Dirvožemis – tai ne tik terpė augalams augti, bet ir gyvas, sudėtingas organizmas, kurio būklė tiesiogiai lemia žemės ūkio tvarumą, derlių bei gamybos efektyvumą. Norint pasiekti ilgalaikį dirvožemio derlingumą, būtina ne tik stebėti pagrindinius agrocheminius rodiklius, bet ir įvertinti dirvožemio biologines bei fizines savybes. Gilesnis ...
Augalininkystės ūkiuose vienas iš svarbiausių uždavinių – išlaikyti dirvožemio derlingumą. O tam gali padėti tarpiniai augalai. Įvairių sudėčių tarpiniai pasėliai auginami derinant su paprastesniu žemės dirbimu ar tiesiogine sėja. Mokslininkų tvirtinimu, tarpiniai pasėliai padeda sumažinti vėjo ir vandens eroziją, apsaugoti g...
Pastaruoju metu vis daugiau žemdirbių atsigręžia į svarbiausią savo ūkio išteklių – dirvožemį. Norint užauginti ne tik gausų, bet ir tvarų derlių, vien technikos ar trąšų nepakanka – būtina rūpintis dirvožemio sveikata. Jo gyvybingumą palaiko atsakingas ūkininkavimas: organinių medžiagų papildymas, sėjomaina, tausojamas...
Prieš keletą dešimtmečių buvę populiarūs mišrieji ūkiai vėliau po truputį pradėjo nykti – vis daugiau ūkių suko į specializaciją – užsiėmė arba augalininkyste, arba gyvulininkyste. Tačiau pastaraisiais metais fiksuojamos naujos tendencijos – ūkiai vėl pereina prie mišriojo modelio, kuris labiau pasit...
Šltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimas gyvulininkystės ūkiuose šiandien nebėra tik Europos žaliojo kurso gairė ar mokslininkų diskusijų objektas – tai tampa realia atsakomybe kiekvienam žemdirbiui. Gyvulininkystė – viena iš sričių, kuri daro reikšmingą poveikį klimato kaitai, tačiau tuo p...
Lietuvos geologijos tarnyba baigė valstybinio dirvožemio monitoringo ciklą. Jo metu 71 atraminėje aikštelėje visoje Lietuvoje buvo atlikti sistemingi ariamų laukų dirvožemio tyrimai – vertintos pagrindinės fizinės ir cheminės savybės, teršalų kiekiai ir galimos ilgalaikės dirvožemio pokyčių tendencijos.
Azotas – gyvybiškai svarbus elementas, reikalingas augalams augti ir vystytis. Nuo to, kiek augalai gauna azoto, priklauso ir žemdirbystės produktyvumas. Pastaraisiais metais vis daugiau žemdirbių siekia suaktyvinti azoto fiksaciją ir pakelti dirvožemio derlingumą, todėl tam naudoja daug įvairių priemonių, padedančių absorbuoti azot...
Prieš dešimtmetį Rokiškio r. Kalvių k. ūkininkas Jonas Venslovas buvo pirmasis šalyje, nustojęs arti savo laukus. Per pakankamai trumpą laikotarpį susidomėjusiųjų neariamąja tausojamąja žemdirbyste, užtikrinančia energijos ir darbo laiko sąnaudų mažinimą, technikos tausojimą ir sukuriančią palankias sąlygas gerinti di...
Augalams prieinamas azotas natūraliai dirvožemyje atsiranda skaidantis organinėms medžiagoms, taip pat biologinės azoto fiksacijos metu bei per atmosferos kritulius. Dirvožemyje esančio azoto nepakanka planuojamiems žemės ūkio augalų derliams išauginti, todėl būtina tręšti azotinėmis mineralinėmis trąšomis. Kodėl dirvožemyje...
Produktyvus pienininkystės ūkis – toks, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas vienam svarbiausių komponentų – pašarų kokybei. Pastebima, kad vis didesnę pašarų dalį sudaro kukurūzai: priklausomai nuo konkretaus ūkio galimybių ir strategijos, kukurūzų silosas šėrimo racione gali siekti ir 60 proc. Būtent todėl ūki...
Žieminių kultūrų sėja daugelyje ūkių jau baigta. Kaip ir kasmet, didžiąją žiemkenčių pasėlių dalį sudaro žieminiai kviečiai ir rapsai. Kaip pastebėjo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. dr. Vytautas Liakas, sėja yra viso derliaus pamatas. „Jei nepasidaro gero pamato, nepastatys nieko. Nes tai – pamatini...
Augalų mitybos elementų balanso skaičiavimas yra svarbus įrankis, padedantis optimizuoti tręšimą ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Maisto medžiagų balanso skaičiavimas leidžia įvertinti, kiek maistinių medžiagų patenka į dirvožemį ir kiek jų išnešama su derliumi, taip padedant išvengti maistinių medžiagų trūkumo...
