Trumpi, bet intensyvūs lietūs, stiprūs vėjai ir perkūnijos vis dažniau tampa įprastu vasaros atributu Lietuvoje. Dėl klimato kaitos dažniau sulaukiame ir žaibų, kurie ne tik kelia pavojų žmonių gyvybei ir turtui, bet ir sukuria terpę įvairiems mitams. Pavyzdžiui, kad perkūnijos metu negalima skambinti mobiliuoju telefonu ar dėvėti išmanio...
Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stukas, pasidžiaugęs, kad viskas, ko reikia mūsų organizmui, užauga Lietuvoje, teigė: „Visos ligos – nuo nervų, nuraminti juos gali padėti tik daržovės.“ „Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, kokiomis nuotaikomis gyvena tų mūsų visuomenės vais...
Prieš savaitę už maždaug 150 km nuo Lietuvos, šiaurinėje Latvijos dalyje, iškrito milžiniška kruša. Didžiausi krušos ledėkai siekė net iki 7,0–11,5 cm, pranešė „Meteo Latvia“. Kaimyninės šalies teritorijoje kol kas tokio didelio dydžio krušos ledėkai sinoptikų dar n...
Lietus tą liepos 10-ąją priminė apie žemdirbių nerimą dėl derliaus, perspektyvas bei žemę – tą pačią, kuriai visą savo gyvenimą atidavė Alfonsas Giedraitis. Jaukioje aplinkoje, paminėdami 100-ąsias gimimo metines, kartu su Gyčiu Giedraičiu prisiminėme žmogų legendą, iškilią Panevėžio krašto asmenybę. A. Giedraitį prisimename ...
Norinčiųjų auginti paprikas ir jomis gardžiuotis vis daugiau. Lietuvoje jos geriausiai auga šiltnamyje. Šių daržovių produktyvumas priklauso ir nuo mūsų žinių bei pastangų.
Sėkmė prasideda nuo daigų
Paprikas rekomenduotina auginti šiltnamiuose, nes šilumą ir šviesą mėgstantiems augalams mūs...
Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Verpenoje (Kelmės raj.), penkiuose hektaruose žemės, ūkį įkūrę Erika ir Mindaugas Skrodeniai anksčiau dirbo tolimųjų reisų vairuotojais vienoje Šiaulių įmonėje. Dažniausia važiuodavo į Italiją. Vežiodavo daržoves ir vaisius.
Namuose nebūdavo po savaitę, kartais net dvi. ...
Lietuvos vasara šiemet tartum žaidžia slėpynes – šiandien šilta, rytoj vėl lietus. Kad ir koks oras už lango būtų, vis tiek galime sukurti sau vasarišką nuotaiką su tinkamu gėrimu. Ar tai būtų šaltas mineralinis vanduo po sporto, energijos kupinas gėrimas darbo pertraukėlei, ar šventinis putojantis...
2025 m. birželio 23 d. smarkios audros su kruša ir stipriais vėjais nusiaubė Lenkijos Opolės provinciją ir dalį Didžiosios Lenkijos, padarydamos didžiulius nuostolius vietos ūkininkams. Šį mėnesį Lenkijoje praūžė jau trečia tokia viską niokojanti stichija. Dabar ūkininkai ragina valdžią skubiai reformuoti draudimo sistemą, nes komp...
Šiemetės pirmosios žolės pjūties rezultatai – skirtingi. Vienuose regionuose derlių praretino šalnos, kituose sausra išdegino žolę, o kitur dėl lietaus pertekliaus neįmanoma baigti darbų. Tad daugelyje šalies ūkių susukta mažiau šienainio ritinių, mažiau ir siloso. Tikimasi, kad geresnį derlių atseikės be...
Panevėžys (JP.lt). Panevėžio centrinė turgavietėje kai kurios gamtos gėrybės jau praneša apie vasarą. Tačiau šalti orai diktuoja sąlygas ne tik kainoms, bet ir daržovių pasiūlai. Jau turgavietėje ant prekystalių pasirodė pirmosios lietuviškos braškės, o jų kaina už kilogramą kur kas didesnė nei buvo prieš ...
Dėl nuolat besikeičiančių reglamentų, reikalavimų, taisyklių bei kitų teisės aktų ūkininkai patiria nemažai streso, nekalbant jau apie nesibaigiančius valdiškų institucijų patikrinimus, nekalbant jau apie gyvenimiškas situacijas ar gamtos faktorių. Kaip jie su tuo dorojasi ir kokių pasekmių susilaukia? Ar įmanoma ūkininkauti Lietuv...
