio „mokesčio“ ir kitas funkcijas.

Žemėtvarkos reformą inicijavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas šiandien jau viešai pripažįsta, kad „savivaldybės labai godžiai sako – duokite mums teisę valdyti žemes“, tačiau nelabai nori ir nelabai geba ta žeme rūpintis. O kiek dar visokių grėsmių kyla stebint viešojoje erdvėje netylantį skandalą dėl neskaidriai leidžiamų savivaldybių tarybų veiklai skirtų lėšų.

Na, bet tai – atskiras klausimas.

Žemėtvarkos reformos traukinys jau toli nuvažiavęs. Savivaldybėms numatytos žemėtvarkos funkcijos yra aiškios. O kas nuo 2024 m. vykdys visas kitas žemėtvarkos funkcijas? Koks likimas laukia Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų ir jų šeimų narių?

Vyriausybės įgaliotos institucijos

Reformos pradžioje buvo minima, kad, pavyzdžiui, žemės naudojimo kontrolę vykdys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija. Matininkų kvalifikaciją tikrins ir kvalifikacijos pažymėjimus išduos Statybos produkcijos ir sertifikavimo centras. Sutikimus ir pažymas dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo išdavinės Žemės informacijos centras, jau virtęs Žemės ūkio duomenų centru. Buvo kalbama, kad Nacionalinė žemės tarnyba prižiūrės ir kontroliuos, kaip valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina savo teises, kaip vykdo pareigas, organizuos žemės išteklių naudojimo stebėseną ir pan.

Tačiau pateiktuose žemėtvarkos reformos dokumentuose konkrečių institucijų pavadinimų nebeliko. Visas jas pakeitė vienas bendrinis apibūdinimas – Vyriausybės įgaliota institucija. Nacionalinės žemės tarnybos beveik 1000 darbuotojų palikti nežinioje. Laukiama atleidimo lapelių.

Anot žemėtvarkos reformos autorių, visas kitas nuo savivaldybių likusias žemėtvarkos funkcijas turės vykdyti kažkokios Vyriausybės įgaliotos institucijos. Kiek jų bus ir kokios tai bus institucijos, spręs Vyriausybė. Kiekviena nauja Vyriausybė galės keisti įgaliotinius ir vėl reformuoti, remontuoti žemėtvarkos sistemą. Žemėtvarka gyvens tarsi niekad nesibaigiančio remonto sąlygomis.

Interesantams, fiziniams ir juridiniams asmenims, o taip pat ir pačioms valstybės institucijoms nuo kitų metų taps nebeaišku, į kokią Vyriausybės įgaliotą instituciją reikia kreiptis vienu ar kitu klausimu. Kuriai institucijai rašyti vieną ar kitą prašymą, ar skundą? Kur, į kokią įgaliotą instituciją kreiptis sutikimo ir pažymos perkant-parduodant žemės ūkio paskirties žemę? Kur kreiptis žmogui dėl užtverto keliuko, pravažiavimo, praėjimo ar užimtos valstybinės žemės? Kur kreiptis dėl įsiterpusio valstybinės žemės lopinėlio?

Penkios auklės – vaikas be galvos.

Kita vertus, kaip viena įgaliota institucija bendraus su kita įgaliota institucija kažkokiu bendru žemėtvarkos klausimu? Kaip perduos patikėjimo teises? Priėmimo-perdavimo akte taip ir bus parašyta: įgaliota institucija perduoda kitai įgaliotai institucijai?

Toks sudėtingas funkcijų perskirstymas ir žemės santykių sureguliavimas, kai atsakingų institucijų reikės ieškoti poįstatyminiuose teisės aktuose, sukels nemažai painiavos ir padidins administracinę naštą.

Reformos kaina

Kiek kainuos žemėtvarkos reforma Lietuvos biudžetui, nėra suskaičiuota, nes jokia kaštų ir naudos analizė nebuvo daroma. Galime tik apytikriai spėlioti, kiek jau kainavo Nacionalinės žemės tarnybos perkėlimas iš Žemės ūkio ministerijos prie Aplinkos ministerijos: blankai, iškabos ir pan. Taip pat žinome, kad konsultantams už reformos „strategavimą“ atseikėta dar 33.000 eurų.

Taip pat galime tik spėlioti, kiek kainuos nauja žemėtvarkos informacinė sistema, jos sukūrimas ir diegimas šešiasdešimtyje savivaldybių. Milijoną ar kelis?

Dar nėra aišku, nesuskaičiuota kiek reikės pinigų Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų išeitinėms. Panašu, kad jos bus mokamos iš šiuo metu Aplinkos ministerijoje užšaldytos Nacionalinės žemės tarnybos darbo užmokesčio fondo dalies.