Šiaurės Prancūzijoje yra daug vietos olandiškam vištų ir kiaulių mėšlui arba jų mišiniui. Tai teigia Alphonse'as Tijsas, prekybos trąšomis įgaliotinis Mansėje, Prancūzijoje. Tačiau paklausa kol kas išlieka menka.
Verda tikras diskusijų katilas dėl rapsų ir žieminių kviečių sėjos datų, bet nemažiau ginčijamasi ir apie žemės dirbimo technologijas – kuris sprendimas geriausiai tinka. Juk kultūrų auginimo būdai labai skiriasi: nuo intensyvaus žemės dirbimo, pavyzdžiui, arimo, iki tiesioginės sėjos, kai dirva visai nedirbama. Kiekviena technologija turi...
Atėjo žieminių rapsų sėjos metas, bet, kaip ir tikėtasi, darnų sėjos planavimą sujaukė praūžusi audra. Dar kurį laiką augintojai prisimins šį reiškinį, analizuos pasekmes, stebėsis paprastų žmonių abejingumu. Kodėl prisiminiau abejingumą? Teko skaityti pasvarstymų, kad žemdirbiams niekuomet nėra gero oro. Įdomu, ką galvoja žmogus, ...
Praėjusią savaitę prancūzų įmonė „Gourmey“ paskelbė, kad Europos Komisijai (EK) pateikė išankstinę paraišką dėl leidimo Bendrijos šalyse prekiauti laboratorijoje išaugintomis žąsų ir ančių kepenėlėmis, gurmanų pasaulyje žinomomis prancūzišku foie gras (riebiosios kepenėlės) pavadinimu. Kultivuotos m...
Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas (KRK) birželio 26-ąją Seime surengė diskusiją „Tvaraus žemės ūkio ateitis ir gamtos tvarka“. Į ją atvyko nemažai Aplinkos ministerijos, žemdirbių organizacijų atstovų, bet nebuvo nė vieno valdininko iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), nors diskusijos tema buvo būtent apie ateities žemės ūkį....
Lietuvoje dar tik plinta žinia apie galimybę 3D spausdintuvu spausdinti mėsą, o kai kuriose šalyse tokia mėsa jau spausdinama. Ji, girdėti, net tiekiama į rinką ir yra valgoma. Kaip yra iš tiesų? Ir apskritai, kas yra spausdinta mėsa, kada, kodėl ji atsirado?
Specialistai, patyrę daržininkai noriai ir atvirai dalijasi sėkmingos daržininkystės receptais, patarimais, kuo pakeisti chemines trąšas, kad sulauktume ne tik gausaus, bet ir ekologiško derlius. Tačiau dalis labai svarbių dalykų lieka paraštėse. Gamtinio ūkio „Vilkės ūkis“ savininkė Vaida Tulabaitė-Vilkė pasakoj...
Oficialus trąšų gamintojo PHU „Jeznach“ Sp. j. atstovas Lietuvoje UAB „Šiaurės tranzitas“ pristato Lenkijos ūkininkų jau kurį laiką naudojamas, o į Lietuvos rinką tik žengiančias tręšti per lapus skirtas nanotechnologijų pagrindu sukurtas skystąsias organines-mineralines nanotrąšas „Stymj...
Mokslininkai įspėja – per ateinančius 50 metų, dirvožemio degradacija gali apimti tokius mastus, jog nebebus įmanoma išauginti pakankamai maisto siekiant išmaitinti žmoniją. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama tausiam ūkininkavimui. Apie tai plačiai diskutuota Taline vykusiame forume „Northen Roots“, kur daugiausi...
Pakvipo pavasariu, šiluma atidengė pasėlius, tik Šiaurės Lietuvoje sniego danga traukiasi nenoriai, dėl to augintojai nerimauja dėl snieginio pelėsio. Žinoma, jo paplitimo tikimybė yra, bet tikėkimės, kad labai menka. Pamačius pasėlius, kiekvieno ūkininko galvoje pradėjo suktis mintys, kaip savo ūkyje užauginti kuo daugiau produkci...
Ką daryti, kad nedingtų ryžtas auginti ekologiškas daržoves? Kaip kuo mažesnėmis pastangomis pasiekti kuo geresnio rezultato? Apie tai pasakoja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro SDI mokslo darbuotoja Roma Starkutė.
Pavargusiai daržo žemei atsigauti padės sideraciniai lubinai, kuriuos kuo puikiausiai kaip žaliąją trąšą galima naudoti lysvėse. Lubinai, kurių šaknys prasiskverbia ypač giliai, – vertingas maistas ir vaistas dirvožemiui.