Lietuvai švenčiant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, menininkui dedikuoti metai stebina čiurlioniškais renginiais, iniciatyvomis ir įvykiais, kurie ne tik leidžia pažinti Čiurlionį iš įvairių perspektyvų, bet ir džiugina prasmingumu ir skatina skirtingose srityse veikiančių žmonių kūrybiškumą. Vilni...
Pasvalys („Darbas“). Užsitęsusių gegužės šalnų tikrasis poveikis sodams paaiškės tik po kelių savaičių, tačiau jau dabar aišku, kad šiųmetis obuolių derlius, palyginus su praėjusiais metais, bus tik „katino ašaros“. Tokią nelinksmą prognozę išgirdome iš naujojo UAB &bd...
Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Gegužės šalnos, kai naktimis kai kuriose Lietuvos vietose temperatūra nukrisdavo iki minus devynių laipsnių, pakenkė pražydusiems sodams ir ūkininkų pasėliams.
Kai kurie daržovių augintojai prašo skelbti ekstremaliąją situaciją, kad paprasčiau būtų gauti kompensac...
Šis pavasaris pasėliams, daržovėms, sodams nepašykštėjo išbandymų – gegužės pirmosiomis savaitėmis daug kur vaismedžių žiedus ir daržoves pakando šalnos, o vėliau kelias dienas be perstojo pliaupęs lietus apsėmė nemažus plotus javų.
Ateinančiais metais padaugės ir stichinių sausrų, ir kaitros, ir šalnos, ir gausių kritulių atvejų, nors toks derinys ir atrodo nelogiškas, - sako Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ (VH) vadovas Lietuvoje dr. Martynas Rusteika, renginyje žemdirbiams pristatydamas klimato kaitos prognozes iki 2100 metų.
Šiemet pasitvirtino tiesa, kad po šiltos žiemos pavasaris dažniausiai būna ilgas ir vėsus. Ar šalnos gali pakenkti žiemkenčių derlingumui? Važiuodamas pro kai kuriuos pasėlius, prisimeni Juozo Erlicko frazę: „Nelaukite, kol avarinę situaciją sudarys kitas, – sudarykite ją patys.“
Rytų Ispanijos augintojai skaičiuoja krušos padarytą žalą: nukentėjo kaulavaisiniai, citrusiniai, migdolų sodai ir daržovių pasėliai, o žala, kaip pranešama, siekia milijonus eurų.
Balandis padovanojo karštos vasaros akimirkų, kai temperatūra kai kur siekė net iki 29 °C šilumos, tačiau kartu nepagailėjo ir naktinių šalnų, kurios dirvos paviršiuje kai kur spaudė iki –10 °C. Tokios naktys įprastai yra neramios ir bemiegės sodininkams bei uogininkams. Kad neliktų be derliaus, ne viena...
Europoje prasidedant pagrindiniam augalų vegetacijos sezonui, didėja susirūpinimas, kad gali kilti pavojus pavasarį sėjamiems pasėliams, nes didžiąją dalį žemyno kamuoja sausra ir nepastovūs krituliai: naujausios klimato stebėsenos institucijų ataskaitos rodo ekstremaliems orams būdingą tendenciją.
Po katastrofiškų potvynių Vakarų Kvinslando (Australija) gyvulių augintojai pradeda skaičiuoti nuostolius. Preliminariais vertinimais, galimai prarasta daugiau nei 500 000 galvijų, avių ir ožkų.
Antradienį apie 18.30 val. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad per Pietvakarių Lietuvą slenka aktyvūs lietaus debesys, griaudi perkūnija, krenta kruša iki 2 cm, o vėjo gūsiai siekia 15–20 m/s. Netrukus šie pranešimai pasitvirtino kai kuriose Kauno krašto vietovėse: ant gatvių virto medžiai, ...
Balandžio 23-oji - Jurginės. Tai pavasario žalumos šventė, kuri anksčiau buvo svarbi bei reikšminga žemdirbių ir arkliaganių šventė. Šią dieną Šventas Jurgis „atrakina“ žemę pavasario darbams, lietus palaisto, ūgteli žolė. Vis aukščiau kylanti saulutė ragina visus, kas gyvas, sukrusti, dygti,...
Pagal balandžio 22 d. paskelbtą Europos Komisijos Jungtinio Tyrimų Centro (JTC) pasėlių stebėsenos MARS biuletenį, daugelyje šalių vis dar tikimasi gero derliaus, nors rizikų nestinga.