Jau dabar Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai, nepaisant infliacijos, nepaisant padidėjusios bazinės algos ir išaugusio stažo gauna mažesnius atlyginimus nei gavo pernai metų pabaigoje. Sodros duomenimis, Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojo vidutinis darbo užmokestis šių metų pavasarį, lyginant su 2022 m. gruodžiu, buvo net 7 proc. mažesnis.

Abejotini reformos reveransai

Grįžkime prie reformos ir žemėtvarkos procesų, procedūrų ir algoritmų permainų.

Aplinkos ministras profsąjungų atstovams bando prikišti, kad jie, komentuodami žemėtvarkos reformą, lenda ne į savo daržą, tačiau noriu priminti, kad profesinės sąjungos, kaip numato teisės aktai, rūpinasi ir gina ne tik darbuotojų ekonominius-socialinius , bet ir profesinius interesus.

Reformos projektuose aptinkame aibę abejotinų permainų. Pavyzdžiui, dėl valstybinės žemės nuomos prie sunykusių ir apleistų pastatų.

Numatyta, kad valstybinės žemės nuomotojas turės teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypą prie sunykusių ar apleistų statinių. Įsigijus sunykusį ar apleistą, pavyzdžiui, sandėliuką, NT vystytojui nereikės pirkti tos žemės, galės ją išsinuomoti ir statyti daugiabutį.

Dar viena keistenybė, tai – privalomas-neprivalomas nurodymas. Savivaldybes kontroliuosianti Vyriausybės įgaliota institucija galės siūlyti panaikinti arba pakeisti neteisėtus valstybinės žemės patikėtinių sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus. Institucija savivaldybėms teiks „privalomojo nurodymo reikalavimus“, o jei savivaldybės nevykdys „privalomojo nurodymo“, tuomet kontroliuojanti institucija galės kreiptis į teismą.

Leiskite paklausti, kokia yra „privalomojo nurodymo“ paskirtis, jeigu jis nėra privalomas? Koks tai dokumentas? Kam jis yra privalomas, jei neturi vykdomojo dokumento galios, o dėl įpareigojimo vykdyti „privalomąjį nurodymą“ reikia kreiptis dar į ir teismą? Akivaizdu, kad praktikoje toks mechanizmas nepadės užtikrinti, kad būtų taisomi neteisėti sprendimai ir nutraukiami neteisėti veiksmai. Procesai bus sudėtingesni, ilgesni ir painesni.

Dar vienas. Reformos dokumentuose numatyta, kad servitutus galima bus nustatinėti tik sklypuose, kuriems atlikti kadastriniai matavimai. Pvz., jeigu servitutas turės būti nustatomas 6 žemės sklypams, o iš jų 4-iuose nėra atlikti kadastriniai matavimai, servituto negalima bus nustatyti, kol tiems keturiems žemės sklypams suinteresuotas asmuo neatliks kadastrinių matavimų. Ką darys „Litgrid“, ESO ir kt. organizacijos, atsakingos už sklype esančius elektros tinklus ar kitus visuomeninius statinius?

Rengiant žemėtvarkos reformą nemažai buvo kalbama apie daugelio paslaugų skaitmenizavimą, duomenų ir žemėtvarkos procesų perkėlimą į elektroninę erdvę. Dabar numatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai žemės valdymo, administravimo ir naudojimo funkcijas atliks naudodamiesi Žemės informacine sistema. Kas tai per sistema?

Šiai dienai Žemės informacinę sistemą (www.zis.lt) sudaro žemės naudojimą, išteklius, našumą, gamtines ir ūkines savybes apibūdinančių erdvinių duomenų rinkiniai ir valdymo priemonės, kurios suteikia galimybę šią informaciją apdoroti bei teikti duomenis vartotojams nuotoliniu būdu. Ši informacinė sistema nepritaikyta žemėtvarkos procesams. Reikės kurti naują sistemą, kuri leistų valstybinės žemės patikėtiniams teikti su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu susijusią informaciją bei duomenis. Ar tokia sistema bus sukurta per pusmetį? Ar nenutiks taip, kad savivaldybėms ir kitiems valstybinės žemės patikėtiniams teks sugrįžti prie popierinių dokumentų?

Esminis žemėtvarkos reformos tikslas, kaip ne kartą buvo viešai deklaruota, yra žemėtvarkos funkcijų efektyvinimas, tobulinimas, vienodų standartų užtikrinimas ir galų gale – savivaldos stiprinimas. Tačiau iš Seimui pateiktų reformos dokumentų paketo susidaro įspūdis, kad žemėtvarkos sistemoje kils sumaištis. Visas tas reformos sumanymas Lietuvos biudžetui kainuos milijonus eurų, o dar viena profesinė gildija, savo srities profesionalų grupė bus išdraskyta ir suskaldyta.

Audrius Gelžinis yra Regioninių profsąjungų federacijos pirmininkas

Šaltinis: lpsk.lt – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

Autoriaus asmenino archyvo nuotr.