Jeigu kaimynystėje įsikūrė blakės kareivėliai, nevertėtų nerimauti, priešingai – reikėtų rasti laiko pasigrožėti šiais puošniais ir savotiškos elgsenos vabzdžiais.
Nors mūsų šalyje juodieji ridikai nėra populiarūs, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotoja Nijolė Maročkienė teigia, kad ši daržovė primiršta nepelnytai. Vertingosios juodojo ridiko savybės su kaupu kompensuoja jo aitrumą, dėl kurio ši daržovė ...
Vis dar galima laukuose pamatyti plūgus – nors daug duomenų paskelbta apie neigiamą vėlyvo arimo poveikį dirvožemiui, bet yra atvejų, kai arimą galima pateisinti – tai gyvulininkystės krypties ūkiai. Žinoma, galima mėšlą įterpti ir kitokiais būdais, bet kraikinį mėšlą užarti yra paprasčiau. Savaime suprantama, reikia la...
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) iniciatyva grupė mokslininkų parengė Lietuvos dirvožemių erozijos rizikos vertinimo geografinę studiją. Joje ekspertai išanalizavo esamą šalies dirvožemių erozijos rizikos situaciją bei pateikė tris scenarijus, kaip ateityje ją gali pakeisti ūkinės veiklos pobūdis, intensyvumas bei klimato kaita. &S...
Europos Sąjungos žaliasis susitarimas (Green Deal) ragina iki 2030 m. pasodinti tris milijardus medžių, o tai yra labai sveikintinas planas. Tačiau ką daryti, jei tuo pat metu Žaliasis susitarimas planuoja panaikinti durpių ir durpių produktų naudojimą žemės ūkyje ir miškininkystėje? Latvijos valstybinių miškų „LVM Sēklas und...
Sakoma, kad kombainas lauke – naujo derliaus pradžia. Intensyviai eksploatuojant dirvožemį, jame natūraliai mažėja humuso – organinių medžiagų, maitinančių dirvožemyje augančius augalus. Šiaudai yra dirvožemio formavimo energetinė medžiaga, todėl juos rekomenduotina apdoroti mikrobiologiniais produktais ir įterpti į dirvožemį.
Laukuose dūzgia kombainai, byra grūdai, suprantama, jiems tenka didžiausias dėmesys. Viename iš „Ūkininko patarėjo“ numerių rašiau, kad neteisingai užsegta pirmoji saga gali pridaryti daug nepatogumų. Eilę metų stebime, kad ta pirmoji neteisingai užsegta saga dažniausiai būna šiaudai. Jei padarysime klaidą ruo&sc...
Neariamosios žemdirbystės šuolį, matomą pasėlių deklaravimo rezultatuose, būtų galima pavadinti žaliuoju perversmu. Tačiau daug kas dar neskuba daryti išvadų dėl tokių technologijų taikymo staigios plėtros, nes pakeitus deklaravimo taisykles, tokių plotų gali sumažėti. Bet kuriuo atveju tvaria vadinama neariamoji žemdirbystė plečia...
Dirvožemio anglies sekvestracija apibrėžiama kaip anglies dioksido (CO2) pernešimo iš atmosferos į dirvožemį procesas – per augalus, augalų liekanas arba kitas organines kietąsias medžiagas, kurio dirvožemyje išlaikomos kaip organinės medžiagos dalis. Taikomos dirvožemio valdymo priemonės turėtų skatinti organinės angl...
Tvarus žemės ūkis Lietuvoje įgauna naują pagreitį su UAB „Agaras“, AB „Lytagra“ ir UAB „Addeco“ įmonių bendradarbiavimu, gaminant pirmajį biometaną iš lietuviško mėšlo pirmajam registruotam biometanu varomam traktoriui Lietuvoje – „New Holland“ T6.180 „Methane Power...
Ūkininkai iš pirmosios žolės pagamino tik apie trečdalį pašarų. Kuo reikės šerti gyvulius, kai pašarų kainos šoka pasiutpolkę? Dabar šienainio rulonas kainuoja 25–45 Eur, o rudenį jis gali kainuoti daugiau nei 50 Eur. Gyvulininkystės specialistai įspėja, kad šie metai pieno ūkiams bus sunkūs...
Prienų rajone, Patamulšio kaime, Reda ir Dominykas BARISAI prieš aštuonerius metus ryžosi įsteigti smidrų ūkį. Šiandien jie ne tik perpratę šios populiarėjančios daržovės auginimo gudrybes, bet ir išbandę auginti didelę veislių įvairovę. Tad belaukiant šių itin ankstyvų daržovių derliaus, ve...