Kasmet ūkininkai susiduria su klimato kaitos sukeltais ekstremaliais iššūkiais, dėl kurių nukenčia finansiškai. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės, klimato kaitos sukelti sunkumai yra neišvengiami, todėl labai svarbus ūkininkų gebėjimas prisitai...
Lietuva, kaip ir kitos šalys, susiduria su šiltėjančiu klimatu, kuris veikia gamtą ir sudaro palankias sąlygas auginti naujas kultūras. Pastebima, kad dabar mūsų šalyje puikiai auga tie augalai, kurių prieš kelis dešimtmečius nebūtume išvydę, todėl daržininkai turi daugiau galimybių eksperimentuoti.
Ne vienerius metus stebima tendencija, kad žiemos Lietuvoje šiltėja, didėja vidutinė žiemos oro temperatūra, traukiasi sniego danga, iškrenta daugiau kritulių. Mokslininkai pastebi, kad šiemetė žieminių augalų būklė yra geresnė negu įprastais metais, bet pasėlių priežiūrai reikės skirti daugiau dėmesio.
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) 29-ąjį kartą vyko paroda „Ką pasėsi...“. Ji pretendavo parodyti, kokie pokyčiai agroversle įvyko per metus. Deja, organizatoriams neinvestuojant į parodos infrastruktūrą, neįrengiant pakankamai stovėjimo aikštelių automobiliams, žiūrovams iki ek...
Kaunietę Margaritą Žemaitytę gamta nuo pat mažens traukė kaip magnetas. Jos aistra gamtai ir noras prisidėti prie jos išsaugojimo tapo svarbia gyvenimo varomąja jėga. Dabar Margarita – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų programos Miškininkystė trečiakursė, kurios kelias nuo meno mokyklos iki...
Mokslininkai teigia, kad dėl klimato kaitos svyravimai tarp sausros ir staigių liūčių tampa vis dažnesni. Visame pasaulyje kylanti temperatūra pagreitina hidrologinį ciklą, kurio metu vanduo juda tarp Žemės ir jos atmosferos. Tai sukelia ekstremalius orus, tokius kaip užsitęsusios sausros ir intensyvūs krituliai.
Pastaraisiais metais vis labiau jaučiame besikeičiančio klimato padarinius. Dažnėjančios sausros, neprognozuojami temperatūrų svyravimai, vis stiprėjantys vėjai paspartina drėgmės garavimą ir dirvos eroziją. Ši žiema irgi nebuvo išimtis.
180 metų istoriją skaičiuojančios nuotolinio stebėjimo technologijos dar niekada nebuvo taip plačiai pritaikomos praktikoje, kaip dabar. Dr. Ignas Daugėla, VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institute veikiančio Aerokosmoso duomenų centro vadovas, pasakoja, kaip nuotolinio stebėjimo ir skaitmenizavimo inovacijos keičia pasaulį – tinka...
Grasinimai dėl muitų svarbiausiems JAV prekybos partneriams didina nerimą grūdų rinkoje ir sukelia rimtus kainų svyravimus. Įtampa Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio derybose taip pat sukėlė sumaištį rinkoje ir nepaliko aiškumo dėl būsimos geopolitinės situacijos. Tuo tarpu Lietuvos ekspertai prognozuoja, kad tarifai nepadės su...
Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Jaunųjų gamtininkų centro (JGC) žirgynas veikia prastomis sąlygomis. Tačiau greitai tai pasikeis. Šiaulių miesto savivaldybė įgyvendins 12 milijonų eurų vertės projektą – nugriaus senus žirgyno pastatus ir jų vietoje pastatys naują maniežą, edukacines erdves, kitas ...
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), atsižvelgdama į klimato kaitos iššūkius, pasiūlė išplėsti pasėlių ir augalų draudžiamų rizikų sąrašą ir į jį įtraukti ilgą lietingą laikotarpį. Tai turėtų paskatinti ūkininkus drausti pasėlius ir augalus nuo gausaus ir ilgo lietaus, kai kritulių kiekis viršytų daugiametę normą ir d...
Dalis žmonių tikisi gyventi ilgai ir laimingai manydami, kad piliulės ar modernūs prietaisai tai padarys už juos. Tačiau senėjimo procesus sulėtinti gali tik pats žmogus prisiimdamas atsakomybę už savo sveikatą ir pasirinkimus, tokius kaip mityba, judėjimas ir socialiniai ryšiai.
Šilta žiema subrandins rekordinį derlių ar nuostolius – spėlioti dar anksti. Dėl nežiemiškų orų ūkininkai kol kas nenuogąstauja, tačiau jiems nerimą kelią lietus ir sukiužusios, netvarkomos melioracijos sistemos, dėl kurių laukuose telkšo ežerai.
Tarptautinė mokslininkų grupė, naudodamasi NASA ir Vokietijos palydovų stebėjimais, rado įrodymų, kad nuo 2014 m. gegužės mėn. Žemėje staiga sumažėjo bendras gėlo vandens kiekis.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) perspėja apie stichinį meteorologinį reiškinį – labai smarkų vėją: jis pradės stiprėti naktį. Metams artėjant į pabaigą kartu siūlome prisiminti, kiek iš viso šiemet LHMT užfiksavo stichinių meteorologinių reiškinių.
Beveik prieš metus vedęs žemdirbius į protestą prieš Ingridos Šimonytės Vyriausybės žemės ūkio politiką, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad žemdirbiai jau šiandien nemažai daro dėl aplinkosaugos. Vis dėlto jis sako, kad aplinkos apsaugos reikalavimų galėtų būti mažiau.
Pamatęs vėlyvą arimą ar norą arimu paslėpti sniegą, prisimenu Franklino D. Ruzvelto frazę: „Tauta, kuri naikina savo dirvožemį, naikina pati save.“ Kiekvienas ūkininkas žino, kad viskas, ką užaugina, priklauso nuo dirvožemio ir kritulių, kurie ant jo iškrenta. Be šių gamtos išteklių žlugtume. Tačiau dirvožemis sv...
Šiąnakt bei vėlų ketvirtadienio vakarą Žemaitijoje ir Pamaryje gyvenantys žmonės užfiksavo keistą gamtos reiškinį: gausiai sningant tuo pat metu griaudėjo perkūnija ir dangų skrodė žaibai. „Ūkininko patarėjas“ paprašė tokius keistus gamtos reiškinius pakomentuoti meteorologą, Lietuvos hidrometeorologijos t...
Brazilijos Rondonijos savivaldybės kaimo ūkininkas skundžiasi dideliais nuostoliais: po audros jis neteko maždaug 100 galvijų – jie buvo atviroje ganykloje, todėl žuvo nuo žaibų išlydžių. Pasaulyje užfiksuota daug ganėtinai keistų gyvulių žūčių istorijų.
Nuo pat pavasario gamta Europos ūkininkams nešykštėjo išmėginimų. Ne išimtis ir šis ruduo. „Sunki rudens pradžia“, – glaustai nusako bendrą panoramą Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JTC) pristatydamas naujausią pasėlių stebėsenos MARS biuletenio leidimą.
Pamažu artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, daugėja ir žmonių, kurie tvarko ir lanko artimųjų kapus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkės doc. dr. Aušros Zigmontienės teigimu, kapinių atliekų kiekiai šiuo laikotarpiu šokteli kone dvigubai. Tokia statistika vyrauja jau ne vienerius...
Europoje kviečių kainos pastarąją savaitę šiek tiek krenta, tačiau kyla kitų grūdų kainos. Rinkoje brangsta ir rapsai – tarptautinėje biržoje jie jau peržengė 500 Eur/t ribą. Ko galima tikėtis toliau?
Tvyrant ekonominiam neapibrėžtumui ir tebesitęsiant karui Ukrainoje, žemės ūkio sektoriui tenka labai svarbios funkcijos – gyventojus aprūpinti maistu. „Ūkininko patarėjas“ politinių jėgų atstovų teiravosi, ar žemės ūkis jų rinkiminėse programose yra įrašytas kaip strateginė Lietuvos ūkio šaka? Ar valstybės biudže...
Grikių augintojų šiemet nedžiugina nei šios kultūros grūdų kokybė, nei jų supirkimo kainos. Šių vertingų ir neįnoringų augalų šalyje antri metai iš eilės sėjama vis mažiau. Ūkininkai, supirkėjai ir perdirbėjai teigia, kad bene pagrindinė grikių plotų mažėjimo priežastis – įvežami dideli jų kiekiai i&scaro...
Dar gerokai prieš liūtis Vakarų Europoje Čekijos grūdų augintojai pakvietė į diskusiją apie kukurūzų ir kitų lauko augalų auginimo problemas šiuolaikinėmis rinkos sąlygomis. Prasidėjus kataklizmui, kilo abejonių dėl kelionės, bet, praėjus porai dienų, ūkininkai patikino, kad vykti saugu, tik vienoje vietoje paplautas greitkelis ir ...
.gif)
.gif)