Klaidinga manyti, kad augalų mityba pakanka rūpintis tik pavasarį ar vasarą augimo-derėjimo metu. Išgyventi ilgą, šaltą žiemą mūsų sodui reikia ne mažiau jėgų. Sudėtingą laikotarpį turi ištverti daugiamečiai dekoratyvieji augalai. Tręšimas veikia ne tik derlių, bet ir palaiko augmenijos imunitetą. Ypač svarbus kalis, ...
Dažnai sakoma, kad fosforas – tai gyvybė. Šis elementas yra viena svarbiausių žaliavų visai maisto gamybos grandinei, nuo tręšimo iki apdirbamosios maisto pramonės. Iki šiol beveik visas pasaulinis pramonės poreikis fosforo pagrindo produktams tenkinamas naudojant išskirtinai tik iškastinį fosforą, kurio natūralūs ištekliai sparčiai senka. Net 9...
Bamblėjimo tarpsniu žieminiai kviečiai suformuoja galutinį produktyvių stiebų skaičių. Taigi, varpų kiekis ir grūdų skaičius iš ploto vieneto bamblėjimo tarpsnio pabaigoje jau yra apspręstas. O kokį derlių kulsime labai priklausys nuo to, kaip sugebėsime apsaugoti augalų lapus nuo ligų ir nuo kenkėjų.
Žaliuose kviečių lapuose fotosintezės metu ...
Skaitome daugybę pasvarstymų apie mineralinių trąšų brangimą, galimą tręšimo normų koregavimą ir tikėtinas to pasekmes augalų produktyvumui. Gal nereikėtų panikuoti ir svarstyti kaip bus, jei nepatręšime perteklinėmis azoto normomis, o ramiai pasvarstyti apie trąšų efektyvumo didinimo galimybes?
Žemės dirbimas ir tręšimas – vieni svarbiausių ve...
Vyriausybė planuoja siekti, kad iki 2030 metų neariminis žemės dirbimas būtų taikomas 650 tūkst. ha plote. Tai reiškia, kad, palyginti su esama situacija, plūgas nebūtų naudojamas 2,6 karto didesniame laukų plote. Tačiau žemdirbiai dvejoja, ar užmojis tikslingas. Jie labiau linkę kliautis Lietuvoje atliekamais ilgamečiais moksliniais tyrimais.
...
Ir ši vasara tapo išbandymu mūsų vandens telkiniams. Vienur jie nusekę metrą ir daugiau, kitur jau matyti dugnas. Neturintieji vandens telkinio skuba jį išsikasti. Juk didesnis ar mažesnis tvenkinys puošia sklypą, tampa traukos centru ne tik žmonėms, bet ir gyvūnijai. Koks turi būti vandens telkinys, savo įžvalgomis dalijosi Lietuvos gamtos fond...
Miestų nuotekų dumblo tvarkymas – milžiniška problema, kurios sprendimų vis dar ieškoma. Įvairiose šalyse, įskaitant ir Lietuvą, atlikta nemažai mokslinių tyrimų. Išmėgintos įvairios alternatyvos, tačiau tvaraus atliekų panaudojimo žiedinės ekonomikos modelio kol kas nėra. Įdomu, kad Lietuvoje įsibėgėjo tarptautinis projektas, pagal kurį kuriama...
Lietuva daugiausia eksportuoja grūdų. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija perspėja, kad dėl neteisingos žemdirbystės pasauliui derlingo dirvožemio liko tik 60-čiai metų. Lietuviški grūdininkystės rekordai irgi gerinami alinant žemę. Greičiau negu galvojame gali išaušti diena X, kai talpieji Lietuvos elevatoriai virs įrenginiais vai...
Žieminių ir vasarinių rapsų ir javų pjūtis jau eina į pabaigą, tačiau rekordiniais derliais ūkininkai džiaugtis negali. Tačiau lieti apmaudo dėl mažesnio derliaus ir iš anksto sutartų grūdų kainų ūkininkams nėra kada, nes rudeninės sėjos darbai jau virte verda. Kai kurie žemdirbiai rapsų ir kviečių sėją ruošiasi baigti dar šį mėnesį, tačiau moks...
Paminėti profesijos šventę, pasidžiaugti nuveiktais darbais, prisiminti iškiliausius šalies agronomus, aptarti nūdienos aktualijas ir užsibrėžti naujų tikslų į XXX suvažiavimą ir 95-erių metų veiklos sukakties minėjimą LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute ketvirtadienį rinkosi Lietuvos agronomų sąjungos (LAS)...
Rimgailė VALIENĖ
Skaičiuojama, kad kiekviena statistinė keturių asmenų šeima kasdien išmeta 1/4 kg maisto atliekų. Taigi per metus susidaro beveik 100 kg. Jeigu pridėsime įvairias kitas namuose, sodyboje susikaupiančias organines atliekas, gausime dar didesnius skaičius. Visa tai dažniausiai išmetame į šiukš...
.gif)
.gif)